– Koks tai projektas, kokia jo vizitinė kortelė? Kokia jo esmė ir prasmė?
Vaiva Kirstukienė: – Naujos ir inovatyvios kultūros paslaugos kūrimas Rokiškio visuomenei ir svečiams „Teatralizuoti pasivaikščiojimai po Rokiškį“.
Birutė Bagdonienė, Aušra Gudgalienė: – Dėl pandemijos pasikeitusios sąlygos kultūros darbuotojus skatina ieškoti naujų formų, kurti paslaugas, kurios atitiktų apribojimus ir pasikeitusias visuomenės galimybes naudotis tomis paslaugomis karantino ar ypatingosios padėties laikotarpiu ir po jo. Rokiškio kultūros centras kartu su partneriais ėmėsi iniciatyvos sukurti interaktyvų teatralizuotą pasivaikščiojimą istorinėmis Rokiškio miesto vietomis su scenos menų – teatro, šokio, muzikos – elementais. Į projekto kūrimą įtraukti menininkai ir kultūros kūrėjai.
– Kas ir kokia suma projektą finansavo?
V.K.: – Lietuvos kultūros taryba mūsų projektą finansavo – 17000 eurų.
– Sakėt, tai bus naujiena Rokiškyje, kuri įdomi ne tik vietiniam žmogui, bet ir turistui? Kuo dar įmanoma nustebinti?
V.K.: – Tai naujienų naujiena. Įdomi ir įtaigi atrakcija ne tik rokiškėnui, bet ir atvykstančiam aplankyti mūsų miesto. Šiuo metu kuriamos dvi istorijos, pasirinktos atsižvelgiant į skirtingų amžiaus grupių poreikius. Užsidėję ausines lankytojai seks gidą, kuris lydės juos po Rokiškio miesto senamiestį, bažnyčios, muziejaus apylinkes, o dalyviai girdės istorijos garso įrašą.
– Į miesto erdves sugrįš istoriniai personažai. Kokie ir kodėl?
Neringa Danienė, Birutė Bagdonienė: – Interaktyvaus pasivaikščiojimo metu žiūrovai, vedami gido, savo kelyje sutiks aktorius-personažus. Jie atspindės ne tik istorijos siužetą, bet ir istoriniam laikmečiui būdingą aprangą ir aksesuarus, išvaizdą bei elgseną, atliks specialiai pasivaikščiojimui sukurtas choreografines miniatiūras. Tai leis dar labiau sustiprinti pasakojimo įspūdį. Literatūrinį tekstą lydės konkrečiai istorijai sukurtas autorinis muzikinis takelis. Kuriamos dvi istorijos: apie Rokiškio miesto atsiradimą ir Sofiją Tyzenhauzaitę.
Pirmoji istorija pasakos Rokiškio miesto atsiradimo legendas. Vaikų maršrutas nusidrieks nuo kalnelio miškelyje prie Rokiškio ežero ir tęsis iki miesto simboliu tapusių dvaro rūmų.
Suaugusiems skirtos istorijos pasirinkimą lėmė Krašto muziejuje saugoma istorinė medžiaga apie gandais apipintą Rokiškio grafo Ignoto dukrą Sofiją Tyzenhauzaitę (1790–1878), pirmąją Lietuvos moterį rašytoją, rašiusią prancūziškai. Ryškią, išsilavinusią asmenybę, kuriai likimas lėmė artimas pažintis su Prancūzijos imperatoriumi Napoleonu ir Rusijos caru Aleksandru, prancūzų rašytoju Aleksandru Diuma, ryšius Liudviko XVIII rūmuose. Žiūrovai vaikščios Rokiškio dvaro prieigose bei viduje, aplankys Tyzenhauzų šeimos dėka suformuotą istorinį miesto centrą, pajus Rokiškio alsavimą.
– S. Tyzenhauzaitė – asmenybė, apie kurią daugiausia kalbama ne kaip apie rašytoją , bet kaip apie Rusijos caro Aleksandro pirmojo meilužę. Ar šiame projekte irgi bus naudojamas šis, sakykim, „arkliukas“, ar „iškasėt“ kažką naujo?
N. D.: – Pirmiausia, nėra rasta įrodymų, kad S. Tyzenhauzaitė buvo caro Aleksandro meilužė. Netgi knygos „Imperatoriaus meilužė“ autorė Gina Viliūnė akcentuoja šį faktą. O ar Sofija jautė šiltus jausmus Aleksandrui – čia jau kitas klausimas. Netgi skaitydamas jos „Reminescensijas“ gali visu kūnu jausti jos besąlygišką susižavėjimą šiuo vyru. O ir kai kurie Sofijos beatodairiški poelgiai, ko gero, nulemti ne tik jaunatviško maksimalizmo… Ar tai buvo tikra meilė, dabar jau niekas neatsakys, bet istorija su Aleksandru neginčijamai buvo labai svarbi S. Tyzenhauzaitės asmenybės formavimuisi, gyvenimiškiems sprendimams. Todėl – taip, apie tai mes pasakosim mūsų „pasivaikščiojimuose“. Na, o dėl „iškasimo“ ko nors naujo, tai čia jau istorikų, muziejininkų, žurnalistų kompetencija. Mūsų, menininkų, užduotis – atsakingai pasigilinti į turimą medžiagą ir kūrybiškai perteikti ją žiūrovui ar klausytojui.
– Sakote, kita istorija apie Rokiškio susikūrimą? Kokia versija remsitės? Legenda ar istoriniais duomenimis. O gal abiem?
– B. B.: – Teatralizuotas pasivaikščiojimas, skirtas vaikams, yra apie Rokiškio ir jo vardo atsiradimo legendas. Panaudotos legendos: rašytojo, aplinkosaugininko Šarūno Laužadžio sakmė „Rokiškio vardas – tai priesakas gyventi“; istoriko, muziejininko Giedriaus Kujelio interpretacija apie Rokiškio vardo kilmę; istoriko, rašytojo Vytauto Gasiūno legenda apie Rokiškio vardo kilmę.
Viską reziumuoja aktorės, dramaturgės Marijos Korenkaitės dramaturginė Rokiškio atsiradimo ir jo vardo kilmės interpretacija.
– Teigėte, kad projektas finansuotas, nes tai inovatyvi paslauga kovidiniu laikotarpiu ir pagrindiniai atlygiai bus nukreipti profesionalams už darbą projekte, parama jiems netekus darbų. Gal galite išsamiau, kokiems profesionalams?
A. G.: – Scenarijaus autoriai – Marija Korenkaitė ir Ramūnas Abukevičius. Choreografai – Paulius Prievelis, Airida Gudaitė-Žakevičienė ir Ieva Lapelytė. Muzikos kūrėjai – Žilvinas Baronas ir Vladas Kovaliovas. Scenografai ir kostiumų dailininkai – Arūnas Augutis ir Sigitas Daščioras. Tekstus įgarsins Rytis Saladžius, Jurgita Šeduikytė, M. Korenkaitė, Dalius Skamarakas.
– Ar pandemijos laikotarpiu labai nukentėjo menininkai? Yra nuomonių, kad jiems buvo skirta nemenka valstybės parama.
V, K.: – Taip jau gyvenimas surėdytas, kad pasverti ar pamatuoti, kuris menininkas kovido laikotarpiu nukentėjo ar nukentės daugiau ar mažiau, manau, ne tik neįmanoma, bet ir nėra prasmės. Ne visi pasinaudojo ar dar pasinaudos valstybės parama. Mes džiaugiamės, kad projekto idėjos autorė A. Gudgalienė laiku sureagavo ir išsakė idėją. Sugebėjom susitelkti ir greitai, berods per porą savaičių, beveik 10 žmonių komanda pasidalijome darbus ir birželio pradžioje buvo parengta ir ištobulinta paraiška. Ji sėkmingai pateikta vadovaujant B. Bagdonienei. Visi džiaugėmės rugpjūčio pabaigoje gautu teigiamu atsakymu ir kibom į kūrybinius darbus. Šiek tiek nerimaujam, ar karantino laikotarpis leis mums pabaigti įgyvendinti projektą 2020 metais.
Projektą iš dalies remia:
