Asmeninio archyvo nuotr.

Hibridinių ir vien tik elektrinių automobilių pagrindinis skirtumas tas, kad pirmasis varomas elektros ir įprastinių degalų deriniu, antrasis – tik akumuliatoriuje sukaupta elektros energija. Įsigiję hibridinį automobilį iš dalies prisidedame prie švaresnės ateities, bet jis vis dar naudoja mums įprastus degalus – benziną ar dyzeliną. Tai lyg savotiškas pereinamojo laikotarpio sprendimas, kol pasaulyje ištobulės ir atpigs elektromobiliai ir jų gaminimo technologijos.

Beje, ne tik elektromobiliai užtikrins švaresnę ateitį. Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie varomus vandeniliu. Vandenilis – vienas iš labiausiai paplitusių cheminių elementų, būtent dėl šios priežasties vis daugiau žmonių nori jį paversti naudingu. Kitas svarbus dalykas – vandeniliu automobilis pildomas mums įprastu ir greitu būdu – tokio tipo kuro stotelėje. Kol kas tokio kuro gamyba dar neefektyvi ir plačiajai publikai neprieinama – Europoje šiuo metu yra tik apie 200 tokio tipo stotelių. Automobilių situacija dar prastesnė, šiuo metu masiškai gaminami vos dviejų markių minėtu kuru varomi automobiliai – „Toyota Mirai“ ir „Hyundai Nexo“.

Faktai apie elektromobilius

  • Pirmasis elektromobilis buvo pagamintas dar 1884 m. Jungtinėje Karalystėje. Jį sukūrė išradėjas Tomas Parkeris, atsakingas už daugybę kitų naujovių visoje JK.
  • Šiuo metu keliuose visame pasaulyje naudojama apie 10 milijonų elektromobilių. Tai sudaro tik 0,7 proc. viso pasaulio automobilių. Tačiau tikimasi, kad šis procentas iki 2030 m. padidės iki 7 proc.
  • 2021 m. pirmajame pusmetyje elektromobilių pardavimas pasaulio rinkoje išaugo apie 160 proc., palyginti su 2020-aisiais.
  • „Tesla“ yra populiariausias elektromobilių gamintojas. Kiti populiarūs elektromobilių gamintojai yra „Toyota“, „Chevrolet“ ir „Nissan“.
  • Vienas iš įdomiausių faktų yra tai, kad elektromobiliai yra greitesni už automobilius, varomus mums įprastu kuru. Elektrinis variklis akimirksniu sukuria 100 proc. turimo sukimo momento, kad pereitų iš stacionaraus į momentinį greitį.
  • Vienas iš svarbiausių faktų yra tai, kad elektromobilių savininkai jais džiaugiasi. Apie 96 proc. turėjusiųjų elektromobilį teigė, kad ateityje pirks arba išsinuomos kitą.
  • Kai kurie tyrimai parodė, kad įprastos elektrinės transporto priemonės (EV) gamyba gali sukelti daugiau anglies taršos nei gaminant benzininį automobilį. Taip yra dėl papildomos energijos, reikalingos EV akumuliatoriui gaminti. Visgi šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, susijęs su elektrine transporto priemone per visą jos eksploatavimo laiką, paprastai yra mažesnis nei vidutinės benzinu varomos transporto priemonės, net ir atsižvelgiant į gamybą.
  • „Regitros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra registruoti maždaug 5 165 vien tik elektra varomi automobiliai. Per pirmuosius du šių metų mėnesius buvo įregistruoti 159 nauji ir 177 naudoti elektromobiliai.
  • Vietų, kur galima įkrauti elektromobilį, Lietuvoje yra daugiau nei įprastų degalinių. Rokiškio rajone yra penkios elektromobilių įkrovimo stotelės.

TESLA – lyg savotiškas kompiuteris ant ratų

Rokiškėnas Artūras Dilys prieš metus įsigijo pirmąjį savo elektromobilį – 2018 m. „Tesla Model 3“. „Tai lyg savotiškas kompiuteris ant ratų, turintis didelę bateriją ir nuvažiuojantis didelius atstumus“, – sako pašnekovas.

Atitiko poreikius

„Prieš įsigydamas elektromobilį vairavau dyzelinu varomą „Kia“. Žiūrint į perspektyvas, dyzeliniai automobiliai po truputį praras savo populiarumą. Prie sprendimo keisti mašiną iš dalies prisidėjo ir planuojami taršos mokesčiai. Jie vis dėlto buvo atidėti. Važinėju mieste nedideliais atstumais, norisi, kad automobilis greitai įšiltų, nerytų daug kuro. Elektromobilis atitiko šiuo mano poreikius. Dyzeline „Kia“ nenuvažiuodavau tiek, kad automobilis būtų man „naudingas“, ypač žiemą – mieste įveiki porą kilometrų, o variklio temperatūros rodyklė net nepajuda į viršų“, – pasakojo A. Dilys.

Elektrinį automobilį jis pasirinko ir dėl to, kad tokiam reikia kur kas mažiau techninės priežiūros. „Tarkime, hibridiniuose automobiliuose turime ir įprastą variklį, ir elektrinę dalį, tad priežiūros kaštai, tepalų keitimas ir pan. ,išlieka įprasti. Elektriniame automobilyje – „tuščia“, prie ratų yra tik du varikliai, kurie juos suka. Nuvažiavau beveik 30 tūkst. km ir dar nė karto neprireikė tvarkyti automobilio“, – teigė pašnekovas. Ir gyrė savąją teslą: „Tai lyg savotiškas kompiuteris ant ratų, turintis didelę bateriją ir nuvažiuojantis didelius atstumus. Būtent mano turimu „long range“ modeliu galima neįkrovus nuvažiuoti apie 500 km. Kitaip nei įprastų variklių mašinos, elektromobilis mieste „valgo“ kur kas mažiau, jei važiuoji nedideliu greičiu. Didžiausias „peilis“ jiems yra didelis greitis. Apskritai automobilis visada prisijungęs prie interneto, nuolat gaunami tam tikri įrangos atnaujinimai, jį patį gali valdyti telefonu, kaip, pvz., įsijungti šildymą ar sėdėdamas namuose atitirpinti užšalusį langą. Tam užtenka telefono programėlės. Praėjusią žiemą nė karto neteko naudoti gremžtuko langui nusivalyti.“

Dar vienas „Teslos“ privalumas – autopilotas. „Mašina išlaiko ne tik pastovų greitį ar saugų atstumą iki kito automobilio, bet ir savarankiškai atlieka tam tikrus vairo pasukimus, kad išsilaikytų eismo juostoje, tad ilgesnėse kelionėse gali atsipalaiduoti. Naudodamas žemėlapius automobilis reaguoja ir į eismo ženklus bei sulėtina arba padidina greitį“, – pasakoja pašnekovas.

Oficialių atstovybių nėra, bet problemų nekyla

Praėjusią vasarą Artūras Dilys su elektromobiliu išsiruošė į 2100 km kelionę. Nuotr. prie vienos iš „Teslos“ greitojo įkrovimo stotelių.

Elektromobiliai, ypač „Tesla“, daugumai lietuvių vis dar yra egzotika.

„Baltijos šalyse „Tesla“ dar neturi oficialių atstovybių, tad ir oficialaus serviso nėra, bet didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra žmonių, kurie užsiima būtent šiais automobiliais. Kaimyninėse šalyse taip pat yra ne vienas specialistas, viską žinantis apie elektromobilius. Tik kažin ar rasite ką tvarkyti, pvz., atleidus greičio pedalą automobilis pats pradeda stabdyti ir generuoti elektros energiją, todėl važinėdamas stabdžių beveik nenaudoji, taigi ir kaladėlės beveik nesidėvi. Kartais stabdai tik dėl to, kad stabdžių diskai „neužkirmytų“. Jei vis dėlto tektų tvarkyti tokį automobilį, tai įprastus dalykus, tokius kaip stabdžių kaladėlės ir dalis važiuoklės, pakeis bet kuris servisas. Detalių užsakymo problemų nekyla“, – pasakoja A. Dilys ir priduria, kad bene vienintelis dalykas, kuriuo būtina pasirūpinti – prisipilti langų plovimo skysčio.

Skaičiai naujovės naudai

Pripildyti įprastinio automobilio kuro baką tereikia minutės, įkrauti elektromobilį trunka ilgiau, bet problemų, pasak pašnekovo, nekyla.

„Keliauti elektromobiliu gali ir Lietuvoje. Viskas priklauso nuo mašinos baterijos dydžio. Įkrovimo stoteles patogu stebėti per programėlę, tad sudėlioti maršrutą ir vietas, kur sustoti ilgėliau, lengva. Įkrovimo stotelę Lietuvoje rasi penkiasdešimties kilometrų spinduliu“, – sakė A. Dilys.

Elektromobilio įkrovimo greitį galima skirstyti į keturias pakopas. „Greičiausių, vadinamųjų „Super charger“, Lietuvoje yra vos keletas, vienas iš jų – Kaune. Juo per dvidešimt ar trisdešimt minučių įkrovęs mašiną gali nuvažiuoti 500 km. Toliau – greitojo įkrovimo stotelės – tokia yra ir Rokiškyje, šalia „Lidl“ parduotuvės. Čia valandą krovęs bateriją, automobiliu nuvažiuosi apie 350 km. Leto krovimo stotelėse, kokia veikia prie Rokiškio baseino, praleidę valandą nuvažiuosite apie 50 km. Toliau seka įprasti įkrovimai namų sąlygomis. Jie priklauso nuo turimo įvado, gali būti lėtesni arba panašūs kaip lėto įkrovimo stotelėse“, – detales vardijo A. Dilys.

Beje, daugumoje vietų įkrauti elektromobilį galima nemokamai. Yra ir mokamų paslaugų. „Tai itin greito įkrovimo stotelės, kilovatvalandė čia gali kainuoti apie 80 centų. Tokiose stotelėse per dešimt minučių įkrauni apie pusė „bako“, taigi tie pinigai neatrodo dideli“, – sako pašnekovas.

Elektromobiliu jis nuvažiuoja apie 2000 km per mėn., o telefono programėlė apskaičiuoja, kiek kainavo įkrovimai, kiek būtum sunaudojęs pinigų įprastam kurui. „Programėlės skaičiavimais remiantis, per mėnesį sutaupau apie 300 eurų, kuriuos bučiau išleidęs kurui. Vasarą keliavome maršrutu Rokiškis–Varšuva–Krokuva–Zakopanė–Rokiškis. Įveikėme apie 2100 km. Stodami įkrauti mašiną mokamose greitosiose stotelėse visai kelionei išleidome vos 40 eurų“, – pasakoja A. Dilys.

Paklaustas, ar kitas automobilis irgi bus varomas elektra, pašnekovas net neabejoja.

„Taip, tikrai rinksiuosi elektromobilį. Tai ateitis, neįsivaizduoju savęs grįžtančio prie mums įprastų, benzinu ar dyzelinu varomų automobilių“, – tikina A. Dilys.

Tęsinys apie elektromobilius jau kito antradienio „Gimtajame…“

 

Projektą iš dalies remia:

„Eko Rokiškis – mums ir vaikams“ – 12 000 EUR

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: