Vienu svarbiausių „Interrampos” – tarptautinio teatrų festivalio – akcentu tapo Neringos Danienės spektaklio pagal Federiką Garsiją Lorką „Bernardos Albos namai” premjera. Šeštadienį kultūros centro salė buvo pilnutėlė, o po spektaklio žiūrovai užvertė sceną gėlėmis. Tai pirmasis festivalio organizatorės pastatymas su Rokiškio liaudies teatru. Pirmą kartą spektaklyje vyrai aktoriai matėsi tik fone, o vaidmenis kūrė vienuolika teatro moterų…
Buvęs Rokiškio liaudies teatro režisierius, tik liepą atsisveikinęs su teatru Eligijus Daugnora apie kolegės debiutą sakė: „Viskas padaryta labai rimtai, susikaupus, bet neįdomiai. Kai kur trūksta grynai profesinių dalykų – tempo, ritmo valdymo, režisūrinių akcentų. Ir ko ypač trūksta, tai režisieriaus pagalbos aktoriams.” Pašnekovo teigimu, negalima leisti jų „žiūrovui suvalgyti”, parodyti tai, ko jie nemoka ir negali. Mėgėjų teatre, anot E. Daugnoros, tokius dalykus reikėtų maskuoti. Tačiau buvęs teatro režisierius rado ir už ką pagirti. Jam patinka, kad atsirado naujų veidų, buvę kolegos nebijojo imtis sudėtingos medžiagos. „Bernardai Albai”, anot pašnekovo, reikia drąsos, o teatrui apskritai reikia ir drąsos, ir rizikos.
E. Daugnora pastebėjo, kad į šių metų festivalį sukviesti įdomūs kolektyvai, tačiau jis taip pat sukritikavo, kad organizatoriai pernelyg „užsiciklino ant užsieniečių”. „O, ko gero, turėtų būti daugiau ir įdomesnių lietuvių teatrų. Dabar gi, visas dėmesys – ir festivalio metu ir po jo – užsieniečiams, o įdomesnių lietuvių darbų pritrūksta”, – savo nuomonę „Gimtajam…” išsakė E. Daugnora.
Reda Milaknienė
