Šiaulietis Kęstutis Pabijutas, geras „Gimtojo…“ draugas, lyg redakcijos greitoji pagalba, jei ekstra prireikė karikatūros straipsniui. „Kęstuti, reikia skubiai. Temą? Valdininkų etatų mažinimas. Tik kad būtų netiesiogiai, vaizdas kiek „pro šalį“, – toks buvo pirmas šio teksto autorės prašymas karikatūristui. „Supratau. O kada reikia? Po kelių valandų? Bus“, – jokių derybų dėl formos, turinio, formato ir spalvų aptarimo. Jeigu reikia, gali skambinti ir naktį… Jeigu jo karikatūra nespalvota – visiška laisvė patiems ją nusispalvinti. Su tokiu žmogumi dirbti – vienas malonumas, nes žinai, kad nereikės laužyti galvos dėl straipsnio iliustracijos.
Kodėl karikatūra? Kęstutis, pagal profesiją mechanikas, kelis kartus plaukęs į jūrą, bet dėl avarijoje patirtos traumos su jūreivyste gyvenimo sieti nebegalėjęs, sako: „Teko prisiminti vaikystę. Buvau baigęs dailės mokyklą, dalyvaudavau konkursuose, dar mokinys dirbau karikatūristu spaudoje. Gal pašaukimas? Imponavo mūsų ir užsienio karikatūristai, tiksliau, jų darbai. Būdavo jų pilna „Šluota“, kiti žurnalai, laikraščiai. Dabar karikatūra nėra tokia populiari.“
„Svarbu, kad vaizdas derintųsi prie teksto. Nebūtinai išraiška, bet mintimi. Juoda ar spalvota? Jeigu vidus (rašinio esmė) nespalvotas, tai tokia ir karikatūra“, – juokėsi Kęstutis. Pirmas etapas – „suvirškinti“ mintį, po to galvoje susikurti vaizdinį, o kai šie du dalykai jau padaryti – nupiešti vienas juokas. Jeigu reikia ekstra, tada jis piešia nedidelio formato ir nedaug detalių, bet plačios minties vaizdelį.
Ar yra nukentėjęs „per meną“? Sako, jog daugiausia suvaržymų – dėl cenzūros. Kartą turėjo užsakymą nupiešti šilumos tinklų paslaugas pašiepiančią karikatūrą. Buvo prašyta pakritikuoti, bet tik labai švelniai, nes anie yra rėmėjai… „Kaip kritika gali būti švelni ir kaip galima švelniai, kai žmonėms baigia paskutines kelnes numauti? Nemalonu tokias piešti, bet jei esi samdomas, reikia įtikti“, – pasakojo karikatūristas.
Vulgarių Kęstutis stengiasi nepaišyti, o mylimiausios – retai naudojamos. Dažniausiai reikia apie politikus, korupciją, girtuoklius, o apie eilinių žmonių problemas – mažai. Kartą girtuoklio vairuotojo karikatūrą paišęs karikatūristas sulaukė nemalonės: laikraščio tekste, iliustruotame jo piešiniu, pažeidėjas… atpažino save. Grasino teismais… „Klausiu, kur matote konkrečius savo bruožus ar lentelę su pavarde? Stebina žmonių reakcija, jie sureaguoja labai asmeniškai, nors piešinys – apskritai apie problemą. Absurdiška ant piešinio pykti. Juk negerovės negali paduoti į teismą“, – pieštuko vingrybes pasakojo Kęstutis. Karikatūros labiausiai nervina aukštus postus užimančius valdininkus, politikus, teisėsaugininkus. Jie žada į teismą paduoti visus: piešėją, laikraštį…
„Kalafioro nepaišiau ir nepaišysiu. Ši daržovė tapo atpirkimo „kalafioru“ (ožiu), nors parduotuvėse kitų produktų kainos dar daugiau kilo. Ir savęs nesu paišęs, piešė kiti, bet jau seniai, kai buvau jaunas“, – filosofavo Kęstutis, šiandien su kolegomis švęsiantis Spaudos dieną. Jis – UAB „Šiaulių naujienos“ karikatūristas.
„Gimtojo…“ Spaudos dienos puslapyje – K. Pabijuto karikatūros – jo žvilgsnis į… spaudą.
