Pokyčiai
„Šiandien savo geru pavyzdžiu, darbu, tarpusavio pagarba šauliai puoselėja lietuvių patriotiškumą ir gausina gynėjų gretas“, – sako buvęs Rokiškio Leonardo Grigonio-Užpalio 509-osios šaulių kuopos vadas Algis Veikšys.
Pernai rugsėjį šioje kuopoje įvyko permainos. Ilgametį vadą A. Veikšį pakeitė šios kuopos šaulė Laura Smalstytė. Anot A. Veikšio, atėjo metas jaunimui keisti vyresniuosius, o aktyvi šaulė L. Smalstytė puikiai tiko šioms pareigoms. „Aš vis dar priklausau šiai pačiai kuopai. Esu padėjėjas, konsultantas, patarėjas. Vadu buvau aštuonerius metus. Šaulio kelias prasidėjo dar 1991 m. Tuomet buvau savanorių kuopos vadu, bendradarbiavau su šauliais ir gavau pasiūlymą prisijungti prie jų. Sutikau, tačiau nebuvau aktyvus narys. Paskui sekė pertrauka, gyvenime buvo kitokios veiklos. 2007 m. grįžau į aktyvų visuomeninį gyvenimą ir vėl prisijungiau prie šaulių. Anuomet kuopa vadinosi 509-ąja jaunųjų šaulių kuopa, o prieš keletą metų jai suteiktas į L. Grigonio-Užpalio vardas“, – dėstė A. Veikšys.
Šiuo metu Rokiškio rajone yra keturios šaulių kuopos. Jų vadai: L. Smalstytė, Rima Žėkienė, Petras Kažemėkas ir Vytautas Statulevičius.
Neseniai rokiškėnai minėjo šaulių šimtmetį, prisiminė organizacijos istoriją ir pasidalijo ja su „Gimtuoju…“
Gynė žymūs veikėjai
Anot A. Veikšio, LŠS įkurta 1919 m. birželio 27 d. Kaune. Tačiau istoriniuose šaltiniuose minima ir birželio 24-oji. „LŠS tikslas buvo įtvirtinti šalies Nepriklausomybę kovojant su bolševikais, bermontininkais, lenkais. Organizacijos vadai – Vladas Putvinskis ir Matas Šalčius. Prie organizacijos kūrimo prisidėjo žymūs Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjai: rašytojai Antanas Vienuolis-Žukauskas, Balys Sruoga, Juozas Tumas-Vaižgantas, Faustas Kirša, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas ir daugelis kitų. LŠS veiklos pradžioje jos nariais buvo vien tik civiliai, kiek vėliau įsiliejo kariai ir karininkai. Tai atspindi organizacijos idėją – civilių asmenų pagalba kariuomenei“, – pasakojo A. Veikšys.
Anot jo, organizacijos ženklu nuo jos veiklos pradžios tapo Vyčio kryžius ant skydo. Tai vienas iš seniausių Lietuvoje naudojamų heraldinių ženklų, dar vadinamas Jogailaičių kryžiumi. Jį naudojo Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila. Vyčio kryžių matome ir mūsų valstybės herbe.
Šaulio ženklas – Lietuvos istorinių tradicijų atspindys, siejantis šiuolaikinius šaulius – Tėvynės gynėjus – su istoriniais mūsų tautos ir valstybės gynėjais.
Dešimt įsakymų ir neišsaugoti namai
„LŠS veikla 1919–1940 m. buvo vykdoma trimis pagrindinėmis kryptimis: kultūros, sporto ir karybos. Šaulių būriuose buvo kuriami orkestrai, teatrai, vaidinimo grupės, bibliotekos, sporto klubai. Šauliams buvo keliami uždaviniai ne tik šviestis patiems, bet ir užsiimti visuomenės edukacija, tad buvo iškelta idėja visuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, kur veikia LŠS padaliniai, pastatyti šaulių namus. Jie turėjo tapti visos tautos namais. Tai buvo deklaruota šūkiu: „Šaulių namai – tautos namai!“ Turėjome ir mes juos Rokiškyje bei Obeliuose. Deja, išsaugoti nesugebėjome“, – pasakojo A. Veikšys.
Iki 1940 m. LŠS tapo viena populiariausių ir gausiausių organizacijų. Istoriko V. Jokubausko teigimu, 1940 m. jai priklausė apie 88 tūkst. asmenų. Tai – rikiuotės ir ne rikiuotės šauliai bei kandidatai, šaulės moterys. Svarbi parama LŠS buvo studentų šaulių būrių ir korporacijų „Saja“ bei „Živilė“ veikla.
„Kuriant organizaciją didelis dėmesys buvo skiriamas ideologijai formuoti, puoselėti, šaulių vertybėms skleisti. Šaulys už tai neturi ieškoti jokių atlyginimų, privilegijų, palengvinimų“, – dėstė pašnekovas.
Anot jo, šauliai vadovaujasi dešimčia įsakymų, kurie buvo parašyti dar 1919-aisiais. Jie yra aktualūs ir šioms dienoms: gink Lietuvos nepriklausomybę ir lietuviškąją žemę; švieskis ir šviesk; stiprink valią ir kūną; būk drausmingas ir mandagus; gerbk ginklą; būk teisus ir teisingas; tesėk žodį; būk budrus; saugok valstybės turtą; brangink šaulio vardą ir Lietuvos garbę.
Šaulių pradžia mūsų rajone
Tęsdamas pasakojimą A. Veikšys prisiminė, jog 1954 m. iš šalies pasitraukę šauliai bei patriotiškai nusiteikę Amerikos lietuviai Čikagoje viešai paskelbė, kad atkuriama LŠS. „Išeivijoje palikti tie patys organizacijos pagrindai. Vėliau įsteigta daugiau sąjungos padalinių JAV ir Kanadoje. Prasidėjus Lietuvos atgimimui, 1989 m. birželio 1 d. Kaune vykusiame „Tremtinio“ klubo ir Demokratų partijos mitinge buvo oficialiai paskelbtas LŠS atkūrimas. 1989 m. rugsėjo 20 d. LŠS atkūrimo iniciatyvinės grupės nariai davė pirmą priesaiką Kelmėje, prie LŠS įkūrėjo ir ideologo Vlado Putvinskio kapo. Ši diena laikoma LŠS atkūrimo Lietuvoje data. Neliko nuošalyje ir Rokiškis. 1990 m kovo 11 d. Vytauto Strumskio bute vyksta steigiamasis šaulių būrio susirinkimas. Jo dalyviai – Vytautas Strumskys, Jonas Vogulis, Teresė Taškūnienė, Rimantas Davolis, Vytautas Baškevičius. Pirmuoju vadu Rokiškyje tvirtinamas V. Strumskys. 1998 m. įkuriamos Juodupės ir Pandėlio kuopos, Rokiškio jaunųjų šaulių kuopa, vadais išrenkami Sigitas Titas Zokas ir Audrius Rinkevičius. Šiuo metu keturiose rajono kuopose yra per 200 šaulių ir jaunųjų šaulių“, – pasakojo A. Veikšys.
Anot pašnekovo, tiek Lietuvos, tiek mūsų rajono šauliai Lietuvai lemtingais 1991 m. jau buvo organizuota struktūra ir aktyviai dalyvavo saugant Parlamentą bei kitus valstybės objektus. „Saugodami valstybės objektus ir sienas žuvo šauliai I. Šimulionis, D. Gerbutavičius ir G. Žagunis. Šauliai talkino išvedant iš Lietuvos okupacinę kariuomenę. Daug pirmųjų šaulių jau iškeliavę anapilin“, – pasakojo A. Veikšys ik dėkojo visiems, atkūrusiems ir kūrusiems šaulių organizaciją.
Projektą iš dalies remia
