Taupymo vajų skelbianti Vyriausybė siekia, kad panašaus dydžio savivaldybėse dirbtų tiek pat valstybės tarnautojų ir darbuotojų. Rokiškio savivaldybės administracijai šis siūlymas nepalankus – teks naikinti per 20 etatų. Savivaldybių asociacijos atstovai mano, jog, visas savivaldybes matuojant pagal vieną kurpalį, bus pažabotas jų laisvas apsisprendimas veikti gyventojų gerovei, todėl žada rimtai priešintis tokiam Vyriausybės siūlymui.
Rodiklis – tarybos narių skaičius
Ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus patarėjai Seime įregistravo Vietos savivaldos ir Valstybės tarnybos įstatymų pataisas. Jų esmė – reglamentuoti didžiausią leistiną darbuotojų skaičių savivaldybėse. Siūloma, kad jose dirbančių skaičius priklausytų nuo savivaldybės tarybos narių skaičiaus, o pastarąjį lemia savivaldybės gyventojų skaičius.
Įstatymų pataisose visos savivaldybės pagal dydį suskirstytos į penkias grupes. Didžiausių šalies savivaldybių, kuriose renkami 41-51 tarybos nariai, administracijose neturėtų būti daugiau kaip 809 etatai. Mažesnėse, kurių taryboje tėra 31 narys, būtų leidžiama steigti 318 etatų, atitinkamai: 27 – 245, 25 – 171. Pačiose mažiausiose, kuriose gyventojams atstovauja 21 tarybos narys, skaičiuojama iki 90 etatų. Žadama, kad Vietos savivaldos ir Valstybės tarnybos įstatymų pataisos įsigalios lapkričio 1 d.
Populistinis siūlymas
Šiuo metu rajonų tarybos pačios sprendžia, koks yra didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičius savivaldybių administracijose. Ministro pirmininko patarėjai atliko savivaldybių administracijų etatų auditą. Jie pastebėjo, kad darbuotojų skaičius panašaus dydžio savivaldybėse labai skirtingas. Pavyzdžiui, Telšių ir Jonavos rajonų tarybose – po 27 narius. Gyventojų skaičius šiuose rajonuose panašus – neviršija 100 tūkst., tačiau Jonavos rajono savivaldybės administracijoje dirba 160 valstybės tarnautojų ir darbuotojų, o Telšiuose – net 367. Pastebėta, kad pastaraisiais metais tarnautojų skaičius savivaldybėse labai išaugo. Vyriausybės duomenimis, nuo 2003 m. savivaldybių administracijose jų padaugėjo net 3 411. Tik pernai dirbti šiame sektoriuje priimta 1 616 klerkų. Vilniaus miesto savivaldybėje 2007 m. dirbo 747 valstybės tarnautojai ir darbuotojai, po metų – 969. Valdininkų armiją gausino ir mažesnės savivaldybės. Utenos rajono administracijoje pernai įdarbinti 105, Vilkaviškio rajono – 135 tarnautojai ir darbuotojai. Tik keliose savivaldybėse šis skaičius mažėjo, daugiausia – Akmenės rajone. Ten savivaldybėje pernai sumažėjo – 21, Kalvarijų – 16 tarnautojų ir darbuotojų.
Pagal projektą Rokiškio rajono savivaldybė būtų priskirta ketvirtajai savivaldybių grupei. Didžiausias leistinas darbuotojų skaičius būtų 171. Pritarus rajono tarybos nariams, šių metų gegužę 20,25 etato sumažinta rajono savivaldybės administracija, iš darbo atleista pensinio amžiaus žmonių. Šiuo metu didžiausias leistinas etatų skaičius savivaldybėje – 192,25. Jei Seimas pritartų siūlomam projektui, administracijoje tektų naikinti dar per 20 etatų. „Nespėjome atsisveikinti su neseniai darbo netekusiais žmonėmis, o štai sužinojome apie Vyriausybės ketinimą vėl mažinti savivaldybės administracijas. Tai populistinis ir nelogiškas siūlymas. Gyventojams jis atrodo patraukliai: juk siūloma mažinti klerkų skaičių“, – „Gimtajam…“ teigė savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Rekerta. Į klausimą, kokių savivaldybės skyrių ar seniūnijų darbuotojai būtų atleidžiami, administracijos direktorius neatsakė. „Tai sukeltų paniką. Kol nėra įstatymo, nebus ir svarstymų, ką atleisti iš darbo. Žinau tik viena: nelogiška paisant vienintelio kriterijaus nustatyti darbuotojų skaičių“, – atsiduso G.Rekerta.
Trukdo opozicija
Administracijos vadovas Rokiškio rajoną palygino su kaimyniniu Kupiškiu. Abiejų rajonų tarybose – po 25 narius. Pagal siūlomą projektą savivaldybėse turėtų dirbti tiek pat žmonių. Tačiau gyventojų skaičius labai nevienodas: Rokiškio rajone – per 38 tūkst., o Kupiškio – beveik 23 tūkst. Kupiškio meras Jonas Jarutis „Gimtajam…“ sakė, kad Vyriausybės siūlomos pataisos jo vadovaujamam rajonui yra palankios. Šiuo metu Kupiškio savivaldybės taryba yra patvirtinusi 145,5 etato, tačiau užimtas 131. Kiti – rezervas.
Anot Kupiškio rajono vadovo, įsigaliojus Vyriausybės siūlymui, administracijoje būtų galima įdarbinti dar 40 žmonių. „Teoriškai tai galimas variantas, tačiau labai sudėtinga pasakyti, ar įgyvendinamas. Naujiems etatams savivaldybėje visuomet labai aktyviai priešinasi rajono tarybos opozicija. Tai lėmė šiandienos situaciją: kai kiti rajonai atleidžia darbuotojus, mums to daryti nereikia“, – sakė J.Jarutis. Anot jo, iki šiol Kupiškio meras dirba be patarėjų, tik šiemet sugebėta įsteigti administracijos direktoriaus pavaduotojo etatą. Šis rajonas padalintas į 6 seniūnijas, kiekvienoje dirba tik po tris žmones. Nebelikę jokių etatinių ūkio darbuotojų, nes vandentvarkos, atliekų išvežimo ir kitos gyventojams teikiamos paslaugos perduotos savivaldybės kuruojamoms įmonėms. „Sutinku, kad nustatant maksimalų darbuotojų skaičių reikia kuo nors remtis, tačiau ar siūlomi rodikliai yra teisingiausi, nedrįsčiau diskutuoti“, – sakė Kupiškio rajono vadovas.
Pagal vieną kurpalį
Vyriausybės siūlymui reglamentuoti didžiausią leistiną darbuotojų skaičių savivaldybėse nepritaria Lietuvos savivaldybių asociacija. Joje patarėja savivaldybių administravimo klausimais dirbanti Vida Ablingienė „Gimtajam…“ sakė, jog Vietos savivaldos chartija, Lietuvos Konstitucija, šiuo metu galiojantys įstatymai deklaruoja savivaldos laisvą apsisprendimą veikti gyventojų gerovei. Kiekviena savivaldybė iki šiol savarankiškai galėjo spręsti, kaip organizuoti veiklą. Anot V.Ablingienės, įstatymas leidžia seniūnijoms teikti tam tikras paslaugas: samdyti kūrikus, traktorininkus, kurie žiemą tvarko seniūnijų kelius, o vasarą – aplinką. Yra ir kitas būdas šias paslaugas gauti – skelbti viešąjį konkursą, pirkti paslaugas. Dauguma seniūnijų stengiasi ūkio darbuotojais įdarbinti vietos gyventojus, kuriuos galima greičiau pakviesti į darbą, taip suteikti gyventojams paslaugą: tai ypač svarbu žiemą, kai reikia skubiai valyti kelius.
„Vyriausybė, neatlikusi išsamių tyrimų, pateikė siūlymus. Neįmanoma visų savivaldybių matuoti pagal vieną kurpalį. Juk nevienodas rajonų ekonominis išsivystymo lygis. Vienuose dominuoja žemės ūkis, todėl jų savivaldybėse reikia daugiau žemės ūkio specialistų, kituose – pramonė, todėl būtinas tą sritį kuruojančių specialistų skaičius“, – sakė Savivaldybių asociacijos patarėja. Prasidėjo apskrities viršininkų administracijų reorganizacija, dalis funkcijų bus perduota savivaldybėms. Tai dar viena priežastis, pasak patarėjos, kodėl šiuo metu netikslinga mažinti savivaldos etatus. Be to, savivaldybės ėmėsi įgyvendinti Europos Sąjungos fondų finansuojamus projektus. Juos parengti, įgyvendinti buvo priimti ir apmokyti specialistai: juos atleidus, anot V.Ablingienės, sustotų europinių milijonų įsisavinimas.
Lietuvos savivaldybių asociacija Vyriausybės siūlymams nepritaria. „Asociacijos valdybos narių nuomone, įstatymų pataisos gali paralyžiuoti dalies savivaldybių veiklą, todėl rengiame siūlymus. Žadame imtis pačių įvairiausių žygių: jei nepavyks pasipriešinti ministerijoms, kreipsimės į Seimą“, – ryžtingai ateities planus dėstė asociacijos specialistė.
Dalia Zibolienė
