Abiturientams vasaris – išskirtinis mėnuo: šurmuliuoja šimtadienio šventė, primenanti dvyliktokams apie tai, kad liko vos (o gal – net?) 100 dienų iki abitūros egzaminų. Šiemet rajono abiturientai kaip niekad vieningi: vasario 20-ąją šimtadienį švęs Jūžintų Juozo Otto Širvydo vidurinė mokykla, Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinys, Obelių, Juodupės ir Pandėlio gimnazijos. Savaite vėliau, vasario 27 d., šimtadienį minės Kamajų Antano Strazdo ir Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto Senųjų rūmų padalinio gimnazistai.
Teminis vakaras
Juodupės gimnazijos dvyliktokų auklėtojos Rimos Šimėnienės manymu, tradicijų laikymasis ir puoselėjimas – teigiamas dalykas. Tiesa, ketvirtį amžiaus mokytoja dirbanti moteris pripažįsta: ant pedagogų pečių gula nemaža atsakomybė kiekvienais metais šimtadienio šventei sugalvoti kažką naujo ir ne prastesnio nei ankstesniais metais.
„Šimtadienį organizuojantys vienuoliktokai tradiciškai rengia teminius vakarus. Pernai abiturientus pakvietėme į disko klubą. Susirinkusieji vykdė specialias vakaro temai parengtas užduotis. Labiausiai intriguoja tai, kad šventės organizatoriai neišduoda šimtadienio temos iki pat oficialaus kvietimo įteikimo. Kartais kvietime nurodomas vakaro aprangos kodas, o jam negalima nepaklusti. Dar viena šimtadienio tradicija – abiturientų daina. Su savo auklėtiniais ją jau repetuojame. Taip mes atsidėkosime vienuoliktokams už surengtą šimtadienio šventę. Taip pat jiems įteiksime ir pilną pintinę vaisių“, – pasakojo mokytoja.
Taupo visus metus
Pedagogės nuomone, šimtadienio šventė moksleiviams reikalinga: „Šimtadienis yra labai graži šventė. Juk tai paskutinieji vaikų metai mokykloje. Niekur daugiau nebebus ir tokių švenčių. Aš pati noriai dalyvauju šimtadieniuose. Gera stebėti, kaip kasmet sugalvojama vis kažkas naujo. Nuo pirmųjų šimtadienių tikrai didelis progresas: vaikai daugiau ruošiasi, turi daugiau ir techninių galimybių. O po šimtadienio visus užvaldo didesnis susikaupimas. Per likusias 100 dienų abiturientai užrašo, kaip jiems sekasi ruoštis egzaminams.“
Pasak R. Šimėnienės, kurios auklėtiniai pernai organizavo šventę, o šiemet patys yra jos „kaltininkai“, šimtadieniui daug pinigų neišleidžiama: „Mes turime savo klasės fondą, jame po truputį kaupėme visus metus. Surinktų pinigėlių tikrai užteks pintinei nupirkti ir ją pripildyti vaisių.“
Tradiciškai – paskutinį mėnesio penktadienį
„Nuo seno įprasta šimtadienio šventę organizuoti paskutinį vasario penktadienį. Pastebime, jog pastaraisiais metais mūsų gimnazija (Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos Senųjų rūmų padalinys – aut. past.) paskutinė švenčia šimtadienį. Nors „Romuvoje“ (šios gimnazijos „Romuvos“ padalinys ¬– aut. past.) šimtadienis rengiamas savaite anksčiau, mes ir šiemet nekeitėme šventės laiko. Taip darome dar ir dėl direktoriaus, kurį reikia „dalintis“. Mano nuomone, šimtadienis yra simbolinė šventė, tam tikras atspirties taškas. Po jos koridoriuje kabantis kalendorius abiturientams skaičiuoja paskutiniąsias jų dienas gimnazijoje. Moksleiviams tai kelia skirtingų jausmų. Vieni kasdien žiūri į kalendorių, skaičiuoja dienas ir labai laukia mokslo metų pabaigos, kitiems kalendorius kelia nerimą – kasdien trumpėja laikas iki egzamino. Mūsų mokyklai labai svarbu tradicijos, tad stengiamės jas kiek įmanoma puoselėti“, – kalbėjo Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos Senųjų rūmų padalinio 4a klasės moksleivių auklėtoja Daiva Zakarkienė.
Tradiciškai šioje gimnazijoje šimtadienio šventė būna dviejų dalių: pirmiausia dvyliktokai mokyklos bendruomenę kviečia žiūrėti vaidinimo, paskui vienuoliktokai sveikina abiturientus. Pasak mokytojos, vienuoliktokų žodis nėra įspraustas į jokius rėmus, tad moksleiviai stengiasi įvairiais būdais nustebinti abiturientus.
Smagu pabūti su draugais
Dauguma moksleivių šimtadienio šventės nelinkę per daug sureikšminti, tačiau ja džiaugiasi. Pasak abiturientų, tai puiki proga prieš mokyklos baigimą dar pabūti su bendramoksliais bei galimybė atsipalaiduoti artėjant išbandymų metui.
Jūžintų Juozo Otto Širvydo vidurinės mokyklos dvyliktokė Jovilė Aukštuolytė mano, kad šimtadienis – viena svarbesnių mokyklinių švenčių. Mergina sakė šiai progai specialiai pasirinkusi suknelę, tačiau daug neišlaidavo. „Smagu truputį atsipalaiduoti prieš egzaminų sesiją. Ir taip galvoje nuolat sukasi mintys apie egzaminus, mokslus. O kai pagalvoji, kad nebe daug liko būti kartu su žmonėmis, kuriuos pažįsti nuo vaikystės, norisi pasibūti kartu. Mūsų mokykloje yra viena abiturientų klasė, joje mokosi 23 mokiniai. Baigę mokyklą visi išsiskirstysime kas kur“, – sakė abiturientė.
Anot merginos, kokia bus šimtadienio šventė – kol kas paslaptis: „Mokykloje išlaikoma tradicija organizuoti teminius vakarus. Kas vyks šiemet, dar nežinau. Tik pasakė, kad reikia pasipuošti, tad suknele jau pasirūpinau. Be abejo, noriu pasipuošti, bet neieškau kažko brangaus ar prabangaus. Svarbiausia, kad man patiktų. Pernai mūsų klasė rengė cirką, o dvyliktokai buvo mūsų kviestiniai svečiai, juos įtraukėme į bendrą veiklą. Po renginio visada vienuoliktokai valgykloje suruošia bendrą pasisėdėjimą su abiturientais, o tada šventė persikelia kur nors kitur: į sodybą ar pirtį. Mes nuomavomės sodybą. Daug išleisti tikrai nereikėjo, nes dalį sumos ėmėme iš sukaupto klasės fondo, kitą dalį – pasidalinome patys. Skaičiuojant su maistu gal išeis apie 10 eurų kiekvienam. Stengiamės apsieiti su kuo mažesnėmis sąnaudomis, juk dar laukia paskutinis skambutis, išleistuvės…“
Išlaidų tikrai bus
J. Tumo-Vaižganto gimnazijos Senųjų rūmų padalinio abiturientė Rūta Kolyčiūtė pripažįsta per daug nesureikšminanti šimtadienio šventės, tačiau išlaidų jai ruošiantis bus nemažai. „Aš nemanau, kad šimtadienis labai didelė šventė, bet pasiruošti jai vis tiek reikės: suknelė, šukuosena, makiažas. Dar nieko neturiu, nors jau reikėtų… Nemanau, kad dėl išlaidų tėveliai pyks. Juk tokios mokyklinės šventės būna tik kartą gyvenime, tad jų metu norisi atrodyti gražiai. Turbūt rinksiuosi klasikinio modelio suknelę. Nors dar nenusprendžiau, nelabai įsivaizduoju – kas patiks, tą ir čiupsiu. Mano nuomone, šventė reikalinga, nes dvyliktokai paskutinį kartą pasirodo savo tėvams, mokytojams – parodo jiems spektaklį. Aišku, tradicijas galima keisti, vietoj spektaklio galima sugalvoti ką kitką. Tačiau man labai patinka, kad mūsų mokyklos abiturientai vaidina patys, o ne vienuoliktokai jiems rengia šventę. Už vakarėlį mes simboliškai atsidėkojame tortu ar šakočiu. Taigi šimtadienis – puiki proga šiek tiek atsipalaiduoti ir pasilinksminti prieš egzaminus“, – svarstė abiturientė.
Merginos teigimu, po oficialios dalies beveik 60-ies asmenų kompanija šventę tęs sodyboje, už jos nuomą mokės iš sukaupto klasės fondo.
Pasak pašnekovės, mokyklos vestibiulyje po šimtadienio šventės kabėsiantis kalendorius, skaičiuojantis dienas iki egzaminų, streso nekels, o bus tarsi signalas, kad reikia stropiau mokytis. „Kai toks kalendorius kabojo praėjusiais metais, man neatrodė, kad tai kažkas ypatingo ar baisaus. Bus matyti, kaip atrodys šiemet…“ – svarstė R. Kolyčiūtė.
Jovilė Aukštuolytė džiaugiasi šimtadieniu, nes tai viena paskutiniųjų švenčių kartu su visais bendramoksliais.
Miglė Katinauskienė
