TĘSINYS
Apie futbolą…
Lietuvoje pirmasis futbolo šauklys buvo rašytojas M. Grigonis. Jo knyga „200 žaidimų kambaryje ir tyrame ore su dainomis, gaidomis, paveikslėliais ir fantų išdavimu“ baigiama 200-uoju žaidimu, pasižyminčiu iškalbingu pavadinimu „Anglų sviedinio žaidimas“ („Association Foot–ball“) – su paveikslėliais ir piešiniais. „Tai visų linksmiausias ir visų sveikiausias žaidimas, todėl teisingai vadinamas žaidimų karaliumi“, – rašė M. Grigonis.
Ši jo knyga tapo įvadu į būsimus kūno kultūros, sporto ir futbolo leidinius. Joje žaidimai skirstomi į tris grupes – iki 10 metų, iki 14 metų ir nuo 14 metų bei vyresniems. Autorius nurodo, kad futbolą žaidžia 20–30 asmenų, apibūdinama futbolo aikštė: „Vieta žaidimui turi būti lygi, ilga ir plati. Žaidimui reikalingas didelis sviedinys, 4 ilgos kartys ir 6 nedidelės vėliavėlės.“ Aprašoma, jog
iš karčių gaminami futbolo vartai, vėliavėlės žymėdavo aikštės ribas. Prieš rungtynes žaidėjai turėjo pasidalyti į dvi „partijas“ – komandas. „Vienos kurios nors partijos žaidėjai užsiriša ant rankovių skepetaites. Kiekviena partija išsirenka vedėją. Vedėjas buria ir ištraukęs ilgesnį šiaudelį pradeda žaidimą liuosu smūgiu arba pasirenka sau dėl apsergėjimo kurį nors galą.“ Pirmajame futbolo aprašyme buvo nurodyta ir žaidėjų išsidėstymo schema. Pagal autoriaus schemą futbolininkai turėjo išsidėstyti 1–2–2–6, „ant galo, beveik pačiuose vartuose“ palikdami „galo sargą“, kiekviena partija rūpinasi kojų sudavimais nuridenti sviedinį prie priešo vartų ir su koja jį išstumti į vartus… Kaip tik sviedinys perėjo per vartus, partija, išridenusi kamuolį, išlošia vieną akelę“.
M. Grigonio knyga turėjo paklausą. Todėl antrajame leidinyje autorius parengė antrą, didesnį, „200 žaidimų“ leidimą. Šioje knygoje aprašytas „Palengvintas anglų sviedinio žaidimas“. M. Grigonis rašo, jog „žaidžiant futbolą reikia daugiau jėgų ir vikrumo, tad jis rekomenduotinas vyresnio amžiaus vaikams. O jauniausiems tinkamas „palengvintas Foot–ball“.
1911 m. pabaigoje M. Grigonio žaidimų knygą papildė iš anglų kalbos išversta ir rusiškai išleista P. Faberio knyga „Futbol“. Tai buvo pirmasis vien tik futbolui skirtas leidinys Lietuvoje. Vadovėlyje išsamiai aptariami visi futbolo žaidimo komponentai. Įvade pateikiama trumpa futbolo raidos istorija, paminėtos 1863 m. anglų priimtos žaidimo taisyklės. Praėjus dešimtmečiui po M. Grigonio „200 žaidimų“ knygelės, 1921 m. pasirodė pirmasis tik futbolui skirtas leidinys lietuvių kalba.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fonotekos nuotr.
Mato Grigonio „Dešimt tarpukario Lietuvos pedagoginių įsakymų mokytojams
(Įsakymai išspausdinti „Švietimo darbe“, 1926 m., Nr. 9)
Kiekvienas mokytojas savo darbe ir gyvenime vadovaujasi tam tikromis nuostatomis. Kai kurios jų įskiepytos, visuotinai pripažintos. Bėgant laikui, kintant visuomenei, keičiasi ir nuostatos. Tarpukariu mokytojo autoritetas buvo gerokai aukštesnis nei dabar. Tačiau mokytojui buvo keliami ir gana aukšti, į dabartinius panašūs reikalavimai.
1. Neturėk kito darbo, kaip tik mokytojo.
a) Būk mokytojas mokykloje ir už jos ribų mokyklos, tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų. Neapsikrauk pašaliniais darbais.
2. Paisyk didaktikos dėsnių.
a) Nedrįsk eiti į klasę neprisiruošęs pamokai.
b) Nevaikščiok išdidžiai po klasę, bet stovėk tokioje vietoje, kad matytum visą klasę ir kad mokiniai tave matytų.
c) Įtrauk visą klasę į bendrą darbą.
d) Kuo mažiausia kalbėk.
3. Lavinkis, lavinkis ir lavinkis.
a) Mokslams ir savišvietai nėra galo.
b) Lankykis knygynuose.
c) Nemenkink kolegų patarimų ir patirties.
d) Kuo mažiau politikuok, bet kalbėkis pedagoginėmis temomis.
e) Dalyvauk mokytojų suvažiavimuose ir mokėk argumentuoti savo nuomonę.
f) Dalykis knygomis su kitais mokytojais.
g) Skaityk pedagoginius laikraščius.
h) Netaikyk kiekvienos naujienos, nesupratęs ir neapsvarstęs jos.
i) Skaityk grožinės literatūros kūrinius savišvietai, vaizduotei.
4. Gerbk autoritetus.
a) Kvailiausias yra tas, kuris tariasi esąs gudriausias.
b) Nemenkink kitoms partijoms priklausančius mokytojus.
c) Autoritetas yra ir kaimo bobutė, ir mokslo vyras, tik klausyk sveiko proto nurodymų.
5. Nemušk.
a) Nebausk mokinių fiziškai.
b) Nežeisk jų asmenybės, palaikyk drausmę klasėje, sudomink mokinius.
c) Geriausia bus, jei mokinys susipras negerai pasielgęs.
6. Nevesk į pagundą.
a) Nei klasėje.
b) Nei privačiame gyvenime, nes pavaduoji mokiniui jo tėvus.
c) Ir Kristus buvo mokytojas, ir tave vadina mokytoju, tad elkis deramai.
7. Nevok.
a) Kas mokytojo, atiduok mokytojui, o kas mokyklos – mokyklai.
b) Nevok brangaus laiko, vėluodamas į pamoką, pavasarį ją trumpindamas, laiku neatvykdamas po atostogų ir švenčių.
c) Be reikalo negaišk ir kitų negaišink.
d) Jei tau kita veikla labiau rūpi nei mokykla, mesk mokytojo darbą.
e) Neimk iš mokinių dovanų.
8. Nekalbėk netiesos.
a) Mokykloje teik tik patikrintas žinias.
b) Sąžiningai taisyk mokinių darbus.
c) Nepalik nepatikrintų mokinių darbų.
9. Sugyvenk su vietos žmonėmis.
a) Tu vienintelis kaimo inteligentas.
b) Kovok tik su netiesa ir ištvirkimu.
c) Santykiuose su švietimo institucijų darbuotojais būk mandagus, bet mokyklos reikalus drąsiai gink.
d) Visur ir visada būk mandagumo pavyzdys.
e) Kitų nemenkink ir nesielk taip, kad tave menkintų.
f) Tauta dėkui pasakys, jei būsi blaivybės apaštalas.
10. Nežiopsok.
a) Nei klasėje.
b) Nei už klasės.
Mylėk savo darbą visa siela ir širdimi, o savo mokinius ir draugus kaip pats save. Atsimink – esi Lietuvos mokytojas.
Svarbiausi M. Grigonio kūriniai
Mokykliniam jaunimui M. Grigonis parašė ir išleido apie 40 knygelių, daugiausia originalios ir verstinės poezijos, sceninių veikalų, išvertė L. Tolstojaus, I. Turgenevo, K. Ušinskio ir kitų autorių knygas, Šarlio Pero pasakas, parengė rusų kalbos vadovėlį (1915 m.).
1911 m. – „200 žaidimų kambaryje ir tyrame ore su dainomis, melodijomis, paveikslėliais ir fantų vadavimais: jaunuomenei dovanėlė“ (rinkinys, pirmoji žaidimų knyga Lietuvoje).
1912 m. – „Vaikų žaidimai“ (rinkinys).
1913 m. – „Šeimyniškiems vakarėliams pramogėlė“ (žaidimų rinkinys, kiti leidimai: 1918, 1920 m.), „Alkanas Jonukas. Storžieviai svečiai. Moterų plepalai“ (pjesės), „Linksmos dienos“ (pjesė), „Katriutės gintarai“ (pjesė), „Nastutė“ (drama), „Pelenė“ (pjesė, kitas leidimas – 1933 m.), „Kvietkelis“ (eilėraščių rinkinys, pirmoji eilėraščių knyga vaikams Lietuvoje), „Vaikų draugas“ (eilėraščių ir apsakymų rinkinys), „Rūtelių darželis: pamokinimas, kaip žolynai auginti“ (informacinis leidinys, pirmoji gėlių auginimo knyga Lietuvoje).
1914 m. – „Nykštukas. Jonukas ir Marytė. Žąsiaganė“ (pasakos vaikams), „Smagūs žaidimai“ (rinkinys).
1915 m. – „Kalbamokslis lietuviams rusų kalbą išsimokyti“.
1919 m. – „Žaidimų vainikas savybės vakarėliams ir gegužinėms nupintas“ (rinkinys).
1920 m. – „Mūsų rašybos klausimu“ (su A. Jakštu).
1924 m. – „Dailiosios literatūros keliais“.
1927 m. – „Laisvė ir grožis“, „Dorovės dėstymas mokykloje“.
1933 m. – „Į vaikučių širdis“ (eilėraščių rinkinys).
1935 m. – „Vaikų džiaugsmui“ (eilėraščių rinkinys).
1936 m. – „Algimantėlio metai“ (eilėraščių rinkinys).
1938 m. – „Tau, Tėvyne: dvidešimčia nepriklausomybės metų besidžiaugiančiai“ (eilėraščiai jaunimui), „Gėlių kalba darželyje“ (vaidinimai vaikams).
1939 m. – „Pas vargą svečiuose“ (eilėraščiai), „Balsai“ (gamtos eilėraščiai), „Dievą mylėti gražu“ (eilėraščiai mažiesiems), „Abituriento daina“ (kūrinys su natomis).
1940 m. – „Paukščiuose“ (scenos vaizdelis).
1960 m. – „Žemuogėlės“ (eilėraščių rinkinys).
1966 m. – „Vaikų žaidimai“ (atnaujintas ir papildytas rinkinys).
· M. Grigonis nuo 1908 m. iki gilios senatvės bendradarbiavo periodinėje spaudoje, pasirašinėdavo Svirno Žvynės, Mato Gojelio, Dile Mato slapyvardžiais. Jo publikacijas spausdino „Viltis“ (nuo 1908 m.), „Šaltinėlis“ (nuo 1908 m.), „Vienybė“, „Garnys“, „Lietuvių balsas“, „Lietuva“, „Vadas“, „Katalikas“ (1919 m.), „Ateitis“ (1918–1919 m.), „Pavasaris“ (1918 m.), „Sekma diena“, „Švietimo darbas“, „Lietuvos žinios“ (1921–1923 m.), „Žvaigždė“, „Židinys“ (1926 m.), „Panevėžio balsas“, „Kraštas“, „Kultūra“, „Draugija“, „Žiburėlis“ (nuo 1926 m.), „Naujasis žodis“ (nuo 1926 m.), „Žvaigždutė“ (nuo 1927 m.), „Sargyba“ (nuo 1927 m.), „Kauno naujienos“, „Lietuvis“ (nuo 1927 m.), „Skautų aidas“, „Panevėžio tiesa“ (nuo 1952 m.), „Genys“ (nuo 1957 m.), „Lietuvos pionierius“ (nuo 1957 m.) ir kiti spaudos leidiniai.
· Pagal M. Grigonio eiles yra sukurta dainelių vaikams: Artūro Noviko „Pasaka“, Antano Budriūno „Neužmirštuolės“, „Aguonos“, „Žemuogėlės“, „Pasaka“, Algimanto Raudonikio „Lopšinė“. Įvairūs kompozitoriai sukūrė giesmių pagal M. Grigonio tekstus: Teodoro Brazio „Į Nazarietį“ ir „Rozalimo Jėzaus Nazariečio giesmė“, V. Butvilos–Kazimieraičio „Kristaus Karaliaus giesmė“, Mykolo Karkos „Prie kryžiaus skubėki“, dainų chorams: J. Gaubo „Rozalimas“, S. Gužytės „Rozalimo daina“ ir kt.
Pabaigai
M. Grigonis mirė 1971 m. sausio 7 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Rokantiškių kapinėse. Kapą ženklina akmeninis paminklas–stela, kuriame iškaltas dvieilis: „Atlikęs pareigą švietėjo, / Į kapą poilsio atėjo.“
Už nuopelnus Lietuvai M. Grigonis apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu (1928 m.) ir Lietuvos nepriklausomybės 10 metų sukakties medaliu (1928 m.), sovietinėje Lietuvoje – „Garbės ženklo“ ordinu (1950 m.).
Sodyboje šalia Panevėžio, Senamiesčio viensėdyje, kur 1934–1965 m. gyveno M. Grigonis, XX a. pabaigoje veikė Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos M. Grigonio literatūrinis muziejus. Giminėms sodybą pardavus, muziejus uždarytas, jo eksponatai perkelti ir saugomi Gabrielės Petkevičaitės–Bitės memorialiniame muziejuje Puziniškyje (Panevėžio r.). Ten saugomas skulptoriaus Juozo Zikaro sukurtas M. Grigonio biustas (1925 m.).
Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos kieme įrengta memorialinė lenta su M. Grigonio bareljefu ir įrašu: „Matas Grigonis / 1889–1971 / Mokytojas / Rašytojas / Dirbo 1918–1925.“ M. Grigonio atsiminimų rankraštis saugomas Lietuvių kalbos ir literatūros instituto rankraštyne.
Švietėjo sūnus sudarė ir išleido autobiografinį rinkinį „Matas Grigonis. Raštai“ (2008 m.).
M. Grigonio vardu pavadintos gatvės Vaivaduose (Panevėžio r.) ir Rozalime (Pakruojo r.).
Pabaiga
