Tęsiame istoriko Petro Blaževičiaus rankraščio „Rokiškio krašto kūno kultūros ir sporto istorija“ apžvalgą. Šįkart – apie XX a. viduryje mūsų krašte klestėjusias sporto šakas, jų ištakas ir sportininkų pasiekimus.
Iš praeities
Istoriko Petro Blaževičiaus rankraštyje „Rokiškio krašto kūno kultūros ir sporto istorija“ apžvelgiama XX a. antrosios pusės politinė ir ekonominė situacija, turėjusi įtakos sporto vystymosi raidai.
Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorijoje 1959–1985 m. buvo vertinami kaip šalies sporto suklestėjimo laikotarpis: vien Lietuvos aukštosios mokyklos parengė 3600 kūno kultūros specialistų, sparčiau kurta sporto bazė. 1985 m. šalyje buvo 39 stadionai, 814 futbolo aikščių, 983 sporto salės, 4464 žaidimų aikštelės, 46 plaukymo baseinai. Platų užmojį įgavo masinis sporto sąjūdis. 1971 m. įgyvendinus privalomą vidurinį mokymą, kūno kultūros ir sporto pradmenis gaudavo beveik visi iki 18 metų jaunuoliai.
Nepriklausomybės atgavimo išvakarėse imta stiprinti tarptautinius sporto ryšius, rūpintis neįgaliųjų sportu. Paskelbus nepriklausomybę pasikeitė valstybinis sporto valdymas, imta orientuotis į vakarietiškas sporto valdymo struktūras, buvo panaikintos neperspektyvios sporto draugijos.
Visos šios tendencijos bei reformos atsispindėjo ir Rokiškio krašte. Pokario metais mūsų krašto mokyklose labai stigo sportinio inventoriaus, patalpų, tačiau entuziazmo pakako: sportuota aktų salėse, aikštelėse. Obeliuose sporto pratyboms pritaikyti šaulių namai. Ten vykdavo pamokos, treniruotės ir varžybos. Rokiškėnai, išvalę dvaro rūmų didžiąją menę, čia įsirengė krepšinio aikštelę. Atidavus Vytauto gatvėje buvusią cerkvę, iš nešildomų dvaro patalpų sportininkai persikėlė į buvusį religinio kulto pastatą. Salė buvo maža, tačiau būtent čia ir prasidėjo mūsų krašto sporto šakų istorija.
Šeštajame dešimtmetyje labai populiarūs buvo futbolas, tinklinis, krepšinis, slidinėjimas, lengvoji atletika, šachmatai ir šaškės. Pirmosios stalo teniso varžybos, parodomosios bokso rungtynės, gimnastikos pirmenybės įvyko 1952 metais. Didelį postūmį sporto veiklai pagyvinti turėjo tais pačiais metais Rokiškio 1-oje vidurinėje mokykloje įrengta sporto salė. 1951 m. 18-oje mūsų krašto kolūkių veikė laisvanoriškos sporto draugijos „Kolūkiečiai“ kolektyvai, o po metų jų skaičius išaugo iki 27 ir būrė 530 sporto entuziastų.
1954 m. rugsėjo 14 d. Rokiškyje atidaryta vaikų sporto mokykla: čia veikė lengvosios atletikos, gimnastikos ir tinklinio skyriai. Pirmuoju šios mokyklos direktoriumi paskirtas Mykolas Kakarėnas, vadovavęs iki 1958 m. 1959 m. atidarytas 1270 kv. m Pandėlio miesto stadionas.
Septintajame dešimtmetyje mūsų krašte išpopuliarėjo techninės sporto šakos: moto- ir autokrosai. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorijoje“ yra įrašas, kad „gana gerai dirbo Rokiškio sporto techninis klubas“. Rokiškyje, Obeliuose ir Pandėlyje vykdavo daug sportininkų bei žiūrovų sutraukiančios meno ir sporto šventės. Papildomos sporto galimybės atsivėrė 1964 m., kai buvo pastatyti nauji sporto mokyklos rūmai su erdvia sale.
Aštuntasis dešimtmetis dar labiau sustiprino rokiškėnų autoritetą daugelyje sporto šakų. Gražių pergalių pasiekė lengvaatlečiai, ėmė pasiekimais garsėti šauliai, boksininkai, sunkiaatlečiai ir kitų šakų atstovai. 1974 m. už PDG (pasirengęs darbui ir gynybai) ženklininkų parengimą Garbės ženklais apdovanotos trys šalies mokyklos, tarp jų – ir Rokiškio 3-ioji vidurinė. Nuo 1976 m. pradėtas rinkti geriausių rajono sportininkų dešimtukas. Labai aktyviai krašto sportiniame gyvenime dalyvavo Juodupės fabriko „Nemunas“, Rokiškio sūrių gamykla ir kitos įmonės bei organizacijos.
Devintasis dešimtmetis buvo kontrastingas: kai kurios sporto šakos silpo, o kitos kilo. Obeliuose nustota rengti žirgų lenktynes, nelikus trenerio apmirė bokso sąjūdis. Tačiau iškilo ledo ritulys, tradiciškai stiprūs liko lengvaatlečiai ir sunkiaatlečiai, šuolininkai ir krepšininkai. Į Obelius atvykus Romui Kundeliui, čia labai suaktyvėjo sportinis gyvenimas. Jo vadovaujamoje mokykloje-internate sustiprėjo materialinė sporto bazė ir sportinis gyvenimas, už tai įstaigos vadovas buvo apdovanotas Švietimo ministerijos.
Paskutinysis XX a. dešimtmetis Rokiškio kraštui buvo dosniausias laimėjimų lengvosios ir sunkiosios atletikos atstovams, krepšininkams, ledo ritulininkams, imtynininkams. Šalyje išgarsėjo Augučio Kriukelio vadovaujamo sveikuolių klubo „Darna“ veikla. Juodupėje buvo pastatytas vienintelis mūsų krašte dengtas plaukymo baseinas. Rajono teritorijos „pasiskirstė“ pagal sporto šakas: Kavoliškyje išpopuliarėjo futbolas, Obeliuose – krepšinis, Pandėlyje – tinklinis.
XXI a. išvakarėse mūsų krašte dirbo 88 kūno kultūros darbuotojai. Sporto mokykloje ir septyniolikoje klubų sportu aktyviai užsiiminėjo apie 1500 žmonių.
Žirginio sporto užuomazgos – nuo Obelių
Niekur taip organizuotai nepraeidavo arklių-ristūnų lenktynės, kaip Aukštaitijoje, ant užšalusių Sartų, Obelių ežerų. Jos ten būdavo kiekvieną žiemą nuo neatmenamų laikų. Remiantis išlikusiais rašytiniais šaltiniais, žirgų lenktynių ant Našio ir Obelių ežero pradžia – apie 1930 m. Vienas pirmųjų žirgų lenktynių ant Obelių ežero organizatorius buvo Kostas Kulys. 1940 m. Obeliuose buvo premijuota net 80 lenktynininkų. 1948 m. varžybose dalyvavo 33 lenktynininkai, o jas stebėjo apie 4 tūkst. žiūrovų.
Žirginis sportas buvo labai populiarus ir Jūžintų krašte. Ant Gačionių ežero ledo vykdavo žirgų lenktynės, o Jūžintų tarybinio ūkio komanda (K. Puodžiūnas, E. Bajoras, J. Tervydavičius, J. Tūbelis, Kasylis, Gačionis) dalyvaudavo ir respublikinėse varžybose. Tačiau vienas geriausių lenktynininkų buvo Jonas Ževeliauskas (gim. 1923 m.) su žirgu Tarzanu. Antrojo pasaulinio karo metais J. Ževeliauskas kovojo 16-osios lietuviškosios divizijos gretose. Po karo grįžo į Baršėnų kaimą (Kriaunų sen.) ir 1947 m. pradėjo dalyvauti žirgų lenktynėse. Pirmoji jo kumelaitė buvo Musia, tačiau geriausias ir mylimiausias sportininko žirgas – Tarzanas, su šiuo ristūnu pasiekta daugiausia pergalių – aukso medalių respublikinėse varžytuvėse.
Slidinėjimo istorijoje – Tarzanas ir Putinas!
Ši sporto šaka mūsų krašte buvo labai populiari. V. Garška prisimena, kaip jį, devynerių metų vaiką, prie Kalvarijų nusivesdavo slidinėti garsusis Rokiškio krašto sportininkas Adolfas Markelis, pravarde Tarzanas. Jis buvo ir garsus šuolininkas: 1935 m. Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybėse šuolyje į aukštį užėmė antrąją vietą, o 1938 m. pirmojoje Tautų olimpiadoje buvo trečias. V. Garška apie A. Markelį rašo: „…aukštas, labai gražus, atkreipiantis visų dėmesį žmogus. Kadangi buvo labai stiprus, tvirtas, todėl ir pramintas Tarzanu.“
Apie slidinėjimo varžybas daug žinučių pokarinėje mūsų krašto spaudoje. 1945 m. rašoma apie Rokiškyje įvykusį slidžių krosą: 10 km distanciją laimėjo Jonas Dagys, tarp jaunių 3 km trasoje pirmas buvo Antanas Šukys. Rokiškėnas Alfredas Putinas, dirbęs sporto draugijos „Kolūkietis“ tarybos pirmininku, 1954 m. ir 1955 m. tapo šios draugijos šuolių nuo tramplino respublikos čempionu, slalomo varžybose su kitu sportininku pasidalijo 2–3 vietas ir gavo teisę Lietuvos delegacijos sudėtyje dalyvauti fizkultūrininkų parade Maskvoje.
Septintajame dešimtmetyje rajono slidininkų pirmenybės išsiskyrė masiškumu: 1960 m. jose dalyvavo 86 sportininkai. Aštunto dešimtmečio pradžioje Rokiškyje sužibo Nikolajaus Balaboskino žvaigždė. Šis slidininkas 15 km distancijoje laimėjo sporto draugijų „Nemunas“ ir „Dinamo“ slidinėjimo pirmenybes. Po jo į respublikos slidininkų elitą įsiveržė Romas Kundelis, 1974 m. iškovojęs bronzą 5-ojoje Lietuvos žiemos spartakiadoje ir respublikos slidinėjimo pirmenybėse. 1982–1986 m. rajono geriausias slidininkas buvo Algis Kuolas, jis išugdė ir daug šio sporto pasekėjų: R. ir E. Šinkūnus, R. Kavaliauską, A. Raugalę, R. Muralytę, J. Trukšnytę, R. Gasiūnaitę, kurie gynė ne tik rajono, bet ir respublikos garbę.
Pirmoje čiuožykloje – muzika, dešrelės ir elektra
Apie 1930 m. Rokiškyje ir Obeliuose buvo nemažai dailiojo čiuožimo mėgėjų. Prie Rokiškio dvaro, ant „prūdų“, komendanto pulkininko Jašinsko rūpesčiu atsirado apšviesta čiuožykla, įrengtos persirengimo patalpos, nuomojamos pačiūžos, vakarais čia prekiauta karštomis dešrelėmis, grojo muzika. Šio sporto mėgėja Sofija Macijauskaitė-Kačerauskienė (ji – ir ieties metikė, dalyvavusi respublikinėse varžybose) prisimena, jog kartu su ja užsiiminėjo Jadvyga Ščiukaitė, Jonas Dagys, ypač dailiajame čiuožime sužibėjo grafų buhalteris Zigmas Slomskis, gyvenęs dvare. Geriausias mūsų krašto dailiojo čiuožimo atstovas buvo rokiškėnas Algirdas Guzikauskas (gim. 1921 m.). 1939 m. ir 1940 m. jis dalyvavo respublikos dailiojo čiuožimo pirmenybėse Kaune ir tapo jaunių čempionu. Varžybose jis dalyvavo iki 1958 m. ir į jas veždavosi savo mokinius.
Pirmosios žinios, surastos apie greitąjį čiuožimą, – iš Salų. Čia ant Dviragio ežero 1952 m. varžėsi keliolika čiuožėjų 100 metrų distancijoje, o 1954 m. greitasis čiuožimas buvo įtrauktas į rajono moksleivių žiemos varžybas. Po dešimties metų vykusiose rajono greitojo čiuožimo varžybose 60 m distancijoje tarp berniukų nugalėjo juodupietis K. Mikėnas, tarp mergaičių – rokiškietė R. Garavniova.
Ledo ritulio bacila – iš Juodupės…
Ši sporto šaka pirmiausia atsirado Juodupėje. Apie 1950–1951 m. čia atvyko sporto mėgėjas Kurmis, kilęs iš Kamajų. P. Blaževičius rašo: „Pirmą spausdintą žinutę spaudoje vis tik radau apie rokiškėnus: joje pranešama, kad 1951 m. pradžioje Rokiškio „Žalgirio“ ledo ritulio komanda srities pirmenybėse užėmė II vietą ir pateko į finalą. Pasak R. Sakaičio, kuris 1969 m. su šeima atsikėlė į Juodupę, tuo metu ši gyvenvietė „jau buvo ledo ritulio centras“, o Juodupės fabriko komanda dalyvaudavo sporto draugijos „Nemunas“ pirmenybėse.“
Geriausiu ledo ritulininku buvo laikomas Vygantas Trukšnys, daug prie šio sporto vystymo prisidėjo Pranas Pročkaitis, Antanas Gricius. Pirmas juodupiečių ir rokiškėnų susitikimas baigėsi triuškinama juodupiečių pergale (12:1). Tačiau po metų pergalė nusišypsojo Rokiškio ledo ritulininkams. Vienas jų, į ledo ritulio paslaptis gilinęsis Kauno kultūros institute, Vytautas Šlikas 1977 m. grįžo į Rokiškį tam, kad pakeltų savo mėgstamą sporto šaką. Nors buvo sudėtinga stiprinti materialinę bazę ir ugdyti sportininkų meistriškumą, bet jaunam treneriui entuziazmo pakako. Jau aštunto dešimtmečio pabaigoje ledo ritulio centras persikėlė iš Juodupės į Rokiškį. Įvairaus amžiaus grupėse Rokiškio moksleiviai ėmė skinti prizines vietas Pasaulio lietuvių žaidynėse, Lietuvos pirmenybėse.
Krašto stipruoliai – sunkiaatlečių pirmtakai
Rokiškio krašte nuo seno žinoma nemažai stipruolių. Kaip prisimena Vytautas Garška, XX a. pirmoje pusėje Rokiškyje gyveno Lukštaraupis (ar Raupys), ant kurio krūtinės padėjus lentą, ja pravažiuodavęs sunkvežimis, Juodupietis Antanas Gricius pasakojo apie garsųjį stipruolį Kozulį Guzą, kuris, kasant fabriko kaminui duobę, iš jos ištraukė 300 kilogramų svėrusį akmenį, o nupjautus medžius nešdavęs taip, kad žmonės likdavo apstulbę. Na, o vieną sykį vietos restorane „Ragutis“ juodupietis dantimis pakėlęs stalą su buteliais. Kaip sporto šaka sunkioji atletika mūsų krašte pradėta kultivuoti apie 1947 m., kai į Rokiškio kultūros namus buvo atvežta pirmoji štanga. Šiek tiek apie štangos kėlimą rokiškėnams paaiškino keliaujantis cirkininkas, kilęs iš Prūsijos. Jis sakėsi apie 1910 m. buvęs štangos kėlimo viena ranka Europos čempionas.
Vėliau štanga atsirado Vytauto gatvėje buvusioje bažnytėlėje, kur entuziastus ją kilnoti pamokė veterinarijos gydytojas Lapeika. Nors trenerių nebuvo, štangininkų užsiėmimai darėsi vis rimtesni. Juose dalyvavo rokiškėnas Bronius Svirskys, po tarnybos armijoje subūręs sunkumų kilnojimo entuziastus. Jo mokiniai buvo Augustas Čepelis, Petras Saulis, Aloyzas Grigonis. P. Saulis tapo čempionu respublikinėse varžybose ir LSD „Nemunas“ pirmenybėse. A. Grigonis, net ir būdamas keturiasdešimties, dar iškovodavo prizines vietas, jis buvo įtrauktas į Lietuvos antrąją rinktinę ir sąjunginėse dvipėdės varžybose buvo iškovojęs šeštąją vietą.
Aktyvūs septintojo dešimtmečio sunkiaatlečiai – Vidmantas Žinka, Antanas Baliūnas, Jonas Kralikas, Algirdas Masiulis. Vėliau šiame sporte iškilo ir respublikos jaunių žaidynėse nugalėtojais tapo Rimantas Samuolis, Augutis Kriukelis, Rimantas Šinkūnas. Geriausiu aštuntojo dešimtmečio sunkiaatlečiu buvo A. Kriukelis, 1977 m. ir 1978 m. išrinktas rajono sportininku Nr. 1 ir pelnęs sąjunginį sporto meistro vardą. Žymiausias Juodupės sportininkas buvo Raimundas Bliūdžius, jis 1984 m. tapo penktuoju tarptautinės klasės sporto meistru tarp Lietuvos sunkiaatlečių. Devintajame dešimtmetyje išgarsėjo dvipėdės kilnotojai A. Grigonis ir D. Stepanovas, atstovavę mūsų kraštui respublikinėse ir sąjunginėse sunkiosios atletikos ir svarsčių kilnojimo varžybose bei skynę prizines vietas.
Iš Rokiškio – į Barseloną
Žinios apie boksą Rokiškyje siekia 1950 m.: „Tarybiniame Rokiškyje“ išspausdintas straipsnis apie kovo 26 d. kultūros namuose įvykusias pirmąsias parodomąsias bokso varžybas, kuriose dalyvavo 16 sportininkų. A. Grigonis, atvažiuodavęs pasižiūrėti varžybų, prisimena, kad apie 1950–1960 m. prie rusų vidurinės mokyklos Vytauto gatvėje po atviru dangumi vykdavo bokso varžybos. Tų varžybų organizatorius buvo rokiškėnas Nikolajus Manilovas. Vienas pirmųjų boksininkų buvo Bronius Svirskys, jis kartu su rokiškėnu Edvardu Šimkevičiumi kovojo ne tik Rokiškio, bet ir Šiaulių ringuose. Rokiškis išaugino bokso trenerį – žvaigždę Vilių Buiką, išugdžiusį daug talentingų sportininkų, skynusių pergales. Vienas jo auklėtinių Ramūnas Kulbis tapo desantinių pajėgų bokso pirmenybių nugalėtoju, du kartus Lietuvos suaugusiųjų bokso čempionu. Žinomų boksininkų galerijoje – Sigitas Cicėnas, Danas Kasperavičius, Gintautas Žymantas, Raimundas Paurys, Viktoras Bagackas, Virginijus Januška, Almantas Kavoliūnas. Tačiau geriausias mūsų krašto boksininkas – V. Buikos auklėtinis Gintas Juškevičius, dešimt kartų tapęs Lietuvos suaugusiųjų bokso čempionu, 1964 m. Europos jaunimo čempionato bronzos medalio kavalieriumi bei vieninteliu iš Rokiškio krašto kilusiu olimpiečiu, 1992 m. Barselonoje vykusiose olimpinėse žaidynėse iškovojusiu penktąją vietą.
Šuoliai
Be jau anksčiau minėto A. Markelio, pokario metų garsiausias mūsų krašto šuolininkas buvo Jonas Čepukas iš Kamajų. Jis buvo ir puikus dešimtkovininkas, ieties metikas. 1948 m. jis tapo Lietuvos čempionu šuolyje į aukštį. Tarp stipriausių to meto mūsų krašto šuolininkų – moksleiviai rokiškėnai Antanas Pečiūra ir Vytautas Laužadis. Šuoliai į tolį Rokiškio krašte buvo populiarus sportas. Izidorius Šinkūnas ir Jonas Kelečius dalyvaudavo apskrities ir respublikinėse varžybose. I. Šinkūnas, kaip ir A. Markelis bei J. Kelečius, buvo žinomi mūsų krašto bėgikai, ne sykį nugalėję varžovus Rokiškio sporto šventėse ir apskrities bėgimo estafetėse. Tarp vėlesnių šio sporto žymūnų – Volfas Germanas, Gendrikas Stukas, Vytautas Selenis, bėgimo su barjerais – A. Gavėnas, N. Pupelytė. Bene ryškiausi devintojo dešimtmečio mūsų krašto bėgikai – Valdas Pipikas ir Augustas Šlimas.
Peršovė Lenino portretą
Vienas aviamodeliavimo pradininkų Rokiškio krašte – Pranas Šnioka iš Kurkliečių kaimo. Iš Krasnojarsko krašto, kur buvo ištremta šeima, grįžęs ir baigęs mokyklą Rokiškyje, jis įstojo į Kauno politechnikos institutą. Tačiau buvo išmestas, nes peršovė Lenino portretą. Gabus vaikis dar Sibire buvo sukonstravęs sklandytuvą, o besimokydamas Rokiškyje gamino aviamodelius. Šis pomėgis jį atvedė į aviacijos sporto klubą. 1967 m. jis atliko savo pirmąjį skrydį sklandytuvu, o po metų valdė akrobatinį sportinį lėktuvą ir beveik dešimtmetį pilotavo stūmoklinius lėktuvus. Respublikinėse aviacijos varžybose jis buvo nepralenkiamas daugybę metų, 1975 m. sąjunginėje spartakiadoje su Lietuvos lakūnų komanda laimėjo sidabro medalius.
P. Šnioka rašė: „Gerb. Blaževičiau, palikite savo knygoje daug daug vietos rokiškėno Antano Ruko fenomenui… Gerai pagalvojus, tai visi tikri kauniečiai sklandytojai sudėti kartu nesulygtų su Antanu Ruku.“ A. Rukas mokėsi Čedasų vidurinėje ir svajojo tapti lakūnu. Jis 1976 m. tapo sporto meistru ir daugiau nei dešimtmetį buvo nepralenkiamas sklandymo asas šalies ir sąjunginiuose sklandymo čempionatuose bei pirmenybėse. Lietuvos sklandymo rekordų knygoje iš 12 rekordų vienviečiais sklandytuvais net 7 priklauso A. Rukui. 1982 m. ir 1986 m. jis tapo absoliučiu sovietinės sąjungos sklandymo čempionu, 1988 m. Europos čempionate Suomijoje laimėjo aukso ir bronzos medalius. 1991 m. jis vėl tapo Lietuvos sklandymo čempionu. Ore jis išbuvo daugiau nei 4350 valandų, atliko 4600 sklandymų, išbandė daugiau nei 30 įvairių sklandytuvų, lėktuvų.
Į varžybas – tūkstančiai
Lenktynių krovininiais automobiliais pradininkai mūsų krašte buvo Stasys Žemaitis ir Vitalijus Nastopka. Jų pastangomis pirmaisiais lenktynininkais tapo Albertas Uldukis ir Ignas Kavaliauskas. Žinomiausias šios sporto šakos atstovas – Vladas Markelis, gimęs Zarasų rajone, bet vėliau persikėlęs į Rokiškį. Jis Lietuvos komandos sudėtyje Estijoje vykusiame krovininių automobilių krose dėl sovietų sąjungos čempiono vardo vairuodamas GAZ 52 tapo vicečempionu. Vėliau jis laimėjo prizines vietas Pabaltijo šalių ir Lietuvos čempionatuose.
Motociklų sportu Rokiškio krašte susidomėta nuo 1958-ųjų, kai autoinspektoriumi dirbęs A. Zaicevas suorganizavo pirmąsias rajono motociklininkų varžybas. Nuo tada iki šių dienų ši sporto šaka – mūsų krašte viena populiariausių. Pirmąsias varžybas laimėjo Vytautas Petras Švedas, gavęs teisę atstovauti Rokiškiui respublikinėse varžybose, kuriose, kaip pats sakė, „vėlgi netikėtai“ laimėjo ketvirtąją vietą. 1959 m. jis atstovavo Lietuvai sąjunginėje tautų spartakiadoje. Tarp jo gausių pasiekimų – sovietų sąjungos motokrosų čempionatų pirmosios ir antrosios vietos, pereinamoji taurė. Jo sportinę karjerą nutraukė nelemtas atsitiktinumas: 1979 m. užvažiavo ant minos ir patyrė rimtų sužalojimų.
Tai, kad minėta sporto šaka Rokiškyje labai išpopuliarėjo, rodo gausūs rajono laikraščio straipsniai. Pagal vieną jų, 1968 m. varžybose dalyvavo net šešių klasių motociklai, lenktyniavo 132 lenktynininkai, o varžybas stebėjo daugiau nei 15 tūkst. žiūrovų.
Rokiškyje – „Makabi“
Pirmoji žinutė apie futbolą Rokiškio krašte išspausdinta 1928 m. Rašoma, kad Obelių šaulių futbolo komanda 1927 m. rungėsi tris kartus. Aktyviausi futbolininkai buvo kapitonas V. Didžiokas ir keturi broliai Daminauskai, P. Kulys, N. Žirnikas, J. Kelečius. Obeliečiai žaisdavo su Latvijos ir Rokiškio komandomis ir rokiškėnus buvo nugalėję. Tarpukariu Rokiškyje buvo vietinių žydų futbolo komanda „Makabi“. Rokiškėnas V. Garška prisimena ir pas jo tėvus gyvenusį aistringą futbolininką Karolį Gaigalą, veterinarijos gydytoją, kilusį iš Šiaulių krašto.
Rokiškyje buvo futbolo komanda „Grandis“. 1943 m. Panevėžio apygardoje ji ir dar keturios komandos, tarp jų – Obelių „Sakalas“, dalyvavo čempionate ir pralošė trims komandoms, bet autsaiderius obeliečius įveikė. Jonas Saulis prisimena, kad Rokiškyje stovėjęs armijos dalinys, jo kariai sekmadieniais atsinešdavo maišą bucų (futbolo batų) ir išpildavo stadione prie vartų, žadėdami juos išdalinti rokiškėnams, jeigu bus nugalėti. Broliai Staskoniai, Masaitis, Černiauskas, Žumbakys bandydavo juos įveikti, tačiau kariai žaidė gerai ir tik vieną kartą rokiškėnams pavyko pasiekti lygiąsias.
Garsiausiais futbolininkas, kilęs iš mūsų krašto, buvo Gintaras Kviliūnas, gimęs Veduviškio kaime. Jis žaidė Vilniaus „Žalgirio“ meistrų komandoje jos renesanso laikotarpiu, 1987 m. iškovojo bronzą sąjunginiame futbolo čempionate. Tais pačiais metais G. Kviliūnas dalyvavo universiadoje Zagrebe, kur su komanda tapo čempionais, o po metų sovietų sąjungos rinktinės sudėtyje užėmė antrą vietą priešolimpiniame turnyre Seule.
Krepšinio grandai
Nuo 1937 m. sportinį gyvenimą Rokiškio apskrityje koordinavęs I. Šinkūnas prisimena tuo metu buvusią krepšinio komandą. „Lietuvos sportas“ 1937 m. rašė apie per Šeštines Rokiškyje vykusią gimnazijos šventę ir krepšinio varžybas. Penktajame dešimtmetyje rokiškėnai dažnokai savo jėgas išbandydavo susitikimuose su kupiškėnais. 1945 m. Rokiškio „Žalgirio“ komanda nugalėjo Kupiškio „Spartaką“ rezultatu 37:26. Gerai žaidė Pagyla, Mackevičius, Paurys, Staskonis, Masaitis. Jokia didesnė sporto šventė ar spartakiada neapsieidavo be krepšinio. 1949 m. Rokiškio apskrities laikraščiui įsteigus pereinamąją taurę, krepšinio gyvenimas dar pagyvėjo. Kaip prisimena J. Saulis, „apie 1950 m. rokiškėnams teko rungtyniauti su Panevėžio „Spartaku“, pasiekusiu pergalių sąjunginiu mastu. Rokiškio komanda pralaimėjo rezultatu 96:10, tačiau šios rungtynės pamokė, kas yra krepšinis“.
Šeštajame dešimtmetyje vienas garsiausių mūsų krepšininkų buvo Jonas Saulis, pedagogas ir krepšinio treneris. 1953 m. jis buvo „Žalgirio“ II komandos sudėtyje ir iškovojo respublikos pirmenybių sidabro medalį. Dar būdama paauglė krepšiniu susirgo rokiškietė Virginija Milaknytė-Makutėnienė. Įstojusi į Vilniaus pedagoginį institutą, ji pradėjo žaisti instituto rinktinėje ir 1972 m. su komanda užėmė antrąją vietą Vilniaus miesto pirmenybėse. 1976 m. V. Makutėnienė buvo pripažinta geriausia kraštine puolėja respublikos studentų pirmenybėse. Dirbdama krepšinio trenere Rokiškio sporto mokykloje, ji išugdė krepšinio žvaigždes Daivą Jodeikaitę, daugkartinę Lietuvos ir Lenkijos čempionę, bei Jolantą Vilutytę, Europos bei pasaulio merginų krepšinio čempionę. V. Makutėnienės auklėtinių komandos ne vienerius metus iškovojo prizines vietas jaunučių grupėje Lietuvos krepšinio pirmenybėse.
Krepšinio meistrų komandoje žaidė ir iš Klaipėdos kilęs rokiškėnas Alvydas Beniušis, sporto mokyklos treneris. Jo vadovaujama mergaičių komanda tapo vicečempione Lietuvos vaikų krepšinio čempionate, jaunučių čempionate laimėjo bronzą. A. Beniušis išugdė talentingas krepšininkes Vaivą Beniušytę ir Aušrą Bimbaitę, gynusią Lietuvos vardą su šalies moterų krepšinio rinktine.
Parengė Aldona Minkevičienė
