Pro važiuojančio automobilio langą išmesta nuorūka, “išsiurbtas” limonado butelis, iki šiukšlių konteinerio nenukeliavęs buitinių atliekų maišas… Sparčiai didėjančios šiukšlių krūvos pakelėse ir pamiškėse jau ima tiksėti ekologine bomba. Jūžintų seniūnijos miškais besirūpinančio Kamajų girininkijos girininko pavaduotojo Viačeslavo Baranovskio teiravomės, ko netektų jūžintiškiai, jei vieną dieną ji sprogtų…
Privatininkų rankose
Jūžintų seniūnija – nuostabus plačiakamieniais medžiais linguojančių girių ir šilų kraštas. Ir ledynmetis čia gražiai pasidarbavo: kalnai, pakalnės, daubos, ežerai “įvilkti” į didingą Sartų regioninio parko rūbą, atidžiai prižiūrimi specialistų ir kitų gamtos mylėtojų.
Prieš porą metų Jūžintuose panaikinus Girios girininkiją, valstybinės reikšmės miškus seniūnijos ribose ėmė valdyti Kamajų girininkija, kuriai šiuo metu priklauso apie 1300 ha Jūžintų seniūnijos teritorijoje esančio miško. Tuo tarpu apie 2000 ha, arba 60 proc., Jūžintų seniūnijos ribose esančių girių – privatūs miškai.
Dusetų giria
“Gimtojo Rokiškio“ kalbintas p. Baranovskis, paprašytas papasakoti apie jūžintiškių girias, kalbėjo: “Ko verta vien Dusetų giria! Ji vadinama Lietuvos karūna. Daugybę saugomų teritorijų jungianti, Sartų regioniniam parkui priskiriama giria driekiasi 936 ha. Čia užuovėją randa ir Lietuvos Raudonosios knygos gyvūnai ir augalai. “Meilę miškams p. Viačeslavas perėmė iš tėvo, ilgą laiką dirbusio miškininku. Paslaptingiausia ir labiausia žmonių dėmesį kaustanti girios vieta – Vasynos gamtinis rezervatas: apie 200 ha miško ploto yra akylai saugomi nuo bet kokios žmogaus veiklos. Net netyčia užklydę romantikos mėgėjai ten nėra pageidaujami, o grybautojai ir uogautojai šios vietos vengia dėl jiems gresiančių piniginių baudų… “Viskas daroma vardan mokslo: natūraliai raidai paliktas senmiškis mokslininkams leidžia daryti prielaidas apie tai, kaip būtų buvę, jeigu žmogus nebūtų pasiskelbęs girių karalium ir nebūtų pradėjęs jose šeimininkauti. Ši pasaulinių karų nepaliesta girios vieta yra ne tik Jūžintų ar Rokiškio rajono, bet ir visos Lietuvos pasididžiavimas“, – sakė miškininkas.
Botanikai ir ornitologai
Dusetų giria neįkainojama ir dėl gausaus joje esančių vadinamųjų kertinių miško buveinių skaičiaus. Nepažeistų, ilgą laiką plynai nekirstų, todėl nykstančias bei retai aptinkamas grybų, kerpių, samanų, moliuskų, augalų ir vabzdžių rūšis išsaugojusių miško plotų priskaičiuojama net 75 ha. Dar dešimčiai ha yra taikomas potencialių kertinių miško buveinių statusas. “Specialistai šiose buveinėse aptinka labai retų mūsų miškuose liekninių beržų ir išnykti baigiančių meškinių česnakų, plačiųjų platužių rūšies kerpių bei kitų, į Raudonąją knygą įtrauktų augalų“, – vardino pašnekovas. Darbo Dusetų girioje nepritrūksta ne tik botanikams, bet ir ornitologams: plačiakamienių medžių viršūnės ir drevės – namai retai Lietuvoje sutinkamų paukščių – suopio, vištvanagio, mažojo ir didžiojo jūrinio erelio…. “Praėjusį pavasarį teko stebėti labai įdomų reiškinį. Bemaž 100 kranklių būrys užpuolė jūrinį erelį. Matyt, jis buvo įsisukęs į kranklių lizdus, dėl to šie ir nutarė pamokyti nekviestą svečią puolimu“, – prisiminė regėtą įspūdį girininko pavaduotojas. Netrūksta girioje ir žvėrių stebėtojams, medžiotojams: specialistai žino Dusetų girioje gyvenant apie 15 elnių, 8 briedžius, o kur dar daugybė stirnų, šernų, usūrinių šunų, zuikių. “Net “Raudonosios knygos“ gyventojas baltasis kiškis girioje įsikūręs. Tik vilkų neturime: šiuos vilioja didesni plotai“, – sakė miško žinovas V.Baranovskis.
Retos lizdavietės
Dusetų girioje – liepų genetinis draustinis. “Ne, ne liepžiedžius čia skiname. Šiame 2,8 ha draustinyje renkame našių liepų sėklas būsimiems sodinukams“, – nusijuokė p. Viačeslavas. Pasak jo, liepos Dusetų girioje sudaro 10 proc. visų joje augančių lapuočių. “Daugiausia – apie 50 proc. visos augalijos – čia auga eglių. Kitą didesnioji dalis – beržai, juodalksniai, drebulės, pušys, guobos“, – vardino pašnekovas.
Dusetų girioje yra botaninis zoologinis draustinis, kurio 590 ha plote saugomi gyvūnai ir augalai. Ypatingas specialistų dėmesys šiam draustiniui skiriamas kovo-liepos mėnesiais, kada žvėrys ir paukščiai susilaukia palikuonių. Šiuo metu Jūžintų seniūnijos giriose ir miškuose specialistai saugo ir stebi net 12 retų paukščių lizdaviečių.
“O kur dar Jūžintų šilas?“ – vardino p. Baranovskis. Jūžintų šile miškininkams yra tekę sutikti iš žmonių pabėgusias ir čia apsigyvenusias bei sulaukėjusias ožką bei avį.
Girininko pavaduotojas V.Baranovskis kvietė visus gamtos mylėtojus nepatingėti šią žiemą pasirūpinti ir tais, kurie be mūsų pagalbos kitų metų gali nebesulaukti – paukščiais bei žvėrimis. ”Kiekviena pačių rankomis sumeistrauta lesyklėlė, kiekvienas daržovių, o ne šiukšlių „lauknešėlis“ miško žvėrims – tarsi pačios gamtos dovana.
Agnė Puteikytė
