Marvelės kaskados
Marvelės upės slėnis vasarą yra tikra ramybės oazė. Tyliai čiurlena upelis, tarsi kviesdamas atsipalaiduoti. Tačiau pavasarį, kai pradeda tirpti ledas, Marvelės kaskados virsta neįtikėtinu reginiu. Jos čia atsirado 1881 m., kai buvo vykdomi Kauno tvirtovės statymo darbai.
Šis slėnis nuo Kauno miesto centro yra nutolęs apie 7 km. Kaskadas pasieksite perėję medinį tiltelį. Pasivaikščiojimui skirto tako ilgis – vos keli šimtai metrų. Ramiai pasėdėti ir nurimti galima žaviame amfiteatre. Čia galite mėgautis pasyviu poilsiu: praeiti basakojų taku, pasigrožėti žaliais šlaitais ir nurimti, žvelgiant į tekantį vandenį. Tai – ideali vieta piknikams ir šeimos šventėms.
Šalia slėnio įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Keliaujantys viešuoju transportu turėtų rinktis 32 autobusą ir išlipti „Pakalnės g.“ stotelėje.
Koordinatės: 54.88089584523986, 23.86824783862581
Aukštumalos pažintinis takas
Aukštumalos pažintinis takas dažnam sukelia savanos įspūdį. Šilutės rajone esantis takas vingiuoja Nemuno deltos regioniniu parku daugiau nei 1 km. Tako pabaigoje, prie pelkinio ežerėlio, yra pastatyta 3 m aukščio apžvalgos aikštelė.
Ši vieta – galimybė susipažinti su aukštapelke, joje augančiais augalais bei gyvenančiais gyvūnais. Didžiulė Aukštumalos pelkė unikali – tai deltinio tipo atvira aukštapelkė. Pelkėje vingiuojantis pažintinis takas buvo nutiestas dar XVIII a. ir jungė dabar jau neegzistuojančius pelkinius kaimus.
Koordinatės: 55.39124139494529, 21.356382453969356
Kirkilų apžvalgos bokštas
Kirkilų apžvalgos bokštas stovi Biržų regioniniame parke. Nuo jo viršūnės atsiveria vaizdas į Kirkilų karstinius ežerėlius. Aplink bokštą yra maždaug 30 vandens pilnų smegduobių, kurios vasarą nusidažo spalvotai dėl bakterijų. Bokštas dar vadinamas Biržų vardu ir yra 32 m aukščio.
Šis bokštas pasižymi neįprasta forma. Vieniems jis primena apverstą kanoją, kitiems – mėnulį. 2015 m. pastatytas iš metalo, betono ir medžio bokštas kainavo apie pusę milijono eurų.
Jame įrengtos kelios apžvalgos aikštelės, aukščiausia iš jų – 30 m aukštyje. Pirmame aukšte pastatytas amfiteatras, skirtas pailsėti arba renginiams. Čia įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ir informaciniai stendai. Aplink ežerėlius galima pasivaikščioti pėsčiųjų taku. Norintiems apsilankyti šioje ypatingoje vietoje, vertėtų pasidomėti kelione www. ingridatours.lt.
Koordinatės: 56.24906973787688, 24.690697530687096
Svencelė – vandens sporto rojus
Svencelė – ant Kuršių marių kranto įsikūręs modernus buriavimo ir jėgos aitvarų centras. Ši vieta vandens sporto mėgėjus sužavi laukine gamta ir stulbinančiais Kuršių nerijos vaizdais. Tai – viena iš naujųjų rekreacinių zonų Klaipėdos regione, esanti visai netoli Klaipėdos miesto ir rajono kaimų.
Teritorijoje įrengta vandens sporto mėgėjams skirtas rekreacinis kompleksas. Lankytojai gali išbandyti vandenlentes, jėgos aitvarus ir burlentes. Jei vėjas nepalankus, neteks sėdėti rankas sudėjus. Čia esančiame tvenkinyje sumontuotas reversinis kabelis vandenlentėms. Slydimas vandenlente – paprastas ir nesudėtingas sportas, vis sparčiau populiarėjantis visame pasaulyje.
Apvalaso ežeras
Apvalaso, dar vadinamo Akmeno, ežero kontūrai – bene identiški Lietuvos kontūrams žemėlapyje. Tiesa, tai galima pamatyti tik iš paukščio skrydžio. Rokiškio rajono šiaurėje esančio ežero ilgis – maždaug 1 km. Atvykusieji kviečiami pasivaikščioti ežero pakrantėmis ir aplankyti žavųjį Ilzenbergo dvarą.
Etnokosmologijos muziejus
Molėtų astronomijos observatorija įrengta ant Kulionių kaimo kalvos, Želvos ežero apsuptyje. Etnokosmologijos muziejus – pirmas ir vienintelis toks pasaulyje. Jo esmė – žmonijos ryšys su kosminiu pasauliu. Čia dienomis pro saulės teleskopus galima stebėti saulę, naktimis gerėtis žvaigždėmis ir meteorais, o rugpjūtį ir rugsėjį – žvaigždžių lietumi.
Čia dirbantys edukatoriai yra pasiruošę atsakyti į visus lankytojams kylančius klausimus. Muziejuje stebėjimus gali atlikti visų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslininkai bei studentai. Čia įrengtos edukacinės klasės, renginių erdvė, atnaujinta muziejaus ekspozicija. Interjeras primena kosminę stotį, o kiekviena patalpa – vis kitokia. Vienoje erdvėje pasakoja apie lietuvišką etninę patirtį, kitoje – apie astronomiją, o trečioje supažindinama su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vizija. Norintys gali apsilankyti 30 m aukščio apžvalgos aikštelėje ar užsisakyti naktinę ekskursiją prie teleskopo.
Koordinatės: 55.315940908546104, 25.555089615343547
Panemunės pilis
Panemunės pilis – viena iš autentiškiausių Lietuvoje. Tai – geriausiai išlikusi renesansinė rezidencinė pilis. Kompleksą sudaro 4 korpusai, sudarantys uždarą kiemą, 5 šalia pilies esantys kaskadiniai tvenkiniai ir parkas. Pastatas išsiskiria savo dydžiu bei išlikusia LDK laikų sienų tapyba. Pilyje galima išvysti Žemaitijos kunigaikštystės valdytojo reprezentacinius apartamentus, kalėjimą, apžvalgos bokštą, XVIII a. virtuvę ir archeologinius radinius. Dabar čia rengiamos meno parodos, amatų mugės ir teatralizuoti pasirodymai.
Koordinatės: 55.09981519055389, 22.986367069312898
Salako bažnyčia
Zarasų rajone, šalia Luodžio ežero esanti Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia – ryškiausias miestelio architektūros akcentas. Statinys neoromaninio stiliaus, turi neogotikos bruožų ir siekia net 72 m aukštį. Bažnyčią sudaro 2 zakristijos, bokštas, 3 navos ir 3 altoriai. Šventoriuje palaidoti klebonas Stanislovas Masilionis ir kanauninkas Jonas Asminavičius.
Salako bažnyčia tarsi simbolizuoja visas lietuvių tautos patirtas negandas. Ji buvo degusi, okupantų griauta ir vėl atstatyta. Miestelio gyventojai pasiryžo pastatyti bažnyčią, kuri atlaikytų bet kokias nelaimes. Jie sukonstravo išties išskirtinę bažnyčią: sienos sudarytos iš 3 sluoksnių ir primena kokią nors viduramžių katedrą.
Koordinatės: 55.58474862858317, 26.140286153969353
Karpėnų klinčių karjeras
Akmenės rajone, Karpėnuose esantys klinčių karjerai – neseniai pačių lietuvių atrastas kampelis. Čia prieš beveik 300 mln. m. susiformavę klinčių klodai virto ypatingu kraštovaizdžiu, primenančiu Marso kanjonus. Juose netgi rasta dinozaurų liekanų!
Karpėnų klinčių karjeras – didžiausias Lietuvoje. Jau prieš beveik 100 m. Karpėnuose buvo įkurta pirmosios kalkakmenio kasyklos. Kiek vėliau čia pradėjo veikti cemento gamykla. Dabar daugiausia klinčių išgaunama būtent šiame karjere, o miesto svečiai mielai užsuka pamatyti neįprasta karjero kraštovaizdį.
Koordinatės: 56.32995520055835, 22.961322253969357
Pagonijos uola
Gera naujiena alpinizmo entuziastams – nebūtina vykti į kalnus. Kauno rajone, Jadagoniuose lauke esanti Pagonijos uola – pirmasis tikroviškas kalnas Lietuvoje, siekiantis 13 m aukštį. Lankytojai gali išbandyti 12 skirtingų kopimo takų įvairiausiais reljefais: plyšiais, „pilvais“, išoriniais kampais ar „karnyzais“. Tinkamą sau trasą atras tiek patyrę, tiek pradedantieji. Klientai aprūpinami visa reikiama įranga: karabinais, virvėmis, apraišomis, atotampomis ir kt. Tai – smagi atrakcija visiems: kolektyvams, draugams, moksleiviams ir kitiems.
Koordinatės: 54.98921395148778, 23.570898253969354
Lietuvoje tikrai netenka nuobodžiauti. Gamta yra suformavusi stulbinančio grožio vietoves, o įvairūs pramogų kompleksai ir architektūros stebuklai išsidėstę visoje šalyje. Aktyvaus ar pasyvaus laisvalaikio, gamtos ar miesto mylėtojams tikrai verta apsilankyti šiose neatrastose Lietuvos vietose.
Užs. 347-4
