2024 m. sukanka 120 metų, kai 1904 m. gruodžio 4 d. Butėniškio viensėdyje, Juodupės valsčiuje, Rokiškio apskrityje, gimė būsimasis pedagogas, geodezininkas Jonas Deksnys. 1925 m. baigęs Rokiškio gimnaziją įstojo ir studijavo Prahos aukštojoje technikos mokykloje. Pinigų mokslams užsidirbdavo vasarą dirbdamas matininku. 1930 m. įgijo geodezijos inžinieriaus kvalifikaciją. Baigus studijas grįžo į Lietuvą ir du metus dirbo matininku, kol 1932 m. mokslo baigimo diplomas buvo nostrifikuotas Lietuvoje.
Tuo laikotarpiu diplomuotų geodezijos specialistų Lietuvoje buvo nepakankamai. Jonas Deksnys nuo 1932 m. pradeda dirbti Kauno miesto savivaldybės matavimų tarnyboje ir lygiagrečiai Vytauto Didžiojo universiteto Geodezijos katedroje asistentu. 1933 m. stažavosi fotogrametrijos srityje Jenoje (Vokietija). 1933–1935 m. dėstė fotogrametrijos ir kadastro studijų dalykus Kėdainių aukštesniojoje kultūrtechnikų mokykloje. 1932–1933 m. dirbdamas Kauno miesto matavimų tarnyboje dalyvavo vykdant Kauno precizinę niveliaciją ir 1936–1937 m. plečiant miesto teritorijos trianguliacijos tinklą.
Nuo 1929 m. bendradarbiavo leidiniuose „Matininkų ir kultūrtechnikų balsas“, „Savivaldybė“, „Žemėtvarka ir Melioracija“, čekų geodezijos žurnale „Zemeričsky Vestnik“, „Technika ir ūkis“, „Kosmosas“, rašė geodezijos ir miestų tvarkymo, fotogrametrijos temomis.
Svarbesni straipsniai: „Miestų matavimo reikalai“ (1933 m.), „Geodezinė terminologija“ (1934 m.), „Gamta, urbanizmas, geodezija ir mes“ (1935 m.), „Geografijos naujosios priemonės ir Lietuva“ (1935 m.).
1940 m. Vytauto Didžiojo universitetas pavadintas Kauno universitetu. Jame įsteigtas Statybos fakultetas, kuriame įkurtas ir Geodezijos skyrius. Juo rūpinosi prof. Stasys Dirmantas, prof. Steponas Kolupaila, adjunktas Jonas Deksnys. Dirbant Vytauto Didžiojo universitete jam buvo suteiktas mokslo kandidato laipsnis už atliktą studiją „Apgyvendintų vietų tvarkymas“, kuri 1937 m. publikuota „Žemėtvarka ir melioracija“ žurnalo dviejuose numeriuose. 1941 m. suteiktas docento vardas.
1943 m. universitetas uždarytas. Karo frontui nuslinkus į Vakarus, 1944 m. vasarą universitetas vėl buvo atidarytas. Jonas Deksnys grįžo dirbti į Geodezijos katedrą. 1945 m. universitetas tapo Kauno valstybiniu universitetu, o 1950 m. įvykus reorganizacijai pavadintas Kauno politechnikos institutu. Iki 1956 m. Jonas Deksnys dirbo vyr. dėstytoju Geodezijos katedroje.
1956 m. Jonas Deksnys pakviestas dirbti vyriausiuoju geodezininku Respublikiniame vandens ūkio institute. Tuo metu Lietuvoje prasidėjo vandenų kartografijos darbų periodas. Jono Deksnio iniciatyva atliktas upių baseinų takoskyrų ir atskirų upių vandenskyrų baseinuose detalizavimas, sudarytas M 1:200 000 Lietuvos hidrografinio žemėlapio redakcinis originalas. Prieš sudarant žemėlapį atliktas kruopštus redakcinis parengiamasis darbas, naudojant ir analizuojant M1:10 000 fotoplanus. Jonas Deksnys iš įvairių šaltinių surinko upių ir ežerų vardus, kuriuos suderino su Lietuvių kalbos instituto specialistais. Šia medžiaga pasinaudojo Lietuvių kalbos institutas, 1963 m. leisdamas „Lietuvių upių ir ežerų vardyną“.
Tarp nebaigtų darbų pažymėtini: „Lietuvos vietovardžių kaita XII-XX a.“, „Suvalkijos žemių nuosavybės kaita nuo Vytauto Didžiojo laikų iki XX a.“ ir „Kauno miesto geodezinių darbų vykdymo studija“.
Jonas Deksnys savo sukauptą medžiagą mielai dalindavosi su prof. Česlovu Kudaba, Statybos ir architektūros instituto moksliniais bendradarbiais, įvairiais muziejais.
Jonas Deksnys dalyvavo visose geodezininkų konferencijose ir dirbo savo mėgstamą darbą, kurį nutraukė sunki liga. Mirė 1989 m. kovo 30 d. Palaidotas Karmėlavos kapinėse.
Vertinant Jono Deksnio nuopelnus geodezijai krinta į akis didelis jo aktyvumas nagrinėjant geodezinius klausimus. Jo platus enciklopedinis išsprūsimas leido jam pasireikšti daugelyje to meto naujų reiškinių. Jis pirmasis pradėjo aerofotonuotraukos taikymo darbus Lietuvoje. Aktyviai juos propagavo. Jo paruošti ir vėliau žymūs fotogrametrijos mokslininkai Albinas Žalnierukas ir Vincas Vainauskas perėmė daugelį Jono Deksnio puoselėtų minčių. Jis pirmasis Lietuvoje panaudojo ir spalvotos aerofotonuotraukos taikymo galimybes. Nuo seno rinko senus vandenvardžius ir vietovardžius. Pirmasis iškėlė geodezijos žodyno būtinumą ir surinko pagrindinius terminus. Nors toks žodynas išėjo tik 1996 m., tačiau jo pradžią reikėtų susieti su Jonu Deksniu.
Jono Deksnio veikla charakteringa ir siekianti naujovių, kuria jis visada įvesdavo pradėdamas kokį nors darbą. Paskaitas skaitydavo jų neužbaigdamas, nes manė, kad studentas dar turi pats padirbėti bibliotekoje pasiėmęs reikalingus šaltinius. Būdamas studentu, rinko folklorinius duomenis apylinkėse, kur tuo metu dirbo. Mėgo piešti, todėl paliko nemažai liaudies kryžių piešinių. Mėgo daug keliauti. Neabejotinai jį reikia laikyti pirmuoju lietuviškosios fotogrametrijos specialistu.
Valdas Urbanavičius
Kauno kolegijos dėstytojas, Lietuvos kartografų draugijos valdybos narys
