„Svarbu, kad transporto priemonių priežiūra, remontas ar ardymas kuo mažiau kenktų aplinkai. Daugiausia transporto priemonės atliekų susidaro pas jų ardytojus bei autoservisuose automobilių remonto metu. Dėl to aplinkosaugininkai šios akcijos metu dėmesį kreipia ne tik į įmones, vykdančias šias veiklas, bet ir į asmenis, garažų bendrijose, pavieniuose garažuose, ūkiniuose pastatuose, fermose, angaruose ir gamybinėse patalpose vykdančius transporto priemonių techninę priežiūrą, remontuojančius ir ardančius eksploatuoti netinkamas transporto priemones (ENTP)“, – sako Aplinkos kokybės departamento Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus patarėjas Paulius Rutkauskas.
Ypatingas dėmesys skiriamas tiems veiklos vykdytojams, kurie ja užsiima nelegaliai. Taip pat akcijos laikotarpiu visuose šalies regionuose bus tikrinama, ar asmenys ir įmonės, užsiimančios automobilių priežiūra, remontu arba ardymu, šildymui naudoja tinkamą kurą, kaip tvarkomos susikaupusios atliekos.
„Vis dar pasitaiko, kad asmenys, remontuojantys ir ardantys automobilius, po veiklos susidariusias atliekas – skudurus, plastiką, tepalus, pavojingus skysčius ar kitas medžiagas – naudoja apšildyti patalpoms arba tiesiog jomis atsikrato sudegindami kuro deginimo įrenginiuose. Tokiais atvejais itin teršiamas aplinkos oras ir kenkiama žmonių sveikatai“, – atkreipia dėmesį P. Rutkauskas.
Be to, bus tikrinama, ar šias priemones surenkantys, apdorojantys asmenys turi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) ar taršos leidimą, kuriame nurodytos ENTP surinkimo ir apdorojimo sąlygos, atliekų laikymo ir išrinkimo vietos.
Aplinkosaugininkai, siekdami išaiškinti pažeidėjus, bendradarbiaus su Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais. O prireikus į pagalbą pasitelkiami policijos pareigūnai.
AAD inform.
Didelių pažeidimų nenustatyta
Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Vita Stančikienė sakė, kad daugiausia nustatoma apskaitos pažeidimų.
„Daugiausia pažeidimų nustatoma dėl to, kad atliekų apskaita nėra tvarkoma vieningoje gaminių ir pakuočių atliekų sistemoje (GPAIS). Tiesa, šiais metais Rokiškyje vykdant akciją didelių pažeidimų nenustatyta, tik du mažareikšmiai“, – sako V. Stančikienė.
Atliekų tvarkymo sistema apsunkina individualiai dirbančius ir smulkius automobilių servisus
Automobilius individualiai tvarkantis Marius Narbutis pasakoja, kad servise bene daugiausia surenkama įvairių mašinų plastikų, o šildytis tenka briketais bei malkomis.
„Daugiausiai surenkame automobilių priekinių stiklų, buferių ir kitų plastikų, filtrų ,tepalų ,užterštų skudurų ar popieriaus šluosčių ir įvairių metalų. Viską pasiima įmonės, tvarkančios atliekas, aišku, ši paslauga mokama, o paprastas buitines atliekas priima ir atliekų aikštelė.
Patalpas šildomės malkomis ir briketais, pats pastatas nėra labai sandarus ir gerai apšiltintas. Dideles patalpas būtų labai brangu šildyti „oras-vanduo“ ar „oras-oras“ sistemomis“, – sako pašnekovas.
Jo nuomone, taisyklės galėtų būti kiek supaprastintos individualiai dirbantiems ar mažiems autoservisams. „Atliekų tvarkymo sistema apsunkina individualiai dirbančius ir smulkius automobilių servisus: reikia pildyti atliekų elektroninį žurnalą, deklaruoti kiekį, viskas turi būti surūšiuota ir suženklinta. Manau, utilizuoti nedideliam kiekiui atliekų užtektų pažymos ar atliekų tvarkymo įmonės sąskaitos. Aišku, tikrinti reikia, nes ne visi sąžiningi. Reikėtų šviesti žmones, patarti jiems, kaip susitvarkyti, o ne iškart ieškoti, prie ko prisikabinti. Praverstų galimybė kuo daugiau pavojingų atliekų priduoti mažuose miestuose, nes dabar jų atkeliauja pasiimti sunkvežimiai iš Vilniaus ar Panevėžio“, –sako M. Narbutis.
Vis daugiau gamybos mažiau taršiu būdu
Padangų ir automobilių serviso „Trečias brolis“ savininkas Egidijus Katinauskas sako, kad dabartinė atliekų tvarkymo tvarka veikia puikiai, ir džiaugiasi, jos automobilių detalių gamintojai žengia žingsnį tvaresnės ateities link.
„Daugiausia surenkame įvairių šarnyrų, sailenblokų ir kitų guminių dalių, nes specializuojamės ratų suvedimo, važiuoklės remonto srityse. Nemažai surenkame ir stabdžių sistemos elementų: diskų, stabdžių kaladėlių. Dalis rūšiuojame specialiuose konteineriuose, turime sudarę sutartis su atliekų vežėjais, kuriuos reguliariai iškviečiame, pildome GPAIS sistemą. Visi atliekų kiekio skaičiavimai atima nemažai laiko, bet taip ir turėtų būti“, – sako E. Katinauskas.
Jo teigimu, vis daugiau naujų automobilių detalių pradedama gaminti mažiau taršiu būdu, naudojama mažiau žemei kenkiančių elementų.
Servisui šildyti verslininkas pasirinko efektyviausią ir naudingiausią būdą – kietąjį kurą ir granules. „Mažai priežiūros ir paprasta naudoti, be to, tai vienas iš efektyviausių ir didžiausią naudingumą turintis šildymo būdas. Nors šiais metais jis, kaip ir kiti šildymo būdai, brango“, – vardijo E. Katinauskas.
„Nemanau, kad sistema yra paini“
„Ignoserviso“ savininkas Ignas Tigrūdis pasakoja, kad daugiausiai atliekų sudaro filtrai ir alyva.
„Didžiausią dalį atliekų mūsų servise sudaro filtrai ir alyva, įvairios gumos (diržai, granatų apsaugos ir t. t.). Atliekų kiekius registruojame GPAIS sistemoje, susidarius jų nemažam kiekiui skambiname UAB Atliekų tvarkymo centrui. Jie pasirūpina atliekomis, o GPAIS sistema „nusinulina“. Nemanau, kad pati sistema yra paini ar nesuprantama, galima pildyti sklandžiai“, – pasakoja I. Tigrūdis.
Jo servisas šildomas malkomis. „Pasistatėme ketaus krosnelę. Turime savo miško, žiemą patinka pravėdinti galvą ruošiant malkas. Tai lyg ir šioks toks sportas. Kitais metais planuojame statyti katilinę, kūrenamą malkomis, malkos mano atveju – pigiausia žaliava. Svarsčiau įsirengti ir „oras-oras“ sistemą, bet pakilus elektros kainoms tokią mintį atmečiau“, – tikina pašnekovas.
Projektą iš dalies remia:
