Vasaros skirtos gėlėms
Obeliuose Valentina gimė, baigė mokyklą, apsukusi ratą, vėl grįžo į juos. Dabar gyvena ramioje Stoties gatvėje. Kitoje jos pusėje – gimtieji namai, kuriuose įsikūrusi sesers šeima. „Per gatvę – ir namo!“ – juokauja Valentina. Gyvenimas slenka ramiai. Tik ne tada, kai sužydi puoselėjami gėlynai, kurių daugumą užima jurginai. Jų, auginamų dėl grožio, vasarą sužydėjo apie 60 kelmų. Šiuo metu jie jau iškasti. Smulkieji dar džiūsta prie krosnies ir verandoje, o kiti sugulė į didelę kartotinę dėžę čia pat, kambaryje, ir laukia pavasario. „Jurginai – mano antroji aistra“, – teigia moteris. O kokia pirmoji?
„Oi kaip vargau!“
Pirmoji aistra susijusi su liaudies menu – tai siuvinėjimas kryželiu. Juo Valentina užsiima jau 15 metų. Kaip viskas prasidėjo? „Pavarčiau rankdarbių žurnalus, sudomino kryželiu siuvinėtų paveikslų pavyzdžiai. Kaip tik tuo metu vienam žmogui labai norėjau padovanoti savo rankų darbo dovaną. Taip kilo mintis išmokti siuvinėti“, – pasakoja pašnekovė. Sutvirtinimo sakramento krikšto mama Valerija Kriukelienė, gyvenusi vos už keleto namų, kaip tik mokėjo siuvinėti kryželiu, pati kūrė raštus. Jos siuvinėjamas kryželis buvęs senovinis – dvigubas, iškilus, į vieną langelį adata būdavo duriama šešis kartus. Iš pradžių Valentina prie jos akių bandė siuvinėti ant nedidelės atskiros medžiagos skiautės, tačiau parėjusi namo pasielgė savaip – nusipirko didelį medžiagos gabalą ir ėmėsi darbo. Pirmajame paveiksle išsiuvinėjo aguonas. „Oi kaip vargau! Skaičiavau kiekvieną schemos eilutę, persibraižiau…“ – prisimena Valentina. Pirmieji darbai ir buvo siuvinėti senuoju, iš V. Kriukelienės išmoktu būdu. Tačiau jam reikėdavo daug siūlų, be to, jis tiko tik didelio formato darbams. Tada Valentina ėmėsi studijuoti literatūrą ir surado paprastesnį variantą, kai į vieną langelį tenka durti ne šešis, o keturis kartus. Dar vėliau atrado ir kitą būdą, juo siuvinėjama storesniu siūlu, o adata duriama tik į du priešingus langelio kampus.
Iš stalčių – į parodas
Ilgą laiką Valentina rankdarbius dėjo į stalčius, bet galvoje nuolat kirbėjo mintis, skatinanti juos parodyti žmonėms, tad 2008 m. gegužės mėnesį surengė pirmąją personalinę siuvinėtų paveikslų ir atvirukų parodą Obelių miesto bibliotekoje. Kartą išdrįso prieiti prie tuometinės rajono tautodailininkų vadovės Renatos Sarajavienės ir papasakoti apie savo pomėgį, tad 2014 m. Valentina tapo Tautodailininkų sąjungos nare, kartais veda edukacinius užsiėmimus, jos darbus matė ne tik obeliečiai, bet ir Antanašės, Bajorų, Laibgalių, Kriaunų, Pakriaunių gyventojai, jie eksponuoti Rokiškio Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje.
Nuo ko gydo siuvinėjimas?
Moteris prisipažįsta esanti kantri ir pedantiška. Tai padeda. Prie darbo, t. y. prie paveikslo, prisėda ilgam – 4 ar net 8 valandoms. Didelio formato darbus (40 ir 50 cm) ji siuvinėja bent tris mėnesius, mažesnius trumpiau, todėl ėmėsi siuvinėti atvirukus, kitus smulkesnius rankdarbius – padėkliukus kavai ir arbatai, staltiesėles.
Tenka dirbti labai atidžiai, nes raštų neišardysi. Valentinos manymu, dailininkams daug lengviau, mat nenusisekusį potėpį jie paslepia po kitu, o siuvinėtojos to negali padaryti. Ji reikli sau: „Reikia susikaupti, vienu kvadratėliu suklysiu – žmogus nepastebės, bet aš tai žinosiu…“ Prisėda prie darbų, kai lauke bjaurus oras, kai kieme nebėra veiklos, kai vakaras. Įsigilina, nes tenka skaičiuoti langelius. Valentinos nuomone, siuvinėjimas – tai bėgimas nuo vienatvės, išgydantis tik nuo lengvos liūdesio formos, bet ne nuo depresijos.
Tikriausiai gydo ir spalvos. Obelių bibliotekoje neseniai buvo organizuota jos darbų paroda „Žydinčios svajos“. Iš tiesų Valentinos paveikslai tarsi žydi ne vien dėl to, kad juose išsiuvinėtos gėlės, bet ir todėl, kad ji mėgsta ryškias spalvas. Pašnekovė atvirauja: stodama į Tautodailininkų sąjungą sulaukė komisijos „kabinėjimosi“ dėl pernelyg sodrių spalvų. „Bet pažiūrėkite, kai gamtoje žydi gėlės, kokios jos ryškios! O liaudies mene įprastos blankios spalvos“, – sako Valentina. Visgi ilgai siuvinėjant pavargsta akys, sprandas ir pečiai.
Kada supyksta?
Siuvinėjimas kryželiu – tai ne tik kantrybės reikalaujantis užsiėmimas, jis patuština ir piniginę. Specialaus audinio Valentina turi prisipirkusi iš anksčiau, tačiau Rokiškyje sunku gauti tinkamų atspalvių siūlų, parduotuvės jais paprasčiausiai nebeprekiauja, mat mažai kas besiuvinėja, todėl nėra paklausos. „Pikta, kai pritrūksti atspalvių. Kuo jų daugiau, tuo gražesnis paveikslas“, – sako Valentina. Tada pagalbos ranką ištiesia buvusi mokyklos laikų suolo draugė, žinoma menininkė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė.
Valentina siuvinėjamų paveikslų schemas randa rankdarbių žurnaluose. Piešinius su schemomis įmanoma atsisiųsti ir iš interneto. Atitinkama programa išdidina schemą, pagal poreikius nustato atspalvių skaičių, nurodo spalvas žyminčius sutartinius ženklus. Didelio paveikslo schemos sudaro apie 16 A4 formato popieriaus lapų.
Yra daug gražių dalykų…
Per tuos penkiolika metų buvo išnirę ir kitokių kūrybinių pomėgių – Valentina mezgė, nėrė vąšeliu, ėmėsi dekupažo technikos, vėrė gėlės iš karoliukų, rišo šiaudinius sodus, kūrė gėles iš kiaušinių padėkliukų, sukaupė didelę delfinų skulptūrėlių ir jų atvaizdų kolekciją, delfinai atsidūrė ir siuvinėjamuose paveiksluose. Kūrė eilėraščius, priklausė rajono literatų klubui „Vaivorykštė“, tačiau praėjo įkvėpimas, kai išsakė tai, kas guli ant širdies. Dabar prasitaria tik nueinanti į klubo renginius ir klausanti kitų kūrybos.
Tuos pomėgius primena ant sekcijos ir lentynų sudėlioti dirbiniai, rajono spaudoje publikuoti eilėraščiai. „Kiti kuria tai, kas naudinga, pavyzdžiui, papuošalus, bet mano darbuose dominuoja gėlės. Kiti pomėgiai praėjo, o siuvinėjimas – ne“, – pasakoja moteris. Ar gali būti, kad iš vidaus išplauks dar vienas talentas? Valentina galvoja, kad nebe. Pasak jos, yra „daug gražių dalykų, bet atsimuši į pinigus.“
Rankdarbių turi ir garsūs vyrai
Daugelį savo darbų obelietė išdovanojo draugams, pažįstamiems, jų turi ir garsūs žmonės.
Valentina mėgsta klausytis muzikos. Mylimiausi atlikėjai yra Paulius Stalionis, Stanislavas Stavickis-Stano ir grupė „Delfinai“ bei Rusijos estrados žvaigždė Valerijus Leontjevas. Jiems bendra tai, kad visi trys turi… Valentinos siuvinėtų darbų: P. Stalionis – atvirukų, Stano – du paveikslus, kuriuose išsiuvinėti delfinai. Sunkiausia jai buvę prasibrauti iki Vilniuje koncertavusio V. Leontjevo, kurį akylai saugojo apsaugos vyrai. Užsispyrusią gerbėją pamatęs atlikėjas liepė vyrams ją praleisti ir dovanotą paveikslą šiltai priglaudė prie krūtinės.
Beje, Valentina išsiuvinėjo ir Stano portretą, tik jo neeksponuoja, laiko namuose, nes mano, kad jam stinga išraiškingumo, mat pasirinko per mažai atspalvių.
Šiuo metu Laisvės kovų ir istorijos muziejuje Obeliuose eksponuojami didelio formato Valentinos siuvinėti paveikslai. Muziejaus vadovas Valius Kazlauskas pastebėjo sutapimą – Valentina savo pirmąją personalinę parodą surengė miesto bibliotekoje, ten pat prieš keliolika metų pirmąkart savo karpinius eksponavo ir obelietė Gita Kolosovienė. Dabar Gita – visoje Lietuvoje žinoma karpinių meistrė. Galbūt panaši ateitis laukia ir Valentinos?
Projektą iš dalies remia
