– Pradėkim nuo smuiko. Ar jis iš karto „prilipo“? Nesinorėjo kito instrumento, nuo jo pabėgti?
– Smuikas su manimi nuo ketverių metų. Sunkiai prisimenu pirmas dienas, pirmuosius užsiėmimus. Kažkaip prilipo. Mama sakė, kad klausė manęs, kokiu instrumentu noriu groti, ir pati nusprendžiau, kad tai bus smuikas. Prisijaukinau. Aišku, buvo visko, bet manau, kad tai normalu. Kovų būna daug, bet smuikas – instrumentas, reikalaujantis ir disciplinos, ir pasiryžimo. Buvo etapų, kada gal ir norėjosi atsisakyti, kai kiti po pamokų kažką kitą veikia, o aš turiu ruoštis konkursams, koncertams. Bet tai mane ir užaugino, ir daug išmokė. Todėl manau, kad smuikas gyvenime daugiau davė negu atėmė. Dabar jau yra ir prisirišimas, nes smuikas mane lydi tikrai labai ilgai, 14 metų, ir jau atrodo, kaip aš be jo? Žinoma, kartais reikia ir pertraukų. Stengiuosi surasti tam laiko.
– Kas buvo tavo pirmoji smuiko mokytoja?
– Laima Plepienė. Pas ją pradėjau ir baigiau Rokiškio muzikos mokyklą. Devintoje klasėje perėjau į Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnaziją pas kitą mokytoją.
– Ar sunku buvo išvažiuoti iš namų, palikti mamą? Vienai, į svetimą miestą…
– Kažkaip pasiryžau. Gana greitai viskas vyko. Apsisprendžiau per paskutinį mėnesį. Baigiau muzikos mokyklą ir nežinojau, kas toliau. Mano dabartinė mokytoja Inga Ūsienė pasiūlė važiuoti į Panevėžį, į mokyklą, kurios aš net nežinojau. Tad viskas susiklostė palankiai ir sklandžiai. Per rugpjūčio mėnesį nusprendžiau, kad stoju ten. Viskas vyko taip greit, kad net nepajutau. Tikrai norėjosi namų, gaila ir mamą palikti, bet greitai pripratau ir džiaugiausi patekusi į tą menininkų terpę. Pasijutau savo vietoje.
– Gyveni bendrabutyje?
– Taip.
– Dėl instrumentų nesipešate?
– Instrumentus turim savus. Nemažai fortepijonų, yra klasių. Pamokos baigiasi apie 17 valandą, bet mokykloje užsibūnam ir iki 21 val., nes grojam ir prieš pamokas, ir po pamokų, tai mokykla skamba. Gal dabar šiek tiek mažiau mokinių, bet būnam. Bandėme ir grupes kurti, net laisvalaikiu muzikuojam.
– Kaip besimokant Panevėžyje pasikeitė tavo repertuaras?
– Labai prasiplėtė. Muzikos mokykloje jis buvo gal labiau konkursinis. Ten buvau dar jaunesnė, gal ne tiek daug ir iš savęs reikalavau. Nuvykus į Panevėžį tikrai jautėsi skirtumas, nes tie, kas mokėsi ten anksčiau, ir pamokų daugiau turėjo. Jaučiausi šiek tiek atsiliekanti, turėjau prisivyti juos. Mokytoja labai padėjo. Etiudai, gamos tvirtai įėjo į mano gyvenimą ir parodė, kad yra ne tik ta gražioji muzika, bet ir techninis darbas, techninė bazė, kurios padaugėjo.
– Kiek smuikui skiri per dieną?
– Įvairiai. Bet šiaip apie keturias valandas. Su pamokomis kartais būna ir daugiau, jeigu būna specialybės pamokos, bet dažniausiai apie 4–5 valandas. Daug? Bet įpranti, tai pasidaro rutina. Eini į mokyklą ir nešiesi smuiką.
– Ir nebūna tokių dienų, kai negroji?
– Ne. Na, savaitgaliais grįžus namo tikrai būna, nes namų aplinka nuteikia poilsiui. Savaitgaliais būna, kad ir nepagroju.
– Nesigrauži, kai nepagroji?
– Graužiu save. Bet gal taip reikia. Kažkaip bandau suderinti. Vis tiek yra ir kiti instrumentai. Aš muzikos neapleidžiu, nes nenoriu apsiriboti vien smuiku, groju bosine gitara, akustine gitara, turiu didžėjaus pultą, prodiusuoju – kažką vis tiek bandau kurti. Tokia ta mano savaitgalių veikla.
– Groji ne vienoje grupėje?
– Pas mus yra tokia pamoka – ansambliai. O grupės jau po pamokų. Su norinčiais vaikais bandėme lipdyti grupę, tokį labiau džiazinį ansamblį, bet daug pamokų, tai nelabai yra kada, retai sueinam, negalėčiau pavadinti to tikra grupe. Bet retkarčiais tokie susitikimai, pabandymai vyksta.
– Ar lieka laiko nemuzikiniams pomėgiams?
– Nelabai. Ypač dabar, mokantis dvyliktoje klasėje. Mokslai, laukia baigiamieji egzaminai, stojamieji. Gal savaitgaliais daugiau laiko su šeima, su draugais, pabūti kažkur gamtoje, kartais paskaityti knygą.
– Draugų dabar daugiau Rokiškyje ar jau Panevėžyje?
– Jau daugiau Panevėžyje ir Vilniuje. Žinoma, yra išlikę santykiai ir su klasės draugais Rokiškyje, bet nauji draugai, ypač kai esi muzikantų, menininkų terpėje, sudaro daugumą. Džiaugiuosi tuo.
Daugiau „Gimtajame…“
