Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas ir mokslo darbuotojas, politologas ir informacinio karo specialistas Nerijus MALIUKEVIČIUS spalio mėnesį Užsienio reikalų ministerijos seminare, organizuotame regiono žurnalistams apie propagandą, jos formas ir atpažinimo bei valdymo būdus, akcentavo, jog žiniasklaida – labai galingas ginklas, ypač, kai skleidžiamas melas, karo propaganda, kurstoma neapykanta, nesantaika.
„Džonatanas Sviftas yra pasakęs, kad melas skrenda ant sparnų, o tiesa slenka lėtai iš paskos. Kol mes suvokiame tiesą, faktas jau įvykęs. Galima politinių tikslų pasiekti labai agresyvia manipuliacija. Kai jau suprantame, kad mus apgavo, būna per vėlu – Krymas aneksuotas. Propagandinės kampanijos, į kurias metami didžiuliai pinigai, veiksmingos ir pasiekia konkretų rezultatą“, – teigė politologas. Propaganda yra tam tikras įtikinėjimo menas, jis visada egzistavo – ir taikos, ir konfliktų metu. O informacinis karas – šiuolaikinė samprata, pasiskolinta iš karinės strategijos perspektyvos ir tinkanti apibūdinti konflikto būvį. „Tai, kas vyksta Ukrainoje, Kremliaus strategiją didžia dalimi galima vadinti informaciniu karu, o kartais net informaciniu terorizmu“, – įvertino N. Maliukevičius.
Politologo nuomone, mūsų žmonės sąmoningesni ir atsparesni, nei manoma, o pasitikėjimas savo jėgomis ir savo piliečiais – mūsų imuniteto rodiklis. O efektyviausias kontrpropagandos įrankis, kurio neišnaudojame, – sugebėjimas propagandą paversti ironija, kūrybiškai parodyti visišką jos absurdą. Kovoje su propaganda – dvi kryptys: viena – specialiųjų tarnybų ar žurnalistų pastangomis aiškintis, kas inicijuoja šias provokacijas, kita – viešumoje jas ignoruoti. Reikia sukurti tokią aplinką, kurioje manipuliacijos ir melas neturėtų pagrindimo, nes „šimtą kartų pakartotas melas tampa tiesa“. Lietuvai svarbūs informaciniai sąjungininkai, todėl būtina kelti Europos informacinio saugumo strategijos klausimus.
N. Maliukevičius pateikė kertines propagandos technikas, kuriomis naudojasi mūsų valstybei nedraugiški elementai:
n „Etikečių klijavimas“: prieš oponentus griebiamasi sarkazmo, jie pašiepiami, tam panaudojant neigiamus simbolius (rusas – didvyris, jautrus, patriotiškas, priešas – nepatrauklus, silpnas, kerštingas).
n „Blizgantys apibendrinimai“: individams arba jų veiksmams pritaikomi bendro pobūdžio pagražinimai, neparemti įrodymais ir racionaliais argumentais. Tiesiog pateikiamas sausas faktas be galimybių kitai nuomonei.
n Kalbėjimas „tautos vardu“: save stengiamasi pavaizduoti esant paprastą tautos atstovą, o įvykį pateikti kaip visos tautos siekiamybę.
n „Faktų parinkimas“: pateikiama teigiama informacija apie asmenį ar reiškinį, bet nutylima neigiama, arba atvirkščiai.
n „Vagono prikabinimas“: apeliuojama į žmonių norą elgtis kaip visi, raginimas aklai sekti pateiktu pavyzdžiu.
Aldona Minkevičienė
