Rokiškėnų smalsumą sukėlė prie pat išvažiavimo iš miesto, viaduko pašonėje, daigais apsodintas keliolikos arų žemės plotas. „Ką žmonės ruošiasi ten auginti? Visai greta – nemaži automobilių srautai. Ar tokioje vietoje užaugintos gėrybės nekels pavojaus sveikatai?“ – smalsavo į „Gimtojo Rokiškio“ redakciją paskambinęs rokiškėnas.
Augins braškes
16 a plotą braškių daigais apsodinti nusprendė viaduko pašonėje gyvenanti Sauliaus ir Editos Bajorų šeima. „Darbų mažėja, abu – gimę ir augę kaime, todėl nutarėm kažko imtis. Žemės plotas greta namų pasirodė tinkamas braškėms auginti, todėl nutarėm pabandyti. Dalį daigų patys užsiauginome kaime, dalį – įsigijome. Pavasarį sulauksime pirmojo derliaus“, – pasakojo S. Bajoras.
Nagingas rokiškėnas savarankiškai įsirengė braškių laistymo sistemą, susimeistravo specialų aparatą, kuris braškių lysvę apkloja plėvele, neleidžiančia veistis piktžolėms. „Stirnos mus jau „pakrikštijo“, todėl plotą teko aptverti apsaugine tvora. Grandiozinių planų nekurpiam, žiūrėsime, kaip seksis. Sodinome įvairių veislių daigus, kad braškių derlius džiugintų visą sezoną“, – pasakojo rokiškėnas.
Galima ginčytis…
Tiems, kuriems susirūpinimą kelia greta kelio auginamų uogų kokybė, pateikiame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento Rokiškio skyriaus vadovo Pavliaus Gaigalo komentarą: „Kur žmogui įsiveisti uogų plantaciją ar sodą – tik jo paties reikalas. Jeigu jis nori, braškes gali auginti nors ir ant asfalto. Kita vertus, braškyną nuo viaduko skiria pakankamas atstumas, todėl jei ir įmanoma, tai tik minimali arba tik teorinė sunkiųjų metalų koncentracija uogose. Jei žmogus vėliau gėrybėmis nuspręstų prekiauti – yra galimybė atlikti užterštumo mėginius. Azotas ir kiti žmogaus organizmui kenksmingi dariniai vaisiuose ir uogose kaupiasi ne dėl automobilių išmetamųjų dujų, o dėl augalams prižiūrėti naudojamų trąšų ir specialių chemikalų. Galvokime logiškai: per sezoną žmogus suvalgo ne toną, o tik kelis kilogramus braškių. Kokios geriau: ar protingai augintos greta kelio, ar atvežtos iš kažin kur ir nupurkštos nežinia kuo – tikrai labai ginčytinas klausimas. Visada sakau, kad geriausia yra, kai žinai, kaip vaisius, daržovė, mėsa ar kt. buvo užauginti, kaip prižiūrėti, o šiuo atveju braškių plantacija visiems viaduku važiuojantiems – kaip ant delno. Prifilosofuoti būtų įmanoma daug, tačiau gal vertėtų rimčiau pagalvoti apie kasdien vartojamos mėsos, pieno ir kitų produktų kokybę? Per metus suvalgomas kilogramas kitas braškių, nors ir būtų užaugintos greta kelio, tikrai nesukels nei ūminių, nei lėtinių susirgimų, o kasdien vartojama nežinia kokiomis sąlygomis užauginta mėsa ar nežinia kaip pagaminti gatavi maisto produktai – tikrai gali.“
… va tas smalsumas kožnam užpakalį griaužia .
Nu jo ant tiek nyku Rokiškyje kad reikia rašyti apie tai kad žmogus braškių pasisodino 😀