Rokiškio geležinkelio stotis – nuo istorijos vingių iki dabarties iššūkių

Pirmoji – medinė

1873 m. nutiesta geležinkelio linija, sujungusi Šiaulius su Daugpiliu, smarkiai pagyvino Rokiškio ir jo apylinkių gyvenimą. Geležinkelis nuo miesto buvo už 3 km – tarp jų plytėjo tušti laukai.

Pirmoji Rokiškio geležinkelio stotis pastatyta 1878 m. Ji buvo medinė, mėlynai dažyta. Be stoties, iškilo pirmasis 200 kv. m gyvenamasis namas geležinkelininkams, jame buvo numatytos ir patalpos žandarmerijai. Netrukus toje vietoje atsirado daugiau pastatų – kūrėsi geležinkelio stoties miestelis.

Per Pirmąjį pasaulinį karą Rokiškį trejus metus valdė vokiečiai, pusmetį (1918–1919) – bolševikinis komitetas. 1919 m. birželio 2–3 d. su jais susikovė ir laimėjo Joniškėlio partizanų kuopa. Per karo veiksmus sudegė medinis geležinkelio stoties pastatas ir prie jo buvę sandėliai. Pagal istorinius šaltinius, ją supleškino besitraukiantys vokiečių kariai. Geležinkeliu tuo metu daugiausia buvo vežama karinė amunicija ir įranga.

Labai moderni

1921 m. gavęs savivaldos teises Rokiškis išsigrindė kelią nuo miesto iki stoties. Pirmieji šeši stoties darbuotojai (iešmininkai, budėtojai ir viršininkas) buvo atsiųsti carinės Rusijos. Per parą čia pravažiuodavo 2–3 keleiviniai ir tiek pat prekinių traukinių su mažos talpos vagonėliais. Prekinis traukinys veždavo nuo 20 iki 30 vagonų – iš viso apie 500 t krovinio.

1927 m. buvo pastatyta nauja mūrinė stotis. Kadangi statybai pasirinkta žema, pelkėta vieta, į ją reikėjo privežti daug žemių, įvairaus balasto. Rokiškio geležinkelio stotį suprojektavo kaunietis inžinierius Edmundas Alfonsas Frykas. Ji buvo labai moderni, patogi keleiviams. Rokiškėnai, pamėgę keliones traukiniu, dabar lengvai galėjo susisiekti su tolimesniais miestais, organizuoti įvairias ekskursijas. Pagerėjo ir prekių pervežimas.

Anuomet garsus architektas E. A. Frykas (1876–1944) projektavo ir Marijampolės, Tauragės, Vilkaviškio bei Kretingos geležinkelio stotis, Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinos soborą, Sasnavos Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčią, Kauno „Saulės“ gimnaziją, Teisingumo ministerijos rūmus (dabartinė Kauno filharmonija) bei daugelį kitų žinomų pastatų. Architektui nebuvo svetimas geležinkelis – jis 1870–1890 m. dirbo Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio ruožo priežiūros viršininku. Pagal išlikusius dokumentus, Rokiškio stotis buvo viena brangiausiai kainavusių geležinkelio stočių Lietuvoje – jos statybos darbų vertė siekė daugiau nei  900 tūkst. litų.

Nors trūko kvalifikuotų specialistų, gauti darbą geležinkelyje nebuvo paprasta. Didelė ir reikli atranka lėmė, kad įsidarbindavo gabiausi ir turintys tinkamą išsilavinimą. Nuo 1923 m. atlyginimai pradėti mokėti litais: kelio meistro – apie 240 Lt, vyr. darbininko – apie 160 Lt, 10 Lt mažiau gaudavo kelių remontininkas. Be to, buvo mokami papildomi priedai už mažamečius vaikus, dukart per metus geležinkelininkams ir jų šeimoms buvo suteikiami bilietai nuvažiuoti į tolimesnius miestus.

Nepriklausomos Lietuvos metais geležinkeliai tapo visaverčiu Vakarų partneriu. 1929 m. Obelių ruožu važiavo pirmasis tarptautinis ekspresas Berlynas–Kenigsbergas–Daugpilis–Maskva. 1940 m. šiame ruože kursavo trys keleiviniai traukiniai, vienas jų – greitasis. Traukiniuose buvo trijų klasių vagonai, greitajame – ir miegamasis.

Tapo istorijos įkaite

1940 m. užėjus bolševikams, iš Rokiškio geležinkelio stoties 1941 m. birželio 14 d.  ir 1947–1949 m. į Sovietų Sąjungos gilumą buvo masiškai tremiami Lietuvos gyventojai. Į Sibiro tremtį gyvuliniais vagonais ištremtųjų tragediją primena ant stoties sienos prikalta memorialinė lenta.

1940 m. prie geležinkelio bėgių buvo pastatytas 2 tūkst. t talpos sandėlis, jo grindys išgrįstos asfalto plytelėmis. Antrojo pasaulinio karo metais, kai Lietuva buvo okupuota Vokietijos, šis prie geležinkelio stoties buvęs sandėlis sudegintas. Pats stoties pastatas per gaisrą nukentėjo nesmarkiai – apdegė tik kai kurios statinio apdailos detalės. Į likusį kitą sandėlį valstiečiai veždavo vokiečių skirtas prievoles. Prasidėjus frontui, 1944 m. rudenį buvo įkurta „Zagotzerno“ kontora, kurios pagrindinę bazę sudarė pirmasis medinis sandėlis, talpinantis iki 1 tūkst. t grūdų. 1947 m. teritorijoje, atokiau nuo bėgių, buvo pastatytas antrasis tokio pat dydžio sandėlis, o po metų tarp sandėlių išdygo ir stacionari grūdų džiovykla, jos pajėgumai siekė 4,4 t grūdų per valandą.

Atstatyta

1957–1959 m. buvo atstatoma karo metais apdegusi geležinkelio stotis. Sovietmečiu jos paslaugomis naudojosi Juodupės vilnonių audinių fabrikas „Nemunas“, Rokiškio sūrių, kombinuotųjų pašarų gamyklos, miškų ūkis, kitos įmonės. Kasdien maršrutais Maskva–Kaliningradas, Šiauliai–Daugpilis važiuodavo keleiviniai traukiniai. Švenčių dienomis buvo pilni keleivių vagonai. Traukinį Maskva–Kaliningradas pamėgo vasarą keliaujantys į Palangą. Intensyviai vyko ir krovinių pervežimo darbai.

1982 m. pradėtas stoties kapitalinis remontas, buvo nutiestas antrasis kelias – atkarpa Rokiškis–Obeliai (2001 m. išmontuotas).

„Susitraukė“

Atkūrus nepriklausomybę, iškilo naujų iššūkių. Mat sumažėjo keleivių srautas, juos vežti tapo nuostolinga, nebeliko tranzitinių traukinių iš Rusijos.  Įstojus į Europos Sąjungą, krovinių pervežimų ne padaugėjo, o sumažėjo. Optimizuojamas ir darbuotojų skaičius.

Nuo 1996 m. birželio pradžios  maršrutas Šiauliai – Daugpilis sutrumpintas iki Obelių. Nuo 2001 m. jis dar kartą sutrumpintas ir važiavo tik iki Rokiškio. 2011 m. pradžioje AB „Lietuvos geležinkeliai“ nusprendė visai panaikinti šį maršrutą. Tačiau tuomet bendromis  rajono verslininkų, savivaldybės vadovų, eilinių rokiškėnų dėka pavyko sutarti, kad traukinys iki Rokiškio važiuotų nors dukart per savaitę – penktadieniais ir sekmadieniais.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ Komunikacijos departamento vyriausioji specialistė Novilė Aleksejevaitė apibūdino šiandieninę keleivių pervežimo situaciją: „Traukiniai iš Rokiškio geležinkelio stoties vyksta maršrutu Rokiškis–Panevėžys–Šiauliai. Įvertinus keleivių srautus, šiuo metu traukiniai važiuoja tik savaitgaliais (penktadieniais–sekmadieniais). Iš Rokiškio geležinkelio stoties jie išvyksta 5.30 val. ir 15.15 val. Reaguojant į keleivių poreikius, šie traukiniai kartais kursuoja ne tik savaitgaliais, pavyzdžiui, per valstybines šventes. Visu traukinių maršrutu Šiauliai–Panevėžys–Rokiškis praėjusiais metais pervežta beveik 50 tūkst. keleivių. Šiuo metu Rokiškyje dirba aštuonis „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojai – septyni kelio darbininkai ir vienas kelio meistras.“

Kodėl dauguma geležinkelio stočių yra panašios?

Geležinkelio stotys išsiskyrė urbanistiniais planavimo ypatumais. Dažnai buvo naudojami tipiniai ir kartotiniai projektai, tik jie pritaikomi prie atskiros vietovės reljefo ir reikalingo dydžio mazgo toje vietovėje. Svarbiausias bruožas – stoties komplekso visi pastatai išdėstyti abipus bėgių. Šiems kompleksams būdinga aiški struktūra: reprezentacinė zona, kurios centre – keleivių pastatas, priešais jį buvo projektuojamos aikštės transportui apsisukti. Technikos aptarnavimo zonai galima priskirti garvežių remonto depus, kurie buvo statomi svarbiausiuose geležinkelio mazguose, ir vandens rezervuarus, kurie dažnai tapdavo vietovės dominantėmis. Dar viena zona, kuri dažniausiai būna priešingoje bėgių pusėje ir nelabai nutolusi nuo geležinkelio stoties keleivių pastato, – krovos zona. Ją labiausiai reprezentuojantys objektai – sandėliai, sustatyti į vieną liniją.

Didelę reikšmę stoties teritorijos užstatymui turėjo geležinkelininkų namai, statomi į fasadinę geležinkelio stoties pusę bei palei geležinkelį. Jie formavo atskirą gyvenamąją zoną. Šis bruožas ryškus ir Rokiškyje. Palei geležinkelį susiformavo ištisas geležinkelininkų namų rajonas ir kita infrastruktūra: mokykla, parduotuvės, biblioteka.

1 iš 11

Pavasaria ilgesys

Umžinybį sunkus žemas čėsas ais.
Baltas pūgas maišys dungų su žemi.
Pre lasyklas pasišiaušį žvirblai žais.
Ir raudas tik vėjas kamini.

Kaminan jadan giliai, giliai inlįs.
Baltų dūmų sava runkam apkabins.
Ir na šalčia kosčias nat šulnys.
Baltų takų šaltis ladi mins.

Unt šarkšnotų miška putina šakų
Paterkėlas rausvas sniegenas suvers.
Aš teip laukiu ir žinau, kad lauki tu,
Kei pavasaris sava duris plačiai atvers.

Ažu runkas saula baltų šviesų ves.
Skregždes sava žirklam tumsų sukarpys.
Starkaus lizdi pa sniegu krebždes
Tas pavasarinis ilgesys.

Gražina Pitrėnienė

Projektą iš dalies remia