31-erių obelietis Modestas Stumbrys prieš pora metų kartu su draugu sostinėje įrengė pirmąjį loginių užduočių ir galvosūkių kambarį vyresnio amžiaus vaikams ir suaugusiesiems. Šiandien dviejų bendrasavininkių rankose – 7 analogiškų pramogų kambarių tinklas, siūlantis pramogas vaikams, šeimoms, bendraminčių būreliams ar „suklijuoti“ patikimą kolektyvą norinčioms įmonėms. Pasak M. Stumbrio, atsitiktinai „užkabinta“, per pusmetį dienos šviesą išvydusi nuosavo verslo idėja pasiteisino su kaupu: norėdami atsipalaiduoti ar tiesiog gerai praleisti laiką, specialiai į pramogų kambarius žmonės skuba net iš pajūrio.
Suaugusiųjų ir vaikų pramogai
„KGB kalėjimas“, „Kosmoso laivas „Luna-85“, „Piratų kambarys“, „Ateivių laivas“, „Burtininkų mokykla“, „Išminuotojų būrys“, „Zombių bunkeris“ – tokias pramogas siūlo Vilniuje, Nemenčinėje ir Kaune obeliečio M. Stumbrio kartu su bendraminčiu įkurtas pabėgimo kambarių („Break Room“) tinklas. Vienuose jų vyresnio amžiaus vaikų ar suaugusiųjų grupės stengiasi ištrūkti iš kalėjimo, išsigelbėti nuo juos puolančių zombių, mėgina grąžinti į žemę kosmose pasiklydusį laivą ar įsijautę į išminuotojų vaidmenį laužo galvą, kaip pergudrauti susprogdinti miestą besikėsinančius teroristus. Kituose šeimos su vaikais ieško lobių, suka galvą, kur surasti stebuklingą raganos lazdelę ir t. t. Kiekvieno kambario įveikimo „raktas“ – pastabumas, loginis mąstymas, gebėjimas dirbti komandoje bei susitelkimas. Galvai „laužyti“ skiriama nuo 45 min. iki 1 val.
Darbuojasi 14 žmonių komanda
„Pradėję brandinti verslo idėją žinojome: jeigu darysime – tik tai, kas patinka mums patiems ir ne bet kaip, o „atidirbę“ iki smulkmenų. Todėl ieškantiesiems pramogų ir nuotykių siūlome atsipalaidavimo būdą, prie kurio sukūrimo yra prisidėjusi nemaža darbuotojų komanda: dizaineriai, režisieriai, aktoriai, elektronikos specialistai ir kt. Kai kuriuose kambariuose esančios „spynos“ reaguoja į garsą, drėgmę, šviesą, žmonių skaičių ir t. t. Tokios pačios koncepcijos laikomės ir toliau plėsdami savo komandą: neieškom visų galų meistrų, o norim žmonių, galinčių dirbti vienoje specifinėje srityje, bet tik labai gerai“, – „Gimtajam…“ pasakojo M. Stumbrys.
Pasak pašnekovo, verslo pradžioje daugeliui atrodo, kad viską įmanoma padaryti pačiam, bet realybėje būtina pajusti momentą, kada kai kuriuos darbus būtina perleisti kitiems. „Verslo pradžioje daryti viską patiems dažniausiai būtina dėl lėšų stygiaus, bet laikui bėgant darbų pasidalinimas – būtinas“, – pastebėjo verslininkas. Per pusantrų metų idėjos sumanytojai subūrė 14 darbuotojų komandą, kurios kiekvienas narys „gludina“ tik jam vienam pavestus darbus.
Pusantrų metų dirba… iš idėjos
Pirmasis „KGB kalėjimo“ tematikos kambarys duris lankytojams atvėrė prieš pusantrų metų, vėliau vienas po kito „išdygo“ dar 6. Pasak M. Stumbrio, prie greitos verslo plėtros labiausiai prisidėjo abipusis judviejų su partneriu sutarimas nesidalinti uždirbto pelno, o visą investuoti į kitų kambarių kūrimą. „Iš pirmojo kambario uždirbtus pinigus investavome į antrojo kūrimą, vėliau iš abiejų gaunamus pinigus investavome į trečiąjį. Trys Vilniuje įkurti kambariai netrukus sudarė galimybes įkurti dar tris Kaune. Šiek tiek padirbėję su turimais šešiais kambariais, Nemenčinėje, gerai išsilaikiusiame privačiame bunkeryje, prieš pora mėnesių įrengėme pasaulyje analogų neturintį „Zombių bunkerį“, – pasakojo M. Stumbrys.
Anot kraštiečio, verslo pradžia būna sunkiausia, nes dirbti tenka ne dėl pinigų, bet iš idėjos… „Turėjom tikslą sukurti gerą produktą. Tam, kad pavyktų tą padaryti, reikia nemažai investicijų, todėl pusantrų metų su verslo partneriu dirbame be jokio atlygio – kaupiam ir investuojam į plėtrą, ieškom naujų veiklos „šakų“. Kol kas negaunu pinigų, bet įgyju daug vertingos patirties. Iš ko gyvenu? Pats dirbu samdomą darbą per keturias darbo vietas… Todėl, kai kas nors ima skųstis, kad nėra dabų – ima juokas… Tikriausiai aš būsiu tas, kuris iš jų atėmė visas laisvas pozicijas“, – sarkazmo neslėpė pašnekovas.
Į pagalbą pasitelkė draugus ir… „YouTube“
Pasak kraštiečio, verslo pradžia buvo nelengva: iš turimų santaupų jiedu su partneriu savomis rankomis sutvarkė sovietinius laikus menantį pastatą, o tam, kad kambario įkūrimas nereikalautų tiek daug lėšų, susikoncentravo ties sovietmečio tematika, nes šio laikotarpio „atributikos“ buvo pilni jų pačių, tėvų, senelių ir draugų namai bei palėpės. „Įsijungę „YouTube“ internetinę svetainę mokėmės glaistyti sienas, pirmą sykį gyvenime tiesdami elektros įvadą darėme viską, kad nebūtumėme nutrenkti… Daug padėjo mūsų idėją palaikę draugai: suvežė visus nereikalingus, praėjusį istorinį laikotarpį menančius baldus, indus, techniką bei rakandus, iki išnaktų drauge darbuodavosi įrengiant kambarį“, – pasakojo obelietis.
Įdėtas triūsas netruko pasiteisinti: pabėgimų kambariai jau generuoja didžiulius lankytojų srautus, o kai kurie jų, norėdami išmėginti užsienyje gana populiarią atrakciją, nepatingi net specialiai sukarti kelių šimtų kilometrų. „Atvažiuoja šeimos, pavienės bičiulių kompanijos, moksleivių ekskursijos, o kai kurios įmonės tokiu būdu išbando savo darbuotojų gebėjimą dirbti komandoje. Tai, kad einame teisingu keliu, rodo faktas: mokyklines ekskursijas planuojantys moksleiviai išvykos scenarijų derina jau ne prie „Akropolio“, bet prie mūsų kambarių darbo laiko. Juokais sakom, kad tai –didžiausias, medaliui prilygstantis įvertinimas“, – šmaikštavo M. Stumbrys.
Apie būtinybę palikti komforto zoną
Ką kraštietis galėtų patarti apie nuosavą verslą svajojantiems rokiškėnams? „Turėti idėją ir ja tikėti. Nesvarbu, ar ruošiesi kurti siuvimo įmonę, ar kepti keksiukus: jei tuo tiki, jei matai poreikį – pirmyn. Kaip pats netikėdamas verslo idėja gali įtikinti kitus kuriamo produkto reikalingumu? Neįmanoma“, – neabejoja M. Stumbrys. Pasak jo, verslo nišų visada buvo ir bus, bet… reikia galvoti. „Neseniai „Gimtajame…“ skaičiau, kad per 27-erius metus Obeliuose neliko pusės gyventojų. Apmaudu. Jei čia gyvenantys žmonės atidžiau apsidairytų ir imtų gvildenti verslo idėjas – situacija imtų keistis: atvažiuotų daugiau turistų, vadinasi, reikėtų daugiau darbo vietų jiems „apibėgti“, taigi atsirastų ir daugiau norinčiųjų čia gyventi ir t. t.“, – svarstė obelietis. Pasak jo, daug gražių lankytinų objektų turinčiam Rokiškiui praverstų ir mobilioji gido programėlė, ir investicijos į didžiulius lankytojų srautus pritraukti galinčios pramogų erdvės kūrimą. „Galimybių yra įvairiose srityse, bet reikia ieškoti. Mane patį labiausiai traukia pramogų sritis, todėl orientuojuosi į ją“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, jog planuojantieji nuosavą verslą dažniausiai delsia dėl baimės palikti komforto zoną. „Savaime suprantama – baisu: rizikuoji savais pinigais, laiku, apriboji save. Bet dažniausiai susiklosto taip, kad būtent tada, kai išeini iš komforto zonos, atrandi jėgų veikti. Paprasčiausiai nebelieka kitos išeities“, – pastebėjo M. Stumbrys.
Daugiau informacijos apie mūsiškio plėtojamą pabėgimo kambarių idėją ir pramogas galima rasti internetiniame portale www. breakroom.lt.
Agnė Mackuvienė
