Vos pradėjus gauti pranešimus pastebėta, jog žemės mokestis, kelerius pastaruosius metus nekitęs, šiemet gana ženkliai išaugo. Kas tai nulėmė? Pagrindinė priežastis ta, jog šiemet žemės mokestis apskaičiuotas pagal nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusias vidutines rinkos vertes, kurias kas penkerius metus nustato Registrų centras masinio vertinimo būdu (jas sužinoti galima Registrų centro interneto svetainėje). Ar tai reiškia, kad ateinančius ketvertą metų žemės mokestis neaugs? Teoriškai turėtų būti taip, bet praktiškai nesame apsaugoti nuo mokesčių pakeitimų, o kiekvienas naujai išrinktas Seimas ir kiekviena nauja Vyriausybė kalba apie mokesčių sistemos pertvarką.
Paprašėme pakomentuoti žemės mokesčio didėjimą Seimo narį, Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotoją dr. Vidmantą Kanopą, Rokiškio rajono savivaldybės Finansų skyriaus vedėją Redą Dūdienę bei Rokiškio ūkininkų sąjungos pirmininką, žemės ūkio kooperatyvo „Eko tikslas“ direktorių Mindaugą Petkevičių.
Palaikau ūkininkų reikalavimus ir inicijuoju keisti metodiką
Dr. Vidmantas Kanopa
LR Seimo narys, Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas
Pastaruoju metu žemės mokestis tapo labai karšta tema. Taip nutiko, nes Registrų centrui pagal galiojančius teisės aktus pervertinus žemės ūkio paskirties žemę, nustatytos naujosios vertės gerokai išaugo. Dėl to kyla žemės mokestis. Ūkininkai ir juos jungiančios organizacijos teigia, jog masinio verčių apskaičiavimo sistema, kada mokestis apskaičiuojamas nevertinant, kam žemės ūkio paskirties žemė naudojama, neteisinga. Jų motyvai, mano įsitikinimu, pagrįsti.
Į Seimą – dėl skaičiavimo metodikos, į rajono tarybą – dėl mokesčio mažinimo
Mindaugas Petkevičius
Rokiškio ūkininkų sąjungos pirmininkas
Tiek ūkininkai, tiek Rokiškio rajono gyventojai pajuto ženklų žemės mokesčio padidėjimą. Šis mokesčio padidėjimas susikaupė per penkerius metus (2018–2022 m.). Kiekvienais metais žemės vertė didėjo apie 15 proc. (Registrų centro duomenimis), kai kur per penkerius metus mokestis padidėjo net kartais, priklausomai nuo netoliese buvusių žemės pirkimo/pardavimo sandorių. Ši žemės verčių nustatymo metodika yra žiauri ir negailestinga. Ją, ūkininkų manymu, reikėtų kuo greičiau keisti.
Situacija yra ypač sudėtinga ūkininkams, kurie turi žemės šalia saulės/vėjo jėgainių, kur sklypai buvo nupirkti ypač brangiai, taip pat šalia naujai kuriamų gyvenamųjų kvartalų, kur žemės paskirtis vis dar yra žemės ūkio, o tai labai stipriai sukelia jos rinkos vertę, taip pat ir žemės mokestį.
Ūkininkai užduoda klausimą, jei šalia brangiai parduotas sklypas padidino žemės mokestį dvigubai, tai gal užaugs dvigubai didesnis derlius, o gal gaus dvigubai didesnę kainą už produkciją? Deja, ne.
Išsamesnius komentarus skaitykite „Gimtajame…“
Pensininkų šeima Panevėžyje moka žemės mokestį 29€ , nęs už 7arus jiems lengvata, t.yra -neapmokestinama, o analogiška šeima Rokiškyje moka žemės mokestį 86€, nęs pensininkams neapmokestinama lengvata, atrodo, kad netaikoma, ar tik 3 arai?,nors sklypai analogiški namų valdos. tikrai Panevėžio valdantieji nusipelno padėkos, ko pas mus, deja nėra.