Už lango – nė lopinėlio sniego, sausos ir pagrindinės miesto gatvės. O vos prieš kelias dienas šaligatviai buvo virtę čiuožyklomis. To pasekmė – Rokiškio rajono ligoninėje daugėjo pacientų, lūžusiomis galūnėmis.
Dvi dešimtys pacientų
Pasak Rokiškio rajono ligoninės Chirurgijos ir ortopedijos-traumatologijos skyriaus ortopedo-traumatologo Egidijaus Jonušaičio, staiga atšilus per dvi dienas dėl įvairių lūžių į medikus kreipėsi apie dvi dešimtis rokiškėnų. „Didžiulio žmonių bumo, koks buvo didžiųjų miestų ligoninėse, mes nepajutome. Prasidėjus atlydžiui, per pora dienų pagalbos kreipėsi apie 20 pacientų. Dažniausiai konstatuoti riešo ar kulkšnies lūžiai vyresnio amžiaus žmonėms, bet dar ne pensininkams. Dauguma jų susižalojo eidami slidžiu šaligatviu. Visi pacientai gydomi ambulatoriškai. Žmonių, stipriau susitrenkusių galvą, nepasitaikė. Mano darbo praktikoje skaudžiausias atvejis buvo prieš porą metų, kai tokio atlydžio metu moteris griūdama susilaužė abiejų rankų riešus. Nei pavalgyti, nei į tualetą nueiti be pagalbos negalėjo…“ – kalbėjo gydytojas.
Pasak ortopedo-traumatologo E. Jonušaičio, jeigu šią žiemą pasikartotų plikledis, būtina saugotis: „Patarimas elementarus – daugiau atsargumo tokiu oru. Žmonėms reikia žiūrėti, kur deda koją: taikyti, kad būtų pabarstyta, kad nebūtų ledo. Stengtis aplenkti balas, nes po vandeniu dažniausiai slepiasi ledas, šis dar slidesnis ir pavojingesnis. Jeigu žmogus pargriūna ir susitrenkia galvą, turi stebėti savijautą: jei ilgiau nei pusę valandos svaigsta galva, skauda ar maudžia, dvejinasi akyse, sutrinka regėjimas, reikia pasirodyti medikams. Jei galva svaigsta minutę ar pora, tokiais atvejais kreiptis į šeimos gydytoją patariama nebent tam, kad ramiau būtų pačiam žmogui.“
Kaip elgtis esant plikledžiui?
Kai šaligatviai slidūs, geriausia nekišti nosies į lauką. Tačiau jei tenka rizikuoti, vertėtų nepamiršti esminių saugumo taisyklių: slidžiu keliu reikia eiti lėtais ir mažais žingsniais, avėti žieminius batus neslystančiais padais arba turinčius specialius protektorius, didinančius sukibimo jėgą. Ypač atsargiai eiti kelkraščiais – esant ledui žmogus gali greitai prarasti pusiausvyrą, paslysti ir pakliūti po automobilio ratais.
Pajutus, kad neišvengiamai gresia kritimas, reikėtų stengtis griūti ant šono arba užpakalio: kritimo metu nesipriešinti, nekovoti, o bandyti tiesiog natūraliai pasiridenti, galvą laikant ta kryptimi, kuria ridenamasi.
Miglė KATINAUSKIENĖ