M. Vasiliauskas startuoja šonaslydžio PRO lygos čempionate

– Kiek laiko jau užsiimi techniniu sportu?

– Šiuo sportu užsiimu 10 metų. Viskas prasidėjo nuo šonaslydžio varžybų stebėjimo. Pamačiau, pabandžiau ir tai tęsiasi jau 10 metų. Šonaslydis yra šou sportas – vertinamas stilius, agresija, šou elementai. Automobilio galia yra neribojama, leidžiama naudoti kitų markių variklius ir t. t. Visi šie dalykai šį sportą padaro itin įdomų.

– Ar sunku „įlįsti“ į šį sportą?
– Pradėti nesunku – svarbu užsispyrimas. Manu, pradėti mokytis užtenka automobilio už 2000–3000 eurų. Išmokti nesunku, bet tam reikia nemažai treniruočių.

– O kokį automobilį vairuoji? Kiek laiko turi?
– Visus 10 metų vairuoju tą patį 1988 m. trečios serijos BMW, liaudiškai vadinimą „chuligankę“. Automobilis visiškai perdarytas ir paruoštas profesionalų lygai. Ko gero, be žibintų, instrumentų panelės ir priekinio stiklo, daugiau originalių ir nemodifikuotų detalių šiame automobilyje nebėra. Variklis yra 2,5 l darbinio tūrio, 6 cilindrų, taip pat stipriai modifikuotas ir šiuo metu generuoja apie 500 arklio galių.

– Sugrįžai į šonaslydžio varžybas. Koks metų planas?
– Šių metų tikslas – išbandyti jėgas Lietuvos PRO lygos ir Baltijos šalių PRO lygos čempionatuose. Laukia varžybos Kauno Nemuno žiede, Kuršėnuose, Rygoje, Estijoje. Esu ką tik grįžęs iš Baltijos šalių čempionato pirmojo etapo Rygoje, kitas etapas Kaune, Nemuno žiede, – birželio pradžioje. Konkuruoti šioje lygoje yra itin sudėtinga, kadangi varžytis tenka su geriausiais iš geriausių. Aš, ko gero, šioje lygoje turiu vieną iš silpniausių automobilių, nes dauguma konkurentų turi 800 ir daugiau arklio galių išvystančius automobilis bei naudoja labai brangias ir gero sukibimo sportines padangas, kurios suteikia milžinišką pranašumą greičio prasme. Norėdamas konkuruoti dėl prizinės vietos turi užsitikrinti didesnį biudžetą, kuris atvertų visas galimybes „stumdytis“ su pačiais geriausiais.

– Nemažai vairuotojų vis dar mėgsta paslidinėti ir miesto gatvėse, kur vyksta eismas. Kaip manai, kodėl? Kas juos skatina tai daryti? Ir kodėl to nereikėtų daryti?

– Jaunatviškas maksimalizmas ir tam skirtos vietos nebuvimas. Visi profesionalūs drifteriai yra slidinėję gatvėse – tokia realybė. Tačiau gatvė nieko neišmoko ir padidina tikimybę prarasti vairuotojo pažymėjimą. Valdyti slystantį automobilį nėra blogai – kiekvienas tai daręs išmoksta automobilio kontrolės, o tai praverčia kritinėse situacijose. Tik mokytis reikia ne gatvėse, o trasose.

– Kokių turi ateities planų?

– Planas vienas – podiumas profesionalų lygoje. Didžiausias iššūkis būtų Europos čempionatas, tačiau šiuo metu biudžetas to neleidžia.