Aukštakalnių (Kamajų sen.) ir Lailūnų (Pandėlio sen.) kaimo bendruomenės, dalyvaujančios projektinėje veikloje, naujam gyvenimui prikėlė buvusių darželių pastatus, rūpinasi aplinkos tvarkymu. Stiprios visuomeninės organizacijos šiuo metu sprendžia sudėtingą uždavinį: ar imtis verslumo projektų?
Pasipriešino paplūdimio privatizacijai
Beveik prieš trylika metų Aukštakalniuose gyvenantys žmonės atsiskyrė nuo Kamajų bendruomenės ir įkūrė savąją. Vadove tapo Zita Stočkuvienė, pavaduotoju – Saulius Jasiūnas. Susibūrę 58 žmonės kovojo, kad nebūtų leista privatizuoti Aukštakalnių ežero paplūdimio. Padedant tuometiniam Kamajų seniūnui Vytautui Viliui, teritorija buvo įteisinta kaip rekreacinė zona, o 0,9 ha paplūdimyje įrengta persirengimo kabina, tualetas, pastatytos šiukšliadėžės, išvalyta ir smėliu papildyta maudykla, pastatytas lieptas.
Iš Z. Stočkuvienės vairą perėmė Regina Kulikauskienė, vėliau Jolanta Jasiūnienė, o pastaruosius penkerius metus vadovauja Sigita Gasiūnienė. Ji teigia, kad burtis į bendruomenę žmones paskatino noras pagražinti aplinką, gauti lėšų veiklai, o tai buvo galima padaryti tik rašant projektus. Bendruomenei projektinėje veikloje sekėsi, buvo gauta lėšų jos patalpų vidui ir aplinkai sutvarkyti. Dabar senasis Aukštakalnių lopšelio-darželio pastatas tapo gyventojų susibūrimo, poilsio, edukacijų bei švenčių vieta.
Planuose – stovykla vaikams
Aukštakalniuose nuolat gedo vandentiekis, gyvenvietėje trūko vandens. Bendruomenė, nors ir negavusi finansinės paramos, savo jėgomis sugebėjo šią problemą išspręsti. Be to, jos iniciatyva Mickūnuose vietoj avarinės būklės senosios mūrinės elektros skydinės buvo pastatyta nauja.
Bendruomenės nariai, sutvarkę patalpas, ruošiasi gražinti Aukštakalnių ežero prieigas. „Ežeras netoli Rokiškio miesto. Gražią vasaros dieną čia atvažiuoja daug žmonių, o paplūdimio įrenginiai nušiurę, sulūžę. Norėtume įrengti tinklinio aikštelę, atvežti smėlio, pastatyti persirengimo kabiną, sūpuokles. Vasarą planuojame pakviesti vaikus į penkių dienų stovyklą”, – ateities planais dalijosi S. Gasiūnienė.
Sumanymams įgyvendinti pateiktas projektas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM).
2016 m. Lietuvoje įgyvendinamas naujas bendruomenių veiklos finansavimo modelis. Anksčiau lėšų bendruomenėms stiprinti buvo skiriama savivaldybėms, o pinigai skirstomi pagal dirbančių ir gyventojų pajamų mokestį mokančių žmonių skaičių. Šiemet bus tiesiogiai finansuojami bendruomeninių organizacijų veiklos projektai.
Šiuo metu Lietuvoje priskaičiuojama apie 1 800 bendruomenių. Konkursą paskelbusi SADM gavo 815 paraiškų, projektams numatyta išdalinti 2,6 mln. eurų.
„Taisyklės naujos, todėl labai sunku prognozuoti, ar aukštakalniškių sumanymai vertinimo komisijai atrodys įdomūs, originalūs, skatinantys žmones burtis”, – svarstė S. Gasiūnienė. Anot pašnekovės, mažėjant europiniam finansavimui bendruomenės turėtų tapti verslios, antraip jų veikla baigsis. „Blogiausia, kad visuomenininkams stinga supratimo apie verslumą. Trūksta ir gerųjų pavyzdžių”, – sakė pirmininkė. Aukštakalnių aktyvistai buvo išvykę į kitas bendruomenes, domėjosi verslumo projektais, tačiau kol kas idėjos, kurią norėtų įgyvendinti, neturi.
Iš rankdarbių eros išaugo
Tą pačią problemą gvildena ir Lailūnų kaimo bendruomenė. Per šešerius veiklos metus projektinėmis lėšomis senajame vaikų darželio pastate įrengta salė, kabinetas edukacijoms, mokymams rengti. Sutvarkyta aplinka, pastatyti treniruokliai, įrengtos žaidimų aikštelės. Bendruomenė aktyviai dalyvavo saugaus eismo propagavimo projekte, dalijo žmonėms atšvaitus. Jų veikla neliko nepastebėta: Rokiškio rajono policijos komisariatas už bendradarbiavimą, saugios kaimynystės kūrimą įteikė statulėlę – stilizuotus angelo sparnus.
Lailūnuose gyvena daug kūrybingų žmonių, jų rankdarbiai eksponuojami parodose, perkami mugėse, kaimo šventėse. Anot bendruomenės pirmininkės Daivos Lukošiūnienės, pastaruoju metu Europos Sąjungos paramos lėšomis skatinama vystyti verslus. „Jau išaugome iš rankdarbių, tačiau verslais užsiimti dar nedrįstame. Net nežinome, ką perspektyvaus galėtume vystyti tokiame mažame kaimelyje? Mūsų žmonės vidutinio ir garbaus amžiaus. Jie mielai renkasi pabendrauti, nori švenčių, pramogų, pasisėdėjimų. O įkūrus verslą, reikės įdarbinti žmogų, mokėti jam atlyginimą, rūpintis produktų realizacija. Atsakomybė bus šimtą kartų didesnė nei dabar, todėl turime labai gerai apmąstyti, paskaičiuoti, ar verta rizikuoti”, – svarstė bendruomenės vadovė.
Per Užgavėnes pynė sodus
Kol vyksta svarstymas, Lailūnų kūrybingi žmonės tobulino šiaudelių pynimo įgūdžius. „Sniego nėra, žiemos varyti nereikia. Nutarėme per Užgavėnes nesivartalioti po purvynus, o praleisti laiką kūrybiškai. Pinti sodus mokė tautodailininkė Alė Gegelevičienė”, – pasakojo D. Lukošiūnienė. Dešimt pamokos dalyvių nusipynė ne tik dalį sodo, bet ir surišo paukščiukus. Pasak pirmininkės, tai nėra sudėtinga, tereikia fantazijos. O po užsiėmimo, skanaudami blynus, visi juokavo, jog būtų galima auginti rugius ir užsiimti sodų pynimu, tik reikia paskaičiuoti, ar šis verslas duotų grąžą.
Dalia ZIBOLIENĖ
