Gimė netoli Čedasų, o verslininkauja Vilniuje
Nors sunku patikėti, kad Rokiškio rajone būtų žmonių, nieko nežinančių apie A. Narutį, paminėsime keletą biografijos faktų. Žymusis visuomenininkas ir gimtojo krašto patriotas gimė 1960 metais Rokiškio rajone, Panemunio apylinkėje, Kurkliečių kaime, netoli Čedasų. Išbraidžioti aplinkiniai miškai, iš vyresniųjų kraštiečių girdėtos istorijos jo iki šiol nepalieka ramybėje ir vis primena, kad šis kraštas ir įdomus, ir paslaptingas. Mokėsi A. Narutis Paliepio pradinėje ir Čedasų vidurinėje mokyklose, o 1977 m. dėl melioracijos pakeitus gyvenamąją vietą – vidurinėje mokykloje Panevėžyje. Įgyta specialybė neturi nieko bendra nei su istorija, nei su turizmu – 1983 m. Rokiškio krašto mylėtojas baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar VGTU) bei įgijo automobilių transporto inžinieriaus ekonomisto specialybę. Toliau visa darbinė veikla buvo susijusi su ne itin romantiškai atrodančia automechanika. 1992-aisiais verslininkas su bendraminčiais įkūrė UAB „Amanda”, kuriai tebevadovauja iki šiol. Dėl didelio užimtumo Rokiškio garbės piliečiui prisiskambinti dažniausiai būna sudėtinga…
Siūlo perkelti į elektroninę erdvę
A. Narutį itin sudomino jam kol kas naujai atrastas dalykas – šiuolaikinis piligrimų kelias Camino Lituano, kurio atšaka pernai pažymėta ir Rokiškio rajone. Rokiškio garbės pilietis juo susidomėjo, kai pamatė atitinkamą kelio žymėjimą savo gimtajame Kurkliečių kaime. Rokiškio rajone šis kelias eina per Panemunį, Žiobiškį, Rokiškį, Salas link Svėdasų. 1000 kilometrų kelias driekiasi per visą Lietuvą ir prisijungia prie Europos tarptautinio Šv. Jokūbo kelių tinklo. Pasidžiaugta, kad internete lengvai randami piligrimystės maršrutai, tiksliai nurodomi atstumai nuo vienos vietovės iki kitos, nakvynės, paslaugų gavimo vietos bei kainos. A. Narutis išsakė idėją, kad daugeliui dalykų keliantis į elektroninę erdvę, tikslinga tai išnaudoti. Kad ir muziejuose prie eksponato pridedant jo istoriją, panašus pavyzdys – mūsų „kalbantys“ eilėmis suoliukai. Dar viena mintis – mobilaus gido programėlė telefone, kuri galėtų papasakoti apie konkrečią istorinę vietą. Siūlyta daugiau išnaudoti ir laisvės kovų istoriją menančias vietas, pavyzdžiui, partizanų bunkerius sužymėti ir įtraukti į kelionių maršrutus. Tokios ekskursijos ne tik plėstų pažinimą, bet ir ugdytų visuomenę, jai padedant atsiminti istoriją, kuri tikrai kelia įvairių prieštaravimų, minčių. Mobilų gidą galima susieiti ir su architektūra bei sudaryti galimybę išgirsti kai kurių senesnių pastatų istoriją.
Atsigręžti į individualų turizmą
„Tradicinės ekskursijos dideliais autobusais yra praeitis. Dabar žmonės dar keliauja su šeima, su bendradarbiais, bet kitas svarbus dalykas – individualus turizmas. Tai būtų galingas šuolis, pritraukiant pavienius turistus“, – mestelėjo dar vieną idėją A. Narutis. Jis sakė esąs įsitikinęs, kad tai turi perspektyvą. Kai keliaujama individualiai, kiekvienas maršrutus, nakvynės, maitinimo vietas susiranda pagal savo poreikius, tada nereikia didelių viešbučių. Rokiškio krašte, pasak A. Naručio, tikrai yra galimybių susirasti išskirtinių pramogų. Pavyzdžiui, Kurkliečių kaime yra keturračių mėgėjų klubas. Jo atstovai buvo pakviesti dalyvauti turizmo mugėje, kad teiktų tam tikras paslaugas – pavėžėti, išnuomoti keturračius. Na, o pats mūsų tariamasis gidas sakė keturračiu važiavęs vienintelį kartą – Egipte. O juk galima rengti pasivažinėjimo keturračiais paslaugas vaizdingos gamtos vietomis, surengiant tam tikrą safari… Siūlyta išnaudoti Rokiškio krašte esančius miškus, kurie ateityje gali būti sukultūrinti, ežerus. Gana unikalus dalykas A. Naručiui pasirodė netoli Obelių ūkininkaujantis Petras Šiaučiūnas, rengiantis vaizdo transliacijas internete. Jo sodyboje neseniai atidarytas kultūros klojimas, kur galima rengti vaikų stovyklas, edukacijas, dailininkų plenerus. Siūlyta į turizmo projektus įtraukti individualius asmenis ir pasveikinti už bet kokią iniciatyvą. Vis tik A. Narutis atsiduso, užsimindamas, kad mūsuose vis dar daug blogų dalykų pridaro pavydas, kuris pristabdo įdomiausius užmojus. Tada žmonės bijo kažką daryti ne todėl, kad prastas sumanymas, o todėl, kad „Ką žmonės pasakys?“ Štai kad ir atvejis, kai ūkininkas Petras sumanė įrengti automobilių žiemos trasą, išliedamas ledą savo laukuose, netrukus prisistatė ir tikrintojai, kurie neslėpė, jog gavo skundą.
Galimybė verslui – etiketė „Pagaminta Rokiškyje“
Kadangi A. Narutis – ir verslininkas, pirmiausia turizmą jis siejo su verslais bei jų paslaugomis. Jo mintyse – ir turizmas per maisto degustacijas. Pavyzdžiui, Lietuvos vyndarių asociacijos pirmininko Raimundo Nagelės išskirtinių vynų degustacijos. Tokia galimybe vertėtų pasinaudoti ir Ilzenbergo dvarui, turinčiam savo išskirtinę produkciją. Pasak A. Naručio, pagal žinomumą, su Rokiškio bažnyčia AB „Rokiškio sūris“ atsidūrė vos ne tose pat pozicijose. Tad tikrai ir prasmingos, ir naudingos verslui sūrio degustacijos, edukacijos apie sūrio gamybą. Čia yra erdvės pasireikšti ir mūsų amatininkams – keramikams, duonos kepėjams, giros gamintojams, vilnos velėjams ir kitiems. Rokiškio rajono savivaldybei pasiūlyta patentuoti etiketę „Pagaminta Rokiškyje“, kuri reprezentuotų mūsų kraštą. Norint gauti minėtą etiketę, verslui tektų pasistengti, atitikti tam tikrus reikalavimus, o savivaldybė galėtų ne tik kontroliuoti tokius verslus, bet skatintų gauti tokį ženklą. Jeigu tokiu keliu Rokiškio gamintojai eis nuosekliai bei tikslingai, jiems savivaldybė galėtų skirti paramą.
Galimybė patekti į Baltijos dvarų kelio maršrutą
Kadangi Rokiškio krašte turime ne vieną dvarą, jų nevalia pamiršti. Juose slypi ir architektūros subtilybės, ir įdomios istorijos. Buvo bendrauta su Lietuvos turizmo ir viešbučių asociacijos vadove Evalda Šiškauskiene, kuri nurodė, kad į maršrutą „Baltijos dvarų kelias“ įtrauktų ir mūsų rajono dvarus, tačiau kol kas sunkiai įvykdomas reikalavimas turėti trijų žvaigždučių viešbutį su 80 vietų. Vis tik A. Narutis siūlė atnaujinti derybas ir netgi pats asmeniškai sutiktų tartis. Tokiu atveju į renginį būtų galima pakviesti verslininkus, savivaldybės atstovus.
Veikti turi ir bendruomenės
Savaime suprantamas ir pasiūlymas telktis bendruomenėms. Jos ir dėl savo, ir dėl turistų laisvalaikio gali sugalvoti tikrai įdomių veiklų. „Visuomet stengiausi siūlyti, kaip telkti visuomenę ugdyti meilę gimtajam Rokiškio kraštui. Kaip padaryti, kad ir skirtingos bendruomenės susitelktų dėl šių tikslų, pajustų naudą, kad pačių bendruomenių būtų daugiau“, – svarstė Rokiškiui atsidavęs vilnietis.
Problemos – nesutvarkyti keliai, apleisti pastatai
Vis tik pastebėta ir keletas problemų, trukdančių turizmui. Pavyzdžiui, tai, kad nuo Onuškio 3-4 km atstumu nėra asfalto iki itin lankomo Ilzenbergo dvaro. Tušti buvusių mokyklų pastatai dažnai gąsdina praeivių akis, o juk galėtų būti panaudoti kaip apgyvendinimo vietos turistams. Pasak A. Naručio, bendras vaizdas – kad Rokiškio kaimas gražėja: daug kas atstatoma, tvarkoma, puošiama…
Turizmo objektus suskirstė į grupes
Pasiūlymų savivaldybei bei verslininkams A. Narutis turėjo dar 2015 metais. Tuomet tai buvo daugiau siūlymai panaudoti Rokiškio krašto muziejaus, Rokiškio bažnyčios ir dvarų potencialą.
Apibendrindamas savo pasiūlymus, A. Narutis sudėliojo taškus savo turizmo vizijoje: „Mąstant sistemiškai, turistinius objektus skirstyčiau į keletą grupių su savo unikaliais dalykais. Kad įrodytume unikalumą, turime surinkti daug medžiagos. Viena grupė – istorinis kultūrinis etnografinis paveldas: krašto istorija, papročiai, unikalūs renginiai, Rokiškio krašto įžymios asmenybės, Lietuvos partizanų kovų keliai. Antra grupė – geografinis paveldas: ežerai, upes, miškai, draustiniai. Dar yra dvasinis paveldas – bažnyčios, Kalvarijos, Šv. Jokūbo kelias. Kulinarinis paveldas – sūris, mėsa, vynas…“ Žinoma, be ateities neliks ir Rokiškio dvarai, muziejai. Kilo mintis atkreipti dėmesį į Rokiškio krašto kolekcininkus. Juk turime ir rankinių, ir dėkliukų kiaušiniams kolekciją. O kiek dar kolekcininkų nepažįstame… Tad verta surinkti informaciją, kiek jų turime.
Klubiečiai prisideda prie istorijos įmažinimo
Verta paminėti, kad A. Narutis Rokiškio krašto labui dirba gyvendamas Vilniuje. Sostinėje gyvenančių rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ veikla labai plati: puoselėjami Vilniuje gyvenančių rokiškėnų ir Rokiškio krašto žmonių ryšiai, saugomos ir perduodamos ateinančioms kartoms Rokiškio krašto tradicijos ir etninė kultūra, istorinis ir kultūrinis paveldas, garsinamas ir remiamas Rokiškio kraštas ir žmonės, skatinamas Vilniuje veikiančių organizacijų bendradarbiavimas su Rokiškio krašto organizacijomis, įtraukiamos į klubo veiklą Vilniaus rokiškėnų šeimos, vaikai ir jaunimas. Pasak A. Naručio, klubo sąraše yra apie 200 žmonių, į susitikimus atvyksta iki 70. Paskutiniu metu klubo nariai prisidėjo prie Čedasų krašto istorijos rinkimo bei įamžinimo. Artimiausiu metu numatoma klubiečių ekskursija į Kriaunas arba Panemunį.
Projektą iš dalies remia:
