Įprastų degalinių teks ieškoti programėle
UAB „Rokvesta“ turi tris elektromobilius. Kaip pasakoja įmonės direktorius Algirdas Kazinavičius, juos įmonė įsigijo prieš metus kaip puikią alternatyvą įprastais varikliais varomiems automobiliams.
Pirmasis – iš smalsumo
„Rinkoje vis dar nėra didelio elektromobilių pasirinkimo. Po konsultacijų apsisprendėme, kad „BMW i3“ mums yra tinkamiausias variantas, nedidelis bei už prieinamą kainą. Iš pradžių galvojau apie šiek tiek pigesnį elektromobilį, mažesne baterija, bet gavau patarimą rinktis didesne, 54 kilovato. Tokia mašina vienu įkrovimu gali nuvažiuoti apie 280 km. Tuo metu mažesnės talpos baterijos ir šio didesnės talpos automobilio kaina skyrėsi apie 5000 eurų“, – pasakoja pašnekovas.
Iš pradžių įmonė įsigijo vieną „BMW i3“ automobilį, galima sakyti, iš smalsumo. „Mums tenka važinėti daugybę trumpų atstumų po rajoną, o įprastiems, vidaus degimo automobiliams tokie trumpi atstumai „nepadeda“, variklis nespėja įšilti ar nespėja išsivalyti išmetimo sistema ir pan. Tad pagalvojome, kad elektromobilis puiki, nauja alternatyva. Juos dažniausia ir naudojame susisiekimui rajone, nuvažiuojame apie 100 km kas dieną, kartais ir daugiau. Per tuos 100 km vidutiniškai sutaupome apie 10 eurų. Pamatę, kad elektromobilis mums tinka įsigijome dar du, tokius pat BMW modelius. Visi trys yra gan nauji, dvejų trejų metų senumo“, – sakė A. Kazinavičius.
Jo nuomone, važiuoti elektromobiliu yra visiškai nauja patirtis: visa jo galia pajuntama vos pajudėjus iš vietos, nereikia laukti, kol sukils automobilio apsukos, mašina neskleidžia jokio triukšmo.
A. Kazinavičius pasakoja, kad pagrindinis skirtumas tarp įprasto automobilio ir „BMW i3“ yra tas, kad pastarąjį reikia „prisijaukinti“.
„Su šiuo automobiliu reikia „kalbėtis“. Grįžai po kelionės, užgesinai automobilį, o jis tavęs klausia, „krauti ar nekrauti?“, „kada kitą kartą važiuosite?“, „prieš kitą važiavimą pašildyti ar ne?“ Paprastai tariant, tu bendrauji su automobiliu. Žinoma, galima naudotis įvairiomis jo funkcijomis, tokiomis kaip rytinis salono pašildymas, kai palankiausias elektros tarifas ir kai geriausia krautis; jei pamiršai, kur palikai mašiną, gali pasižiūrėti ir sužinoti, kur ji. Elektromobilis prijungtas prie interneto, todėl daugumą jo funkcijų galima valdyti ir telefono programėle, o iškilus bėdų – susisiekti su BMW serviso darbuotojais. Jie per atstumą gali padėti susigaudyti, ką reiškia viena ar kita funkcija, o prireikus net atlikti automobilio diagnostiką“, – pasakoja pašnekovas. Jam „prisijaukinti“ automobilį prireikė kokios savaitės.
Greitojo krovimo stotelėse įkrauti automobilį prireikia 15–20 min., o biure naudojamas įprastas krovimo laidas.
„Viename iš mūsų biurų būna du elektromobiliai. Atvažiavęs devintą valandą, įjungiu automobilį krautis, o apie 12 val. jau būna įkrautas. Po pietų ateina eilė kitam elektromobiliui. Automobilius krauname tiesiog per laidą. Tam reikia trifazio kištukinio lizdo. Tai patogu dirbant – įjungei automobilį ir nereikia galvoti apie užsukimus į degalines“, – pasakoja A. Kazinavičius.
Jis ir namuose yra įsirengęs įkrovimo stotelę. „Dar neturėdamas elektromobilių galvojau apie ateitį, todėl statydamas namą pasirūpinau tokia stotele“, – sakė verslininkas.
Jo nuomone, Lietuvoje įkrovimo stotelių infrastruktūra pakankamai gerai išplėtota.
„Važiuojant ilgus atstumus reikėtų susiplanuoti, kur sustoti atsigerti kavos ir įkrauti automobilį. Visas šias vietas stebi per telefono programėlę, ji parodo, kurios stotelės laisvos ir pan.“, – tikina A. Kazinavičius.
Maža baterija – vienintelis stabdis
Paklaustas, ar ateityje UAB „Rokvesta“ svarstys apie didesnių krovininių elektromobilių įsigijimą, pašnekovas patikina, kad tokia galybė jau yra apsvarstyta.
„Mes jau apsvarstėme ir jau būtume įsigiję didesnių krovininių elektromobilių. Vienintelė problema, kuri mus dar stabdo, yra per maža jų baterija, leidžianti nuvažiuoti apie 140 km. Mūsų klientai yra didžiuosiuose miestuose, Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, turime įveikti nemažai kilometrų. Nuolatos sekame naujienas ir vos tik atsiras mums tinkamas variantas – būtinai jį įsigysime“, – svarstė verslininkas.
Jo teigimu, didelis privalumas yra tas, kad tokiais krovininiais elektromobiliais leidžiama važiuoti autobusų juosta: „Tai gerokai pagreitintų mūsų darbą. Manau, sulauksime ir tokio laiko, kai į Vilniaus senamiestį nebebus įleidžiami įprasti, vidaus degimo automobiliai, tad krovininiai elektromobiliai padėtų aptarnauti mūsų klientus, įsikūrusius būtent tokiose vietose.“
Vienintelė vieta, kurioje prireiks daugiau laiko pereiti prie elektra varomų variklių, A. Kazinavičiaus nuomone, tai – sunkusis transportas, vilkikai, sunkvežimiai ir pan. „Sulauksime laikų, kai įprastų degalinių teks ieškoti programėle, kadangi jų liks vis mažiau“, – tikina pašnekovas.
Kokią elektromobilių ateitį piešia rokiškėnai, dar neįsigiję šių modernių mašinų?
Trūksta įkrovimo stotelių
Armandas Žegliūnas
Elektromobiliai yra mūsų ateitis, ir pats ne kartą svarsčiau galimybę jį įsigyti. Kasdien keliuose jų matome vis daugiau. Bene didžiausi pliusai – sutaupoma pinigų kurui, detalės menkai dėvisi, tad aptarnauti elektromobilius reikia kur kas mažiau.
Dalykas, kuris stabdo turbūt daugumą žmonių, – įkrovimo stotelės ar jų stoka aplinkui namus. Esu elektrikas ir žinau, kad įrengti krovimo stotelę, tarkime, prie daugiabučių, yra didelis darbas, sparčiai įkrovai reikia didelės elektros srovės. Taigi prieš įsigyjant būtina pasitarti su elektros kompanija, ar tikrai galėsi įsirengti krovimo stotelę, ar nebus kokių nors trukdžių. Vis dėlto ateityje, esu įsitikinęs, atsiras modernesni, naujesni šių problemų sprendimai.
Tai netolima ateitis
Mindaugas Šarkauskas
Didžiausias elektromobilio pranašumas, žinoma, yra mažesnė tarša. Prie šio didelio pliuso pridėčiau dar ir paprastesnę variklio konstrukciją, paprastesnius automobilio aptarnavimus ir geresnę jo trauką. Manau, elektromobiliai labiau tinkami važiuoti trumpesnius atstumus. Jeigu jų baterijos krovimo laikas ir nuvažiuojamas atstumas būtų tolygus kaip ir automobilių su vidaus degimo varikliais, manau, žmonės būtų labiau suinteresuoti naudotis elektromobiliais.
Miestuose per menkai išvystyta elektromobilių eksploatavimo infrastruktūra – trūksta įkrovimo stotelių. Taigi, jeigu dauguma žmonių, gyvenančių daugiabučiuose, turėtų elektromobilius, nebūtų kur jų įkrauti. Jei dauguma daugiabučių gyventojų vakarais grįžę namo imtų krautų savo elektromobilius, greičiausiai elektros tinklai neatlaikytų apkrovos. Tačiau inovacijos sparčiai plečiasi, tad ši technika – netolima ateitis.
Pats apie elektromobilį esu pagalvojęs. Šeimoje turime du automobilius su vidaus degimo varikliais, tad vieną iš jų galima pakeisti netaršiu nedideliems atstumams įveikti, o tolimesnėms kelionėms pasilikti įprastą.
Tai yra ir privalo būti mūsų ateitis
Povilas Čaikauskas
Mano nuomonė apie elektromobilius yra gera. Jie jau yra ir privalo būti mūsų ateitis. Visgi elektromobiliai dar turi daugiau minusų nei pliusų, palyginti su vidaus degimo varikliais varomomis mašinomis: galybė elektros problemų, kurių nemažai turėjo senesnes kartos elektromobiliai, aukštos jų kainos ir įkrovimo stotelių provincijose stoka.
Aišku, turi ir pliusų: naujesni elektromobiliai gali nuvažiuoti tolimus atstumus (tokius įsigyti išgali toli gražu ne visi), jie – pats įsitikinau – komfortiškesni, ergonomiškesni nei vidaus degimo variklius turintys automobiliai.
Kodėl elektromobiliams vis dar sunku skintis kelią Lietuvoje? Manau, jie nėra populiarūs ne todėl, kad jiems įsigyti skiriamos kompensacijos yra per menkos, o dėl to, kad jais neįveiksi tolimų atstumų ir įkrovimo stotelių ne visur rasi.
Pats kol kas nesvarstau apie elektromobilį. Teko vairuoti naująjį „Audi E-Tron“ – įspūdingas „reikalas“, tačiau kaina ne ką mažiau stebina. Jei šiuo metu rinkčiausi elektromobilį, tai turbūt būtų „Tesla“ modelis arba „Hyundai Ioniq“. Pastarasis tikrai smarkiai nustebino savo kainos, kokybės ir nuvažiuojamo atstumo santykiu. Manau, netolimoje ateityje kiekvienas turėsime persėsti būtent prie elektromobilio vairo.
Pirmąjį dalį apie elektromobilius galite rasti ČIA.
Projektą iš dalies remia:
„Eko Rokiškis – mums ir vaikams“ – 12 000 EUR
