Dvidešimt trejus metus veikiančiose Lietuvos karinėse jūrų pajėgose tarnauja per 600 karininkų, puskarininkių, žemesnių grandžių karių ir civilių darbuotojų. Jiems nuo šių metų rugpjūčio mėnesio vadovauja jūrų kapitonas Arūnas Mockus, prieš tai buvęs štabo viršininku.
Daugiau nei pusė karininkų baigę užsienio jūrų karo akademijas.
Karo laivų flotilė. Povandeninių veiksmų komanda. Priešmininiai laivai ir daugybė kitų „paprastai“ ausiai nelabai aiškių terminų – šių žmonių kasdieninio darbo zona. Jie – reikšminga mūsų šalies kariuomenės dalis, užtikrinanti saugumą Lietuvos teritorinės jūros vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje bei vykdanti įsipareigojimus ne tik mūsų valstybei, bet ir tarptautiniams partneriams.
Įsipareigoję ne tik Lietuvai
Karinėse jūrų pajėgose tradicija tapo laivus vadinti istorinių Lietuvos kraštų vardais: „Žemaitis“, „Dzūkas“, „Aukštaitis“, „Sėlis“, „Jotvingis“, „Sūduvis“, „Skalvis“ ir „Kuršis“. Nusistovėjo ir karo jūrininkų draugiškas bendradarbiavimas su atitinkamų istorinių šalies kraštų ribose esančiomis Telšių, Alytaus, Biržų, Utenos, Druskininkų, Vilkaviškio, Šilutės rajonų ir Klaipėdos miesto savivaldybėmis. Kiekvieno šių laivų krikštamotė yra atitinkama savivaldybė.
Lietuvos karines jūrų pajėgas sudaro Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo bei Logistikos tarnybos, Povandeninių veiksmų komanda, Mokymo centras bei Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras.
Flotilėje – priešmininiai, patruliniai ir pagalbiniai laivai.
Anot Karinių jūrų pajėgų civilių ir karių bendradarbiavimo karininko kapitono leitenanto Antano Brenciaus, NATO priklausančios Lietuvos karinių jūrų pajėgų specialistai specializuojasi jūrinių minų paieškos ir nukenksminimo srityje, prisideda prie NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų pirmos grupės ir NATO greitojo reagavimo pajėgų. Kasmet laivai ir personalas skiriamas Baltijos šalių karinių laivų junginio veiklai vykdyti (minų paieškos ir nukenksminimo operacijos, eskadroje dalyvaujančių laivų įgulų įgūdžių tobulinimas, ruošimas dalyvauti NATO vadovaujamose jūrinėse operacijose).
Šalies teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos vandenys stebimi nuolat įvairiomis techninėmis priemonėmis, jie kontroliuojami vykdant patruliavimą kariniais laivais.
Ateities planuose – nuolatinis laivyno atnaujinimas moderniais laivais ir įranga, o svarbiausia, ką pabrėžia ir karinių jūrų pajėgų vadovybė, vykdomas nuolatinis personalo mokymas, užtikrinantis užduočių vykdymą.
Tarptautinėse pratybose – Lietuvos laivai
Vienas didžiausių karinėse jūrų pajėgose priešmininis laivas „Skalvis“ spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje dalyvavo Ispanijos Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno pakrantėse vykusiose didžiausiose nuo 2002 metų NATO pratybose „Trident Juncture 2015“ (lietuviškai – „Trišakė jungtis 2015“). Lietuvos laivas plaukė NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų 1-osios grupės sudėtyje.
Pirmame pratybų etape „Skalvis“ Viduržemio jūroje, netoli Kartagenos (Ispanija) uosto, vykdė jūrinių minų paieškos operacijas. Jų metu jūros dugne aptiko devynias pratybų tikslais padėtas mokomąsias jūrines minas.
Vakarinėje Ispanijos pakrantėje, Atlanto vandenyne, netoli Rota (Ispanija) uosto „Skalvis“ vykdė jūrinių minų paieškos operacijas ir ruošė laivams saugius praplaukimo kanalus, užtikrinant saugų sąjungininkų karių ir technikos išsilaipinimą iš jūros į krantą.
Lapkričio pradžioje mūsų laivas stovėjo Lisabonos uoste (Portugalija), kur vyko NATO pratybų jūrų pajėgų komponento pristatymas.
Lietuvos karininkai dirbo pratybų štabe, kur susipažino su pratybų jūrų pajėgų štabo struktūra ir darbo specifika, mūšio ritmu ir štabe vykstančiais sprendimo priėmimo procesais. Jūrinių pajėgų komponento jūrinių operacijų centras buvo atsakingas už bendravimą su aukštesnio ir žemesnio vadovavimo lygmens štabais bei jūrinio komponento veiksmų koordinavimą. Lietuvos karininkai aktyviai dalyvavo visuose jūrinių operacijų centro darbiniuose procesuose.
Jūros stebėjimo postas laukia pusšimčio šauktinių
Kitąmet Palangos jūros stebėjimo poste žadama priimti tarnauti apie 50 šauktinių karių.
Karinių jūrų pajėgų vadas Arūnas Mockus vertino Palangos jūros stebėjimo posto kareivinių gyvenamąsias ir mokymo patalpas, valgyklą, sporto ir laisvalaikio zonas, kitą infrastruktūrą ir aprūpinimo galimybes.
„Esu patenkintas pasirengimu priimti naujokus. Pagal galimybes užtikrintos būtinos sąlygos tarnybai ir laisvalaikiui tam, kad šauktiniai jaustųsi patogiai ir pagrindinį dėmesį galėtų sutelkti mokymams bei kariniam rengimui“, – sakė A. Mockus.
Apie 50 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių tarnybą pradėjo šiemet. Pirmąsias aštuonias savaites jie eina bazinį kario rengimo kursą Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje. Šauktiniai lanko paskaitas, mokosi rikiuotės ir karinio statuto, karinės taktikos, inžinerijos, topografijos, ryšių ir medicinos, susipažįsta su ginklais ir ryšio priemonėmis.
Po bazinio kario kurso prasideda specialisto rengimo etapas. Vėliau kolektyvinį rengimą jie tęs savo pasirinktame padalinyje – Karinėse jūrų pajėgose.
Kariniai laivai sulaukia didžiulio moksleivių susidomėjimo
Karinių jūrų pajėgų durys visuomet atvertos ir vaikams – per metus čia apsilanko apie 100 ekskursijų iš visos Lietuvos. Kapitonas leitenantas A. Brencius teigia, jog karinės jūrų pajėgos sudaro sąlygas mokinių, studentų ir visuomeninių organizacijų bei karių grupėms apsilankyti ekskursijose karo laivų flotilėje, kurių metu su lydinčiais kariais galima iš išorės ir vidaus apžiūrėti skirtingų tipų karinius laivus, susipažinti su karo jūrininkų darbo ir buities sąlygomis ir sužinoti apie tarnybos Karinėse jūrų pajėgose specifiką.
Moksleiviai gauna daug atsakymų į aktualius klausimus, išgirsta įvairių įdomių jūrininkų pasakojimų, susipažįsta su specifine jūrų kariuomene, kurioje baigę mokyklą galėtų tarnauti ir atlikti pareigą tėvynei.
Dalia Zibolienė
