Juozas Ottas Širvydas. Krašto muziejaus archyvo nuotr.

Rengia parodą su unikaliais vaizdais ir komentarais  

J. O. Širvydas ir Katrė Širvydienė Jūžintuose 1929 m. Krašto muziejaus archyvo nuotr.

Jūžintuose veikusi mokykla J. O. Širvydo vardu buvo pavadinta 2001 m. balandžio mėnesį. Net vyko miestelio apklausa dėl vardo. Anot istorikės, tuomet mokyklai vadovavusios Laimos Skardžienės, 99 proc. jūžintiškių pasisakė už. „Širvydo veikla, ji begalinė – nuo tautosakos ir knygnešystės iki mecenatystės, vertimų, redaktorystės, veiklos Šaulių sąjungoje, net patarimų ūkininkams, bet visa vienija tarnavimas Lietuvai“, – sako L. Skardžienė, šiandien vadovaujanti Rokiškio krašto muziejaus Istorijos skyriui. 

Balandžio 4 dieną minimas J. O. Širvydo 150 metų jubiliejus. Istorikai sako, kad jo daugialypė asmenybė nepelnytai pamiršta. Rokiškio krašto muziejuje saugomas J. O. Širvydo archyvas, dokumentai, korespondencija, fotografijos ir asmeniniai knygnešio daiktai, o muziejininkai balandžio 12 d. Jūžintuose rengia paminėjimą ir parodą, kur sudėjo per šimtą keturiasdešimt vaizdų kartu su komentarais. Anot L. Skardžienės, bus galimybė susipažinti su jo vaikyste, jaunyste, tremties metais, metais Panemunėlyje, JAV, atskirai atiduota duoklė ir žmonai Katrei. 

 

Biografija trumpai

J. O. Širvydas – Lietuvos knygnešys, žurnalistas, publicistas, redaktorius – gimė 1875 m. balandžio 4 d. Dauliūnų kaime, Rokiškio valsčiuje.

„Vienybės lietuvininkų spaustuvės patalpos ir darbuotojai Brukline 1916 m. Krašto muziejaus archyvo nuotr.

1894–1895 m. leido ranka rašytą laikraštėlį „Triūsas mužikėlio“, platino draudžiamą spaudą, padėjo liaudies švietėjo J. Katelės darbams. 1896–1897 m. už slaptą veiklą kalėjo Panevėžio kalėjime, buvo ištremtas 3 metams į Kuršo guberniją. 1901 m. Panemunėlyje suorganizavo slaptą „Žvaigždės“ draugiją, kurios nariai rinko tautosaką, ruošė slaptus vaidinimus. 

1902–1928 m. gyveno JAV, 1903–1905 m. ir 1907–1912 m. redagavo laikraštį „Vienybė lietuvninkų“, 1905–1907 m. – lietuvių socialistų sąjungos leidinį „Kova“, 1921–1928 m. – „Vienybę“. Lietuvių spaudos draugijos narys. Rašė ir lietuvių žurnalistikos istorijos, teorijos ir praktikos temomis, reiškėsi literatūros kritikoje. 1914–1915 m. laikraštyje „Vienybė lietuvninkų“ skelbė vieną iš pirmųjų lietuvių periodikos istorijos darbą „Lietuvių spauda praeity“ (liko nebaigtas), rinko medžiagą JAV lietuvių spaudos istorijos apžvalgai. 

Sušlubavus sveikatai, 1928 m. spalio 6 d. sugrįžo į Lietuvą. Įsikūręs gimtuosiuose Jūžintuose, jis aktyviai dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos ir Lietuvių tautininkų sąjungos veikloje. Šalies Vyriausybė už lietuvybės puoselėjimą, nuopelnus tautai J. O. Širvydą apdovanojo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu.

J. O. Širvydas mirė 1935 m. gruodžio 27 d. Jūžintų miestelyje, palaidotas Jūžintų kapinėse.

Rokiškio krašto muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Laima SKARDŽIENĖ apie J. O. Širvydą 

Jo senelis Dominykas mokėjęs keletą kalbų, sukaupęs daug lietuviškų, lenkiškų knygų, kurios buvo išsibarstę po kaimiečių trobas. Jų svarbą supratęs, Širvydas pasiryžo susirinkti – atgavo per 40 knygų. 

Mama – dievobaimingumo puoselėtoja, pamatinių vertybių skiepytoja, „vargo mokyklos“ mokytoja. 

Dėdė Ignasius, atnešęs iš Žiukelio iš Binzeliškių kaimo „Aušrą“. „Man tai buvo kaip mana iš dangaus. Skaičiau – ką ten skaičiau – gerte gėriau, kas ten buvo surašyta…“ 

Pažintis su daugybe Jūžintų krašto, visos Lietuvos knygnešių paskatino jį patį tapti knygnešiu. Dienoraštyje save vertina kritiškai: trūko pinigų parsigabenti knygoms iš Prūsijos ir jaunas amžius nesudarė patikimo knygnešio įvaizdžio. 

 

Žandarų persekiojimas, kratos ir Jūžintų klebono paraginimas bėgti nenugalėjo jo meilės savo kraštui. „Pasidarė taip gaila Lietuvos, čia vargstančių žmonių, turiu būti atsargesnis, padėti žmonėms, dirbti tėvynės labui“, todėl grįžo atgal ir pasidavė caro policijai – dėl to laukė Panevėžio kalėjimas, tremtis. 

 

Panemunėlio laikotarpiu įdomūs kunigo Povilo Dogelio prisiminimai, kaip Širvydas pradžioje įsidarbina plytinės sargu. Klebonas Katelė po pirmojo pokalbio suprato, kad Širvydas ne tik pats išsilavinęs, bet ir troško kitus šviesti. Kun. Dogelis pamini, kad Panemunėlyje atsirado prieštaraujančių plačiai ir aktyviai Širvydo veiklai, užuominos, kad buvo įskųstas. Be to, mini, kad Katelė dėl tuomet jau prastos sveikatos nebesugebėjo J. Širvydo apsaugoti nuo žandarų persekiojimo. 1902 m. liepos 9 d., išlipdamas iš laivo, suprato, kad Amerika bus ilgam nauja tėvyne. 

Daugiau „Gimtajame…“

Subscribe
Informuoti apie
guest


0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: