Daug davė Pandėlio kraštui
L. E. Juozonis buvo ir menininkas, ir visuomenininkas, ir sportininkas. Pandėlio kultūros centre kraštiečio šimtmečiui paminėti vykusiame renginyje pristatyti jo kūrybiniai darbai – paveikslai, skulptūrėlės, projektai. Iš pradžių kraštietis pats nesuprato, kuris iš menų labiau rūpi – skulptūra, grafika ar tapyba. Kai vienas darbas nusibosdavo, pradėdavo kitą, todėl išbandė viską.
Daug jo sukurtų darbų yra Pandėlio krašte. Jis išdrožė koplytstulpius partizanui Kaziui Krisiūnui ir lakūnui, apylinkės partizanų vadui Albinui Tindžiuliui. Sukūrė paminklą keturiolikai partizanų, palaidotų Pandėlio kapinėse. 1991m., Pandėlio 400 metinių proga, pasiūlė prie kapinių esantį didžiulį akmenį atitempti arčiau didžiųjų vartų ir ant jo pastatyti iš medžio išdrožtą moters, nešančios krepšius, skulptūrą; taip pat nubraižė kryžiaus prie Pandėlio autobusų stoties projektą.
Svajojo sulaukti, kada bus atstatyti Pandėlio Švč. M. Marijos vardo bažnyčios bokštai, todėl domėjosi pastato pastogės būkle, aliejiniais dažais nutapė nediduką paveikslą, kaip atrodė bokštai, ir iškabino bažnyčioje. Jo svajonė išsipildė – Vilkolių kaime gimęs inžinierius Albinas Jasiūnas surinko lėšų, surado įmonę, kuri ir atstatė bokštus. Šventoriuje bei miestelyje yra jo kurtų bareljefų, atminimo lentų.
Dar gūdžiais 1972 m. kaimyninei to paties vardo Kazliškio bažnyčiai išdrožė medinį Rūpintojėlį, nubraižė altorių ir koplytėlės apšvietimo projektus.
Rūpėjo praeitis
Darbais ir idėjomis stengėsi paremti Rokiškio rajono muziejus, mokyklas. Savo kūrybinių darbų dovanojo tuometei Kazliškio pagrindinei mokyklai, Rokiškio J. Keliuočio viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriui bei Rokiškio J. Tumo-Vaižganto, Juodupės, Kamajų A. Strazdo gimnazijų muziejams. Beje, Pandėlio gimnazijoje, bendradarbiaujant su direktoriaus pavaduotoja, istorike Janina Kubiliene, jo rūpesčiu atidarytas muziejus.
Kūrė visai Lietuvai
Sunku suskaičiuoti, kiek darbų kraštietis išdrožė, nutapė, suprojektavo ar kitaip sukūrė. Tai slapta arba pusiau slapta darė sovietinės okupacijos metais ir visai atvirai – Nepriklausomybės laiku.
Renginio vedėja Jūratė Bagužienė bėrė skaičius: L. E. Juozonio sukurtos ir po Lietuvą išsibarsčiusios 24 ąžuolinės atminimo lentos, 16 bronzinių bareljefų, apie 25 paminklus kapinėse ir bažnyčių šventoriuose, apie 200 mažų statulėlių iš medžio, molio, gintaro, kaulo, akmens. Jis suprojektavo arba ir išdrožė dešimtis koplytstulpių, kryžių. Įvairia technika nutapė daugiau kaip 100 paveikslų. Dalį paveikslų įsigijo kolekcininkai, kita dalis atsidūrė muziejų fonduose ir sūnėno Edmundo Stašio namuose Kaune.
Paminėjime prisiminimais apie šį unikalų žmogų dalinosi giminaičiai Salvinija Kalpokaitė, E. Stašys. Laikraščio „Statyba“ redaktorius Juozas Šalčius L. E. Juozonį prisiminė kaip kolegą, iš kurio ėmė pavyzdį redaguodamas laikraštį.
Kraštotyra drobėse
Parodoje eksponuojamus aliejumi ir pastele tapytus paveikslus, jų atlikimo techniką pristatė Rokiškio dailininkų klubo „Roda“ narė, dailės mokytoja Aušra Viduolienė. Jos nuomone, jie daugiasluoksniai, tad norint perprasti, „prie jų reikia pastovėti“.
„Juozonis yra kraštotyrininkas, jo paveiksluose užfiksuota istorija. Tai pavadinčiau kraštotyra drobėse. Ji ne skaitoma, o žiūrima“, – akcentavo dailininkė.
Unikalu tai, kas paveiksluose pavaizduota Lietuvos partizanų žeminių istoriją. Beje, ši tema jam buvo labai artima – Nepriklausomybės metais sukūrė ir pastatė daug ąžuolinių paminklų žuvusiems partizanams, prisidėjo atstatant partizanų bunkerį Notigalės miške.
A. Viduolienė pabrėžė, jog šio menininko ji nevadintų tautodailininku, nes kūryboje jaučiamas profesionalumas. Tai labiausiai ryšku portretuose, kurie atsiranda net peizažo fone. O todėl, kad piešė taiklius šaržus, jį galima vadinti dailininku. „Net kalbos nėra – jis portretistas“, –sakė dailininkė.
Kai kurie peizažai dvelkia impresionizmu ir kažkuo primena M. K. Čiurlionio kūrybą, kituose pavaizduotos poeto V. Mačernio eilėraščių ciklą „Vizijos“.
Prie kraštiečio kūrybos puikiai derėjo muzikiniai kūriniai, kuriuos atliko smuikininkas Robertas Ruželė.
Išsamiau skaitykite “Gimtajame…”
