Ūkininkai esą gauna didžiules europines išmokas, juos remia ir nacionalinis biudžetas, o dar naudojasi daugybe mokesčių lengvatų, kurių yra bene 25. Gal tikrai ūkininkai per menką įnašą valstybei skiria? Tokios kalbos piktina žemdirbius, nuo savo sektoriaus bėdų vis neatsigaunančius pienininkus, produkcijos supirkimo kainų kritimą išgyvenančius grūdininkus.
Ar ūkininkai – išlaikytiniai?
Ekonomikos ir finansų ekspertai, sociologai ir politologai pastaruoju metu ypač akcentuoja didžiulę socialinę nelygybę, nuolat augančius piliečių pajamų skirtumus, didmiesčiuose ir regionuose gyvenančiųjų uždarbio didėjančią atskirtį. Ką daryti? Valdžia ieško išeičių, jai pataria ekspertai: reikia surinkti daugiau mokesčių ir juos perskirstyti. O iš ko surinkti, kur rasti tą pinigų maišą?.. „Taigi kaimas dar visai gerai gyvena, vaikšto kostiumuoti, „džipais“ važinėja“, – pasižiūrėję pro kabinetų langus, išvydo optimalų sprendimą visų problemų analitikai miestiečiai. Radijo ir televizijos forumuose pastaruoju metu liejasi pasvarstymai, kad reikėtų peržiūrėti žemdirbių apmokestinimą, apie tai užsiminė ir šalies premjeras. Ūkininkai esą gauna didžiules europines išmokas, juos remia ir nacionalinis biudžetas, o dar naudojasi daugybe mokesčių lengvatų, jų yra bene 25. Viešai dabar kalbinami ir miestiečiai, klausiama jų nuomonės, gal tikrai ūkininkai per menką įnašą valstybei skiria?.. Tokios kalbos papiktino žemdirbius, nuo savo sektoriaus bėdų vis neatsigaunančius pienininkus, produkcijos supirkimo kainų kritimą išgyvenančius grūdininkus. O mažesnių šeimos ūkių šeimininkai, vos galą su galu suduriantys ir ieškantys papildomų pajamų bent už pusę minimalios algos, yra priblokšti – ką gi iš jų beįmanoma paimti, gal paskutinius euro centus iš kišenių iškrapštyti?..
Plačiau skaitykite antradienio „Gimtajame…“