Monotoniškai žalią gamtos peizažą keičia gelsvi, rausvi ar jau paruduoti spėję medžių lapai, tik nuo tikro rudens kvapo vis dar atitolina vasariška šiluma. Oro temperatūra vis dar lepina, tad, kaip šį rugsėjį populiaru sakyti, – „ėjo 61-oji rugpjūčio diena“. Gal kiek laimę džiaugiantis šiluma sutrikdo prekybos centruose jau imamas skelbti Kalėdų sezonas. Dabar? Net nesulaukus moliūgų šventės?
Gal ir gerai, juk po savaitgalio žadama rudeniška vėsa, nors, sakoma, orų prognozėmis, tai kaip politikų pažadais, tikėti reikėtų. O gal ir apgaulingas tas kone du mėnesius besitęsiantis rugpjūtis? Nors oficialiai gripo sezonas skelbiamas spalio pradžioje, jau ir rugsėjo vidury gydytojų kabinetus ir vaistines užplūdo viršutinių kvėpavimo takų ligomis besiskundžiantys pacientai – visgi jau prasidėjo peršalimo ligų sezonas. Ne visiems tai atrodo logiška: „Vos ne vasara, o jau ligos? Ir vėl gerovės valstybė sumąstė, kaip išgręžti pinigėlių iš gyventojų.“ Dargi vienur skelbiama apie lankytojams privalomą nosį ir burną dengiančių kaukių dėvėjimą, kitur apie tai dar tik svarstoma ir tai piktina nemažą dalį visuomenės. Labiausiai tuos, kurie mano, kad ligoms dar per anksti, o apie covidą – koktu ir bekalbėti, kai „seniai jis nebeegzistuoja“. Ne vienas įsitikinęs – valdininkai, norėdami įbauginti, ir vėl iš užančio traukiasi koronavirusą.
Propaganda, dezinformacija – itin populiarūs žodžiai pastaruosius kelis metus. Deja, bet jų vartojimo išaugimas siejamas su Ukrainoje prasidėjusiu karu. Tai aprimsta, tai vėl sugrįžta į eterius šie terminai. Tik prie skirtingų temų. Tai prie covido, tai prie karo, dabar, prasidėjus naujiems mokslo metams, prie gyvenimo įgūdžių programos.
Socialiniuose tinkluose itin daug propagandos, būtent čia lengva dalintis savo nuomone, patikusiais perskaitytais tekstais, tik vieni taip įsikanda svetimų minčių, kad pamiršta patikrinti, ar jos teisingos. Vieni rašo: „Šeima yra moralės pamatas, ją sudaryti gali tik vyras ir moteris bei jiems iš meilės gimstantys vaikai“, o gyvenimo įgūdžių programos dėka vaikams bus dėstoma vien tik seksualizacija: kokias lytis gali rinktis vaikai, nes, pasirodo, jų ne dvi, dargi barjerinės plėvelės gamyba oraliniam seksui, meilė tos pačios lyties asmeniui… Taip atsiranda tikra priešprieša naujovei, nors šių pamokų metu būtų dėstoma dar ir psichotropinių medžiagų žala, gal bent vienas kitas ketvirtokas būtų paskatintas mesti rūkyti elektroninę cigaretę. Kaip ir visur, taip ir čia, žmonės dalinasi į dvi stovyklas, vieni rėkia, iš kur traukiama tokia propaganda, kiti, ją ištraukusieji, rėkia atgal, kad tai anie propagandistai, silpnavaliai. Šimtą kartų paskaičius tą patį žodį kartais išlenda naujesnė tema su dar neskaitytais postringavimais.
Vieni pilsto iš tuščio į kiaurą, kiti ieško pagalbos ne ten, kur reikia. Dabar per socialinius tinklus sklinda moters pasakojimas, kaip ji negavo skubios pagalbos: susižeidusi koją moteris vyko namo, kitą dieną, neatslūgstant tinimui, ji sugalvojo, kad gal ir reikėtų apsilankyti pas daktarus. Dar paklausė artimųjų patarimų, ką gi jai daryti – vykti į ligoninę ar palaukti, kol čiurna pati sugis, – ji išskuba į privačią kliniką. Ten, norėdama iškart gauti rentgenogramą, moteris turi susimokėti 8 eurus, su kuo ji nesutinka, taigi kitas variantas – laukti dvi darbo dienas arba ieškoti pagalbos kitur. Pasipiktinusioji randa trečią variantą ir išvyksta namo. Vakare, matyt, sunkiai bepakeldama skausmą, ji jau nusprendžia vykti į priėmimo skyrių, kur šiek tiek palaukusi sužino, kad koja išties lūžusi. Bus reikalingas įtvaras ir ramentai. Pastaruosius reikės nuomotis. Čia prasideda dar kita pasipiktinimo banga: „kaip ji negaus už dyką ramentų“. Paklausta, kodėl moteris vyko į privačią kliniką, o ne į priimamąjį, kur pagalba jai būtų iškart suteikta nemokamai, galiausiai pasirodė, kad ji jau nebežino, kuo ir piktintis. Bet tai daryti reikia.
Vieni žmonės neatsirenka informacijos, nepatikrina jos, nes tam prireiktų laiko ir gebėjimų, kiti, lyg tyčia gaišdami laiką savo skausmo sąskaita, pagalbos ieško ne ten, kur reikia. Bet jeigu nežinome, kur ieškoti pagalbos, gal nieko keisto, kad nežinome, kaip atsirinkti informaciją? Pavargusieji nuo propagandinių postringavimų dar gali suspėti pasigrožėti medžius dabinančiais įvairiaspalviais lapais.
