Įsivyravus šaltiems orams, kasmet skaičiuojamos šalčio aukos, o dar dažniau – į medikus besikreipiantys galūnes nušalę asmenys. Rokiškio rajono ligoninės medikai sakė šiemet dar nesulaukę stipriai šalčio pakąstų pacientų, o sausio 4 d. Kreščionių (Obelių sen.) kaime sniege rastas 80-mečio Obelių gyventojo kūnas. Neatmetama galimybė, jog tai pirmoji šalčio auka rajone. Medikai dar kartą atkreipia visų dėmesį, jog neapdairaus elgesio per šalčius pasekmės – skaudžios.
Nušalusiųjų kol kas nėra, bet, spėjama, bus…
Rokiškio rajono ligoninės Chirurgijos ir ortopedijos-traumatologijos skyriaus ortopedai-traumatologai Egidijus Jonušaitis ir Vilimantas Uselis sakė dar nesulaukę šalčio pakąstų rokiškėnų, bet spėjo, kad tokių pacientų bus, kaip ir kiekvienais metais.
„Šaltukas spaudžia beveik savaitę, bet mūsų skyriuje kol kas negydomas nė vienas asmuo, nukentėjęs nuo šalčio. Manau, po savaitės ar dviejų tokių turėtų atsirasti. Kiek žmonių per šaltąjį sezoną kreipiasi į mus, sunku pasakyti. Viskas priklauso nuo žiemos. Kartais atrodo, jog šalčių nebuvo, o dėl nušalimų žmonės eina kasdien. Praktika rodo, kad dažniausiai į mus kreipiasi pacientai, nušalę galūnes prieš mėnesį ar net prieš du. Kaip žmonės nepastebi, kad nušalo? Pastebėti gal ir pastebi, bet tokių asmenų atsakymas beveik visada būna vienodas: „Galvojau, gal praeis…“ O tikrąsias priežastis nusakyti sunku. Kartais pažvelgus į žmogų matyti, jog tas mėnuo jam buvo sunkus – šventės, progos, alkoholis… Kai kurie tikina, jog nušalimas nebe pirmas, kad prieš keliolika metų, pvz., nušalo pirštą, kuris po kiek laiko pats… nukrito. Todėl ir dar kartą nušalę neskuba kreiptis į medikus. Visko pasitaiko. Aišku, tokios situacijos dažniausiai nutinka alkoholiu piktnaudžiaujantiems asmenims“, – pasakojo gydytojas E. Jonušaitis.
Anot specialisto, negalima vienareikšmiškai teigti, kad didžiausia grėsmė nušalti rankas ar kojas kyla tada, kai termometro stulpelis nukrenta itin žemai: „Nėra konkrečiai nustatyta, kada prasideda nušalimų sezonas. Yra atvejų, kai nušalimai fiksuojami termometrams rodant 5 ar 10 laipsnių aukščiau nulio. Dažniausiai taip nutinka žmonėms, lauke vaikštantiems guminiais batais, šlapiomis kojomis, mažai judantiems, užmiegantiems lauke… Rankų pirštus žmonės nušąla nemūvėdami pirštinių. O kuo temperatūra žemesnė, tuo šis procesas vyksta greičiau.“
Kaip laiku atpažinti nušalimą?
Gydytojas E. Jonušaitis aiškino, jog apie galūnių nušalimus byloja besikeičianti odos spalva: pirmiausia ji pabąla, paskui gali parausti, paburkti, o galiausiai – pajuoduoti. Taip pat pasireiškia jutimų sutrikimu, nušalusios kūno dalies tirpimu ar daline nejautra. „Dažniausiai, jei nušalo pirštas, žmogus nejaučia jo dalies – pagalvėlės, ši būna aptirpusi. Jei nušalimas nėra labai rimtas, reikia kuo greičiau atšildyti sušalusias galūnes. Tačiau jokiu būdu jų negalima kišti į karštą vandenį. Staigus temperatūros pokytis sukelia kraujotakos sutrikimus, kraujagyslių pažeidimus. Viską reikia daryti palaipsniui: pirmiausia rankas ir pirštus patrinti, pamasažuoti, jei yra galimybė, palįsti po antklode pačiam sušilti. Be abejonės, vienas sušilimo būdų – šiltas gėrimas. Šalčio pažeidžiamas ir mūsų veidas. Dėl tokių nušalimų žmonės į mus nesikreipia, tai dermatologų pacientai. Nepasitaikė atvejų, kad tektų amputuoti nušalusią ausį ar kitą dalį. Apskritai, tai reti atvejai net ir visos šalies mastu. O pati paprasčiausia veido apsauga nuo šalčio – riebūs kremai. Neretai mažai apsaugomos blauzdos, šlaunys, tad ir šios kūno dalys pašąla. Dažnesniais atvejais tai paviršinių odos sluoksnių nušalimas, kuris, odai nuolat atsinaujinant, „nueina“. Kartais pašalusiose vietose gali atsirasti pūslelių. Po kurio laiko jos pratrūksta ir, jei nebūna infekcijos, nusilupa. Tokiais atvejais specialaus gydymo nėra – tepaliukai, ir tiek“, – pasakojo gydytojas.
Pasak specialisto, labai svarbu mokėti atpažinti būseną, kai galūnės pradeda šalti: „Iš pradžių iki tam tikros ribos žmogui būna vis šalčiau. O tada palaipsniui ima darytis šilčiau. Žmogus džiaugiasi, kad sušilo, nors iš tikrųjų pasireiškia tam tikri nervų pažeidimai: jie nebeperduoda signalo, kad šalta. Jei grįžus namo ar įėjus į šiltą patalpą kūnas ima dilgčioti, juntamas tarsi skruzdėlių ropojimas, tai reiškia, kad buvo sutrikę jutiminiai procesai, bet dar laiku pastebėta.“
Žiemą – apie 10 amputacijos operacijų
Pasak rajono medikų, kiekvienais metais šaltuoju sezonu tenka atlikti iki 10-ies įvairių amputavimo operacijų: „Galūnių amputacijų būna kiekvienais metais: nuo piršto galiuko iki pėdų ar plaštakų amputacijos. Amputuoti nušalusią galūnę būtina, kai prasideda audinių nekrozija. Yra du tipai: šlapia ir sausa nekrozija. Jei šlapia, grubiai tariant, visas nušalęs audinys pūva. Iškyla didelė infekcijos tikimybė, kadangi kaupiasi bakterijos, kurios gali plisti toliau į žmogaus organizmą ir prasidėti sepsis – kraujo užkrėtimas. Tuo tarpu sausa nekrozija vadinamas momentas, kai nušalusi vieta traukiasi ir džiūva: pasidaro angliuko pavidalo. Infekcijos pavojus išlieka, tik nebūna puvimo kvapo. Kartais ta suanglėjusi dalis paprasčiausiai nukrenta.“
Anot E. Jonušaičio, nušalusios vietos ima juoduoti: „Tai rodo, kad audiniai mirę ir tą kūno dalį reikės amputuoti. Pasitaiko atvejų, kai galūnė juoduoja, bet nėra aiški pabaiga. Tokiu atveju laukiame, kol galutinai paaiškės nušalimo riba. Gali būti nušalusi tik oda, o po ja esantys audiniai gyvybingi. Kartais atrodo, kad nušalimas visai nedidelis: tik nagas pajuodavęs, o per 7–10 dienų pajuoduoja visas pirštas.“
Gydytojas V. Uselis prisiminė, kad praėjusiais metais teko amputuoti paciento kojas iki čiurnų, o viena moteris neteko abiejų rankų pirštų ir abiejų pėdų: „Viskas priklauso nuo gangrenos tipo. Iš pradžių gali neatrodyti baisiai, bet kai pradedi žiūrėti nuodugniau, matai, kad reikia amputuoti daugiau, nei iš pradžių atrodė. Mes visada stengiamės tausoti žmogaus organus – amputuoti kuo mažiau, kad žmogui liktų kuo kokybiškesnis gyvenimas. Todėl norint išvengti tokių pasekmių, žmogus turi būti budrus, nes nušalus svarbiausia pirmoji pagalba: per kiek laiko žmogus atsiduria šiltoje aplinkoje, nusiauna batus, sušyla kojas ir rankas. O gydytojas iš pradžių nieko nematys. Neretai po poros dienų pasimato pūslės, o dar vėliau išryškėja giliųjų audinių pažeidimai.“
Gydytojas E. Jonušaitis apgailestavo, kad net ir galūnių amputavimas kai kurių žmonių nepamoko: yra keletas nuolatinių asmenų, kurie, prasidėjus šalčiams, kasmet patenka į Ortopedijos-traumatologijos skyrių dėl įvairių nušalimų.
Ko derėtų nepamiršti?
„Kojoms būtina šilta, sausa, laisva avalynė. Žmonės giriasi, kad užsimovė daug vilnonių kojinių, bet jei kojos suspaustos, rizika jas nušalti didėja. Kai koja suspausta, užspaudžiama ir kraujotaka, kraujas tinkamai nebecirkuliuoja. Geriau mažiau kojinių, kad tik kojos būtų laisvos. Žinoma, rankas būtina apsaugoti pirštinėmis, veidą – pridengti šaliku. Ir kuo daugiau judėti: tada aktyvesnė kraujotaka, žmogus sušyla. O šiaip, kai vyrauja didelis minusas, nesant būtinybei apskritai nereikėtų eiti į lauką, ypač pensinio amžiaus žmonėms. Jei jau reikia išeiti, tai tik tinkamai apsirengus – apranga ir yra pagrindas. Nepatariama šaltyje vartoti alkoholio. Grįžus iš lauko, rekomenduojama nusirengti šaltus drabužius. Visiems reikia žinoti apsaugos nuo šalčio taisykles. Ypač į tai dėmesį turi atkreipti sutrikusia kraujotaka tam tikroje galūnėje besiskundžiantys asmenys, taip pat diabetikai“, – patarė gydytojas E. Jonušaitis.
Pasak mediko, vaikai yra daug jautresni nušalimams nei suaugusieji, nes mažųjų oda plonesnė. Todėl tėvai turėtų pasirūpinti, kad vaikas dėvėtų šaliką, kepurę, o vyraujant stipriam šaltukui, rekomenduojama kremu patepti veidą. „Vaikai dažniausiai nušąla pirštus. Jie žaidžia sniegu, o sušlapus pirštinėms, kol pareina namo, sušąla. Geriausia turėti antrą porą pirštinių ar specialias, neperšlampančias“, – patarė gydytojas E. Jonušaitis.
„Žiemą įlūžus į vandenį, reikia skubėti persiauti avalinę, kad būtų šilta ir sausa. Kitą kartą basas taip nesušalsi, gal tik kokios pūslės atsiras, negu šlapiom kojom keletą kilometrų eidamas. Savo praktikoje esam matę, kad žmonės aunasi batus prieš tai apsivynioję kojas laikraščiais, taip pat vietoj vidpadžių naudoja higieninius paketus. Jie puikiai sugeria prakaitą ir drėgmę“, – patarė gydytojas V. Uselis.
Tikėtina, šaltis turėjo įtakos
Pasak Rokiškio rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio specialistės Enrikos Pavilonienės, tikslių duomenų apie šalčio aukas rajone nėra: „Oficialios statistikos dėl mirčių nuo šalčio nevedame. O štai pagal kriterijų – mirtis viešoje vietoje aukų turime. Prieš kelias dienas Obelių seniūnijoje rastas miręs žmogus. Kokios šios mirties priežastys, neaišku. Visko gali būti, kad žmogus sušalo. Tai jau antroji auka šią žiemą. Pirmoji viešoje vietoje rasta mirusi moteris, manoma, sirgo, yra šeimos gydytojos išrašai.
Praėjusių metų sausio mėnesį viešoje vietoje taip pat mirė du žmonės. Ar jie sušalo, ar dėl kitų priežasčių sušlubavo sveikata, negaliu konkrečiai pasakyti, bet tikėtina, kad šaltis tam turėjo įtakos.“
Miglė Katinauskienė
