Man visada patikdavo traukinių stotis
Darius Baltakys
Fotografas, videoperatorius
Langines parodyčiau, Velniakalnį. Man visada patikdavo traukinių stotis. Bet kaip viduje dabar, nežinau. Dar yra Liongino Šepkos parkas. Patinka teritorija aplink ežerą, su senąja pienine, malūnu. Deja, turistams ten gal nelabai paruošta. Dabar viskas koncentruojama aplink L. Šepkos parką. Bet kodėl negalėtų būti poilsio zona aplink ežerą? Miesto svečiams taip pat mielai pasiūlyčiau Vytauto gatve pasivaikščioti. Istorinių gražių namų yra, gera atmosfera ir dar Laukupė teka.
Yra tokių, kuriems įdomiau ne rūmai ir dvarai
Vaida Matiukaitė
Išskirtinių rankinių ir aksesuarų kūrėja
Prie Dailės mokyklos, kuri ir pati gražiame pastate, yra atminimo paminklas tremtiniams. Parkelis. Teritorija jauki, bet per mažai žmonių mylima. Ten tiktų kažkokie patrauklūs objektai. Galėtų būti dar labiau traukianti vieta. Parodyčiau Šepkos parką, žinoma. Tik šiandien jis labai kinta. Ir nebūtinai į gerąją pusę.
Kadangi kalbame apie Rokiškio kraštą, tai pasiūlyčiau aplankyti Skemus, kur didžiausia erdvė prie globos namų papuošta skulptūromis ir daugybe meno objektų. Manau, tai miestelio unikalumas. Tik per mažai žmonių apie jį žino. Degučių kapinaites būtinai parodyčiau prie Aleksandravėlės. Savo draugus iš Vilniaus ten net keletą kartų esu lydėjusi, kaip jiems patiko. Kuklios, su užrašais, koks buvo žmogaus charakteris, ką jis mėgo, net kokiomis aplinkybėmis mirė. Gal net vienintelės Lietuvoje tokios. Jei prakalbau apie kapines, tai pasiūlyčiau užsukti ir į Rokiškio senąsias, aplankyti, pavyzdžiui, Rudolfo Lymano kapą. Jūžintuose, bažnyčioje, išlikusios vienuolių celės. Tai dar vienas mūsų krašto unikumas, kuris per mažai išnaudojamas kaip krašto reklama. Medines bažnyčias siūlyčiau aplankyti. Dvarus, kurių likę griuvėsiai. Traukiantys mistika. Tokie kaip Onuškio. Mūsų Šv. Mato bažnyčia ir Rokiškio dvaras turistus tikriausiai „išsunkia“. Jei atvažiuoja dienai, net nelieka laiko kitiems objektams, tačiau kai pradedi vardinti, gilintis, paaiškėja, kiek daug visko turim. Justino Vienožinskio privatus muziejus irgi neeilinis objektas Rokiškio krašte. Galima pasiūlyti susitarus aplankyti ir menininkų dirbtuves.
Laisvės kovų muziejų Obeliuose siūlyčiau aplankyti. Ir Konstantinavon nuvežčiau. Gal dabar ten pasikeitę, bet abejoju. Yra turistų, kuriems įdomiau ne rūmai ir dvarai, bet tokios vietos, kur anksčiau gyvenimas „virė“, o dabar tušti pastatai stovi.
Vietos, kurias rodytų turistams pašnekovai
Jūžintų celės
Bene labiausiai Jūžintų bažnyčia turistus traukia dėl čia išlikusio vienintelio rajone vienuolyno. Tiesa, žinių apie vienuolyną nėra daug, o paslaptis dar labiau vilioja.
Vakariniame Jūžintų bažnyčios sparne yra bokštas, jame – aštuonios celės, vertikaliai išdėstytos šachmatų tvarka ir sujungtos 75 sraigtiniais laiptais. Tik maži kvadratiniai langeliai išorinėje sienoje išduoda, jog už jų yra vienutės, kuriose kadaise atgailavo vienuoliai. Celės – tai ankšti kambarėliai. Vietos juose teužtekdavę atsigulti, o lovas atstojo ant žemės patiesti gultai.
Meno parkas Skemuose
Skemų socialinės globos namų aplinkoje pleneruose keletą dešimtmečių kuriantys skulptoriai, kalviai, drožėjai, tapytojai ir kitų sričių menininkai per dešimtmečius sukūrė ypatingą meno erdvę.
Justino Vienožinskio muziejus
Lietuvos dailės tėvu vadinamo Justino Vienožinskio gimtinė Dačiūnuose, netoli Obelių. Joje – privatus muziejus, kurį įkūrė ir rūpinasi dailininko artimieji.
Liongino Šepkos parkas
Garsiausių Lietuvos drožėjų pleneruose sukurtas medžio skulptūrų parkas, skirtas garsiausiam Lietuvos dievdirbiui. Jame – beveik šimtas meno kūrinių.
Degučių kapinės
Žmones menančiuose antkapiuose iškalti užrašai apie jų būdą, mirties priežastis, profesiją, silpnybes ar pažiūras. Nors kelias suka ir į poeto Pauliaus Širvio tėviškę, tačiau kapinaites rasti nelengva. O nuvažiavus tampa aišku – kapinaitės – itin gražioje vietoje šalia Degučio ežero. Iš toli šviečia skulptorių Žuklių sukurtas bareljefas, mirksi žvakelės. Dauguma šiam kalnely atgulė trečiajame-ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmečiais. Degučių (Obelių sen.) kapinės nėra įtrauktos į turistinius maršrutus, tačiau pirmą kartą jas aplankiusieji stebisi ir dar vienu unikaliu reiškiniu – neįprastu kompasu. Tokių dalykų niekur kitur Lietuvoje nerasi.
Projektą iš dalies remia:
Jūžintų bažnyčia tuoj nuvirs po tokių kvalifikuotų restauruotojų.
Sako: „maliavotas“.
Ar tikrai rokiškėnai sako,,muliavotas”? Gal tarmiškai sakoma ,,maliavotas lunginyčias?