– Ką pajutai paėmęs išleistą savo knygą?
– Nesureikšminu šio dalyko, reaguoju labai natūraliai. Žinoma, laukiau knygos pasirodymo, bet, paėmęs ją į rankas, nieko ypatingo nepajutau. Kur kas stipresni išgyvenimai buvo, kai gimė vaikai.
– Papasakok knygos atsiradimo istoriją?
– Viskas, kaip man dažnai būna, prasideda netikėtai. Tarsi kas iš aukščiau viską surikiuoja. Įspūdžiai apie kelionę Malerwegerių keliu turėjo atsirasti, kaip ir anksčiau, laikraštyje. Įsivaizdavau, kad tai bus tęstinė medžiaga per kelis numerius. Iš pradžių laikraščiui ir rašiau, bet viską sujaukė pandemija. Pandemija atnešė daug blogų dalykų, bet galima įžvelgti ir gerų. Darbo beveik nebuvo, todėl atsirado daug laisvo laiko, kurį galėjau skirti savo hobiui – rašymui. Apsigyvenom savo fazendoj, ten susikaupimui labai gera aura. Iš pradžių neturėjau jokio režimo, bet palaipsniui susiformavo įprotis jau šeštą valandą ryto išsivirti kavos ir sėsti prie kompiuterio. Labai įsitraukiau į rašymą ir pamačiau, kad peržengiau bet kokius laikraščio formatus. O pabaigos nesimato – rašau ir rašau, o pabaigos kaip nėra, taip nėra.
Išsamiau skaitykite antradienio “Gimtajame…”
