„Menas niekada nebus TOKS PAT jautrus ir paliečiantis per ekraną, kaip tiesiogiai, bet tokios formos jis yra svarbesnis nei visiškas jo vakuumas ir trūkumas“, – sako Justina ir Simona Zajančauskaitės. Redakcijos ir asmeninių archyvų nuotr.

 – Kaip pandemija pakeitė jūsų, muzikančių, gyvenimą? Koncertų sumažėjo, viskas tarsi aprimo, tiek daug nežinomybės. Kaip kompensuojate to atgalinio ryšio su žiūrovais trūkumą?

– Pasaulinė pandemija šiandien diktuoja kiekvieno iš mūsų kasdienybę, sujaukia planus, įtakoja sprendimus, kartais suteikdama chaoso skonį. Bet yra ir kita, labai svarbi jos pusė – trapumas, hic et nunc (čia ir dabar – lot.), kuriuos buvome primiršę, pakasę po storu įsisukusių darbų sluoksniu. Pandemija mums ne itin subtiliai primena apie realų visko trumpalaikiškumą.

Karantino epizodais artistų sceninis gyvenimas sustoja ir, aišku, galima sustoti su juo. Bet mes stengiamės rasti būdus, kaip šio laiko neįkišti tarp skliaustelių, o tęsti projektus, planus, norų gijas, tik, be abejo, kitaip, prisitaikant prie šios dienos situacijos. Publikos ir scenos mums ypatingai, be galo trūksta, bet manome, kad didžiausia šios situacijos pamoka ir yra atsisukti į kitus, padėti kitiems.

– Tradicinis „Rokiškio klasikinės muzikos festivalis“ kol kas numatyta, kad vyks. Ar buvo abejonių, ir kas nulėmė tokį sprendimą? 

– Abejonių buvo ir yra dėl pačios sanitarinės situacijos – kaip, kas, kada, ir dėl konkrečios festivalio koncertų realizacijos. Galutinis sprendimas, kiek įmanoma, išlaikyti festivalio formą ir kalendorinį metą buvo priimtas norint prisitaikyti, o ne vengti situacijos, kaip ir kiekvienais metais įsipaišant į bendrą Rokiškio miesto ir rajono paveikslą. Šiemet esam panašios į medūzas, kurios spalvomis ir forma prisitaiko prie jas nešančios bangos.

– Virtualūs koncertai nėra tas pats, kas klausytis muzikos gyvai dvaro menėje, tačiau galbūt yra ir pliusų – galimybė sugalvoti šiuolaikiškiausius sprendimus? Kaip manote?

– Čia kaip su ta pusės vandens stikline: vieni mato pusiau tuščią, kiti –puspilnę. Menas niekada nebus TOKS PAT jautrus ir paliečiantis per ekraną, kaip tiesiogiai, bet tokios formos jis yra svarbesnis nei visiškas jo vakuumas ir trūkumas.

Kasdien sekame ir stebime situaciją, kuri kol kas nėra mūsų naudai. Nors stengsimės pasiūlyti koncertų transliacijas, vis tik norėtųsi neprarasti gyvo ryšio su publika, kuri yra festivalio įkvėpėja. Nors visi šį rytą suplanuoti koncertai turėjo įvykti lapkričio mėnesį, pagal šiandienos popietės naujienas tikriausiai dalį koncertų kelsime į vasaros metą (kalbėjomės trečiadienį – aut. past.) Galime garantuoti, kad šiais metais tikrai susitiksime virtualiuose edukaciniuose koncertuose, į kuriuos norime pakviesti visus – ir vaikus, ir ne vaikus! Visą su festivaliu susijusią informaciją jau po lapkričio 1 d. galėsite rasti interneto puslapyje rokiskiofestivalis.com.

– Kokią programą pasiūlysite žiūrovams, klausytojams? Kaip techniškai šiemet viskas vyks? Na, bent jau šios dienos žiniomis?   

Vyks du vakariniai koncertai, bus pristatyta virtuali ukrainiečių menininko M. Vaisbergo darbų paroda. Planuojame šiuos koncertus surengti Rokiškio krašto muziejuje, jie tiesiogiai bus transliuojami Facebook platformoje. Šiais metais nėra galimybės surengti koncertus Rokiškio kultūros centre, į kuriuos kasmet atvykdavo apie 450 mažųjų klausytojų, tad keliamės į virtualią erdvę. Vyks muzikiniai pasakojimai – susitikimai su istorijų pasakotoja ir skirtingų instrumentų atlikėjais. Tokia galimybe iš arti susipažinti su atlikėjais ir istorijų pasakojimų menu kviečiame pasinaudoti visas švietimo įstaigas – ir darželius, ir mokyklas, ir visus norinčiuosius (koncertai vadinasi „Vaikams ir ne vaikams“). Tad kviečiame į virtualius pasirodymus, kuriems tereikia tik užsiregistruoti. Taip pat planuojamas susitikimas su rašytoju Sauliumi Šalteniu bei vokalinės muzikos vakaras Rokiškio Šv. Mato bažnyčioje.

Džiaugiamės edukaciniais koncertais, kurie pritaikyti tiek esant mokyklose, tiek būnant namuose, o galbūt net ir darbe! Tiesiogiai į pasirodymus susijungs atlikėjai ir klausytojai iš Amsterdamo, Paryžiaus, Vilniaus ir Rokiškio. Štai ir tikras tarptautinis festivalis ir renginys, kurio dalimi kiekvienas mes galime tapti!

Labai nekantraujame pasimatyti su savo klausytojais, tačiau mums rūpi ir visų mūsų saugumas. Jei visų saugumo kaina yra truputėlis išlaukto laiko, mes esame tam pasiruošę ir dar su didesniu nekantrumu lauksime susitikimų!

– Kaip išnaudojate tą laiką, kurį esate priverstos leisti ne koncertų salėse?

– Skiriame laiko naujų projektų kūrimui, planavimui – juk tai taip pat užima labai daug laiko!  Ruošiame naujas programas, mokomės, grojame –tai pagrindinė mūsų darbo dalis. Ir viltingai žiūrime į ateitį, kada galėsime šias naujas programas pristatyti klausytojams.

– Užsiminėt, kad šis festivalis bus kažkam skirtas? Kam?

– Šis festivalis skiriamas dviem progoms paminėti – kompozitoriaus Liudviko van Bethoveno 250-osioms gimimo metinėms ir Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams. Tai pirmas toks festivalis, kada jau ketvirtą kartą šiuo metu pergalvojame programą, prisitaikydamos prie naujų iššūkių.

Projektą iš dalies remia:

 

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: