Skrynia turi daug prasmių
Kaip žinoma, tapyba ant baldų – renesansinio meno palikimas. Valstiečiai orientavosi į dvarų kultūrą ir kopijavo tai, ką matė pas ponus, todėl ant skrynių galima rasti tikrai unikalių bei labai įdomių raštų. Kuriant savąją buitį, Lietuvoje kraičių skrynios atliko didelę paskirtį. Pažiūrėjus į vidų rasime tikrą, auksarankių darbų lobyną: audimo, mezgimo, nėrimo, suvijinėjimo ir kitų rankdarbių, kurie turtingi raštų bei spalvų ornamentika. Rankdarbių menas – tai mūsų tautos istorija, kuri būdavo perduodama iš kartos į kartą. Tam antrino ir tautodailininkė Rita Vaitiekauskienė: „Džiaugiuosi turėdama galimybę prisiliesti prie senovinio kuparo, mėginti atnaujinti autentišką piešinį, mokytis kopijuojant tautodailės meistro darbą. Norisi tikėti – pavyks.“
Reikia ir fizinio darbo
Į dvarą atvykusios Rokiškio krašto tautodailininkės nieko nelaukdamos kibo į darbus: įvertino skrynių būklę ir paruošė jas tapybai. „Projekte „Skrynios žydėjimas“ dalyvauju antrą sezoną. Atvežta skrynių ir labai senų, ir išsilaikiusių. Po ilgų pasiruošimų, t. y. valymas, plovimas, gruntavimas, galvoju apie tapybą. Dažniausiai tai gyvybės medis. Žinoma, gėlės: dekoratyvinės, stilizuotos. Malonu matyti, kai senoji skrynia vėl žydi. Darbas mums organizuotas puikiai“, – apie plenero subtilybes pasakojo tautodailininkė Lilia Jegorova.
Tikslas – išsaugoti senosios kartos palikimą
Salų dvaro kultūros ir laisvalaikio rezidencijos valdytoja bei Rokiškio tautodailininkų sąjungos vadovė Birutė Dapkienė džiaugėsi galimybe išsaugoti senosios kartos palikimą: „Pernai projekto vaisiai puikiai atitiko lūkesčius ir dar ilgai puošė mūsų dvaro rūmus. Lankytojai nė kartą stebėjosi, kaip pavyko išsaugoti, o svarbiausia ir atkurti skrynių grožį, kurių seniau tikrai rasdavai kiekvienoje gryčioje.“
Skrynios nustumtos…
Projekte dalyvavusi Birutė Dudėnienė mano, jog kraičio skrynios svarbi lietuvių meno vertybė: „Šiandien nebereikia kraičio skrynių. Jos nustumtos į daržines, palėpes ar sandėliukus. O kiek sudeginta, išmesta… Mes tiesiog privalome džiaugtis ir didžiuotis jomis. Neužmirškime senelių palikimo su neįkainojama lietuvių liaudies meno vertybe. Bandome kažkiek išsaugoti, savaip pateikti ir atgaivinti kraičio skrynių žydėjimą.“
Dovanoti nori, tačiau negali
Į rūmus užsukdavę lankytojai pamatę skrynias dalindavosi ir savo istorijomis: „Viena moteriškė pamačiusi atnaujintas skrynias norėjo dovanoti savo močiutės trobos palėpėje esančią skrynią, tačiau atlikus remontą namo viduje, tos skrynios išnešti nebepavyksta. Vis tik lankytoja teigė bandysianti išspręsti kuriozinę situaciją“, – mintimis dalinosi B. Dapkienė.
Laukia daugiau darbo
Pasak organizatorių, skrynias bus galima išvysti Salų dvaro rūmų ekspozicijoje, o šis projektas bus vykdomas ir kitais metais. Jau numatyta atnaujinti dar keturias skrynias, tačiau jei kas namuose turi skrynią, kuri tik dulka ir nėra naudojama, tautodailininkės ją mielai priglaustų ir „atgaivintų“. Šiemet plenere dalyvavo Birutė Dudėnienė, Laima Mieliauskienė, Lilia Jegorova, Rita Bukienė Birutė Dapkienė, Rita Vaitiekauskienė ir Vanda Leščiova.
Salų dvaro kultūros ir laisvalaikio rezidencijos inform. ir nuotr.
