Bepigu kokius kitus metus pradėti – atsivertei kinų mėnulio kalendorių, pažiūrėjai kokio gyvūno metai, susiradai triušių, gyvačių, arklių, gaidžių ar beždžionių augintoją, pakalbinai ir turi kuo puikiausią naujametį straipsnį. Su drakonais taip lengvai neišdegs. Nors… A-ū, kur jūs, drakonų augintojai ar bent kolekcionieriai?!. Jei koks nors atsiliepsit, visus metus būsit mylimas ir globojamas. Gal net kokio maisto jūsų žvėreliams surinksim kaip muziejaus danieliams. Bet, stop… Čia jau prasideda sunkumai. Kuo maitinasi drakonai? Kur jie gyvena? Kas jie apskritai per žvėrys? Be rimtų mokslinių studijų čia neišsiversi.
Lietuviški drakonai, dar vadinami slibinais ir smakais, nėra labai draugiški gyviai ir minta mergiena. Dažniausiai nekaltomis mergelėmis, pageidautina – karalaitėmis ir princesėmis. Tiesa, šituos drakonus jau kadų kadais bene bus išnaikinę visokie karžygiai, šv. Jurgiai ir Lancelotai. Tik kažin, ar tą išnaikinimą verta laikyti dideliu nuopelnu. Rokiškio liaudies teatro spektaklyje „Drakonas-2, arba Laimingasis miestas“, istorija, kaip sekasi gyventi be drakono, gana išsamiai papasakota – vaizdelis ne kaži koks, kad ir su šokiais bei dainom.
Betgi, jei kalendorius kiniškas, tai ir drakono reiktų kiniško ieškoti. O su tais rytietiškais drakonais visai įmanoma sugyventi, jeigu nepykdai. Jie ne tik skraido, bet ir gyvena upėse bei ežeruose, laikomi lietaus dievybėmis, siejami su dangaus parama, vaisingumu. Jei drakonų nerūstins, žemdirbiai šiais metais turėtų sulaukti reikiamo kiekio lietaus ir gero derliaus. O štai žvejams, pabrangus žūklės leidimams, metai bus sunkesni. Ypač reikėtų pasisaugoti tiems, kas žvejoja ant ledo – metų pradžia tai jau parodė. Net ir paspaudus šalčiams bei ledui sustorėjus, nereikėtų pernelyg juo pasitikėti, nes vandens drakonas iš apačios plaka grėsminga uodega tą ledą.
Dar nederėtų pamiršti, jog kinų mitologijose tų drakonų yra ne vienas, o net keli. Yra dangiškasis drakonas Tienas, žemės drakonas Ti, paslėptų lobių drakonas Fu Cangas ir netgi dvasinis drakonas Šenas bei dar keli smulkesni. Kaip tarp žmonių, taip ir tarp drakonų lygybės nėra – drakonų valdovais laikomi Šenas ir Ti.
Labiausiai visi turbūt norėtų prisijaukinti paslėptų lobių drakoną Fu Cangą, bet jis sunkiai prijaukinamas, nes žmonių, ypač Kinijoj, daug, o paslėptų lobių atsargos labai ribotos. Tad perkantys loterijos bilietus, kaip visada, gali būti nuvilti, bet aukso puodas (ir net ne vienas) kažkam vis tiek atiteks, o viltis, kaip ir drakonai, nemirtinga. Todėl nelaimėjusiems aukso puodo teks aukoti drakonui ir patiems slėpti lobius ateities kartoms.
Didesnė tikimybė, kad ir toliau siautės dvasiniai bei vidiniai drakonai. Net ir be drakono metų jie visais laikais aktyvesni, todėl kriminalinės suvestinės ir reportažai iš karo frontų netrumpės. Labai norėčiau klysti, tik greičiausiai nepavyks. O juk taip gerai būtų, kad tų dvasinių drakonų per šiuos metus žemėje sumažėtų ir 2025-ųjų sausio 1-osios rytą pasaulis pabustų šiek tiek ramesnis ir laimingesnis negu prieš metus.
Naiviai tikiuosi, kad drakono metai labai palankūs drakonams lįsti į dienos šviesą ir prisistatyti pasauliui. Bet greičiausiai niekas nepasikeis ir drakonais vadins vieni kitus: pozicija opoziciją ir atvirkščiai, verslininkai valdžią ir atvirkščiai, menininkai kritikus ir atvirkščiai… Ir taip toliau.
Tik neužmirškim, kad drakono metai baigsis, o drakonai mumyse – ne. Bet jei per kiškio metus netapom bailesni, tai ir per drakono metus gal nesudrakonėsim beviltiškai.
Tiesa, Kinijoje drakono metai prasidės tik vasario 10 d., bet Kinija taip toli, o laukti taip ilgai… Pradėkim jau dabar, mieli drakonai.
