? Galbūt manote, kad apsipirkimas internetu yra ekologiškesnis nei fizinėje parduotuvėje? Juk internetinė parduotuvė nenaudoja tos elektros, kurią galėtų sunaudoti tradicinė parduotuvė, ir klientui nereikia niekur važiuoti. Daiktai dažnai pristatomi į kelis namus vienu metu, todėl išmetamų blogųjų dujų kiekis kur kas mažesnis. Pvz., įprastas pristatymo į namus etapas: Panevėžyje surinktos visos siuntos vežamos į Rokiškį, vairuotojai, įveikę 90 km, atveža 120 siuntų ir iš viso išmeta 20 kg CO2. Palyginimui, nuvažiavus 21 km iki parduotuvės ir atgal vienam namų ūkiui, CO2 išskiriama 24 kartus daugiau.
Tačiau realybė yra šiek tiek sudėtingesnė. Daugelio prekių pristatyti į namus nepavyksta iš pirmo karto ir vairuotojas turi antrą ar trečią kartą bandyti tai daryti. Anglies pėdsakas taip pat padidėja, jei klientas nusprendžia grąžinti prekę. Vokietijoje atliktas tyrimas parodė, kad net kas trečias pirkinys internetu yra grąžinamas.
Drabužiai yra vienas iš produktų, kurių grąžinimo procentas yra didžiausias pasaulyje. Priešingai nei parduotuvėse, kuriose galima apsilankyti, pirkėjas internetu negali pasimatuoti daiktų prieš pirkdamas. Taigi, įmonės siūlo nemokamą grąžinimą, kad pirkėjams būtų lengviau įsigyti tą patį skirtingų dydžių ir spalvų drabužį. Klientai juos išbando namuose, vieną pasilieka, o likusius grąžina. Tačiau grąžinus drabužius ne visada jie išvalomi ir grąžinami parduoti. Taip yra todėl, kad daugeliui įmonių pigiau ir paprasčiausiai yra išmesti grąžintas prekes, nei sumokėti darbuotojams, kad jie išrūšiuotų ir sugadintas prekes atskirtų nuo gerų. Tokiais atvejais grąžinami rūbai, kurie gali būti nepriekaištingos būklės, patenka į sąvartyną arba sudeginami.
Atsižvelgdami į visus šiuos veiksnius suprantame, kad pirkimas internetu nebūtinai yra toks ekologiškas, kaip žmonės galvoja. Tiesa, tai tik dalis istorijos, nes pirkimas internetu tikrai gali prisidėti prie mūsų planetos išsaugojimo.
Nors Lietuvoje tai dar nėra itin populiaru, pasaulyje vis daugiau prekes pristatančių firmų renkasi žalesnį transportą: aplinką mažiau teršiančius hibridus ar elektromobilius. Taip pat dauguma internetinių produktų atkeliauja plastikinėse pakuotėse, o tai turi keletą neigiamų pasekmių aplinkai. Visgi vis daugiau prekybininkų renkasi aplinkai saugias pakuotes, pvz., perdirbamas kartotines dėžes, ir taip stengiasi prisidėti prie švaresnės ateities.
Taigi, apsipirkimas internetu turi dvi puses: teigiamą ir neigiamą. Visgi, panašu, kad internetinė prekyba po truputį tampa kur kas „žalesniu“ būdu apsipirkti. Prie to galime prisidėti ir kiekvienas:
- Pirkite daiktus internetu kartu su draugais, šeima. Perkant efektyviau visas prekes užsisakyti vienu metu. Taip siunta keliauja tik į vienus namus – mažiau teršiama aplinka. Galite sutaupyti ir siuntimo išlaidas.
- Pasirinkite tvaraus pristatymo galimybes. Venkite skubių siuntų. Pasirinkę lėtesnį pristatymo variantą, pardavėjai galės geriau paskirstyti ir „užkamšyti“ visas vietas pristatymo sunkvežimyje ar kitoje transporto priemonėje.
- Rinkitės ekologiškas internetines mažmeninės prekybos parduotuves. Apsvarstykite galimybę apsipirkti su mažmenininku, kuris parduoda ekologiškus produktus. Patikrinkite, ar nėra tvarumo sertifikatų, kad įsitikintumėte, jog perkami produktai yra ekologiški. Atkreipkite dėmesį į įmones, kurių politika yra neutrali plastiko atžvilgiu, kuri kompensuoja jų tiekimo grandinėje pagamintus plastikus.
Ką apie apsipirkimą internetu galvoja kraštiečiai? Ar internetinės parduotuvės gali pakeisti mums įprastas fizines? O gal tam tikros naujos platformos padėjo žvelgti į pirkimą ar dėvėtus daiktus visiškai kitaip? Į šiuos klausimus atsakė Lina Giedraitienė, Santa Matulionė, Ieva Kanopienė.
– Dabar turbūt sunku rasti parduotuvę, kuri neturėtų internetinės versijos. Kaip manote, ar el. parduotuvės jau gali pakeisti įprastas fizines?
Lina: – Daug dalykų galime nusipirkti internetu. Žmonės net automobilius užsisako internetu iš užsienio. Bet nemanau, kad fizinės parduotuvės kada nors išnyks. Visada bus žmonių, kuriems labiau patinka pirkti daiktą jį apžiūrėjus gyvai, pasimatavus, palietus. Kita vertus, juk netikusią ar nepatikusią prekę visada galima grąžinti. Žinoma, lengviau grąžinti drabužius, avalynę. Nelabai įsivaizduoju žmogų, perkantį lovą internetu. Ją surinkus paaiškėja, kad ji netinka arba yra brokuota, kas tada? Išrinkti ir siųsti atgal?
Santa: – Ne, nemanau, kad el. parduotuvės gali visiškai pakeisti fizines. Yra keletas el. parduotuvės problemų: jomis nemoka naudotis vyresnio amžiaus žmonės, todėl jiems toks apsipirkimas sukeltų keblumų. Kita bėda – prekės negalime paliesti, apžiūrėti gyvai, išbandyti ir gauti gyvą konsultaciją. Kitas el. parduotuvės trikdis, jog negalime prekės nusipirkti čia ir dabar, kartais tenka jos laukti savaitę ar dar ilgiau.
Ieva: – Mano pirkimo įpročiai yra 50×50 – ir internetu, ir gyvai. Kartais labai reikia daiktų „pačiupinėjimo“, pasimatavimo, pauostymo. Tarkime, mano pėda yra nestandartinė, tad internetu užsisakau iškart kelias poras, kad galėčiau išsirinkti sau tinkamus, o kitus grąžinti, nes grąžinimo procesas lengvas. Visgi tai nėra ekologiška. Dažnai internetu gali pirkti tik tada, jei konkrečiai žinai ko nori, tarkime, jau išbandytus kvepalus. Yra dalykų, kuriuos perku tik internetu, tai katino maistas, nes gerokai pigiau.
Vis dažniau renkamės internetinę prekybą, nors kartais norisi gyvai paliesti prekę, visgi šis pirkimo būdas yra išsigelbėjimas gyvenant mažame mieste, juk nereikia sukti kelių šimtų kilometrų, kad nusipirktume tai, ko neturime čia, Rokiškyje.
– Populiarėja panaudotų daiktų, drabužių, el. prietaisų prekyba ar mainai internetu. Prie to nemažai prisidėjo startuolis „Vinted“. Tokiose el. parduotuvėse saugu pirkti naudotas prekes: pinigai pardavėjui nepervedami, kol negaunamas patvirtinimas, kad viskas gerai, gali pateikti skundus, grąžinti prekes. Kaip manote, ar naudotų daiktų, dėvėtų drabužių rinka augs dar labiau? Ar tai tausoja aplinką?
Lina: – Panaudotų daiktų, dėvėtų drabužių rinka nesitrauks. O ar didės? Manau, taip. Tas pats startuolis „Vinted“ – būdami Lietuvoje galime pirkti ar parduoti daiktus ir Lenkijoje. Tai puiku, nes Lenkija didesnė šalis, galima rasti įvairesnių dalykų. Taip nors iš dalies prisidedame prie mažesnio vartojimo, nes daiktas neišmetamas, o kažkas vietoj naujo nusiperka naudotą. Bet visos jau esančios naujų drabužių el. parduotuvės ir dar ateinančios į Lietuvos rinką, vis tiek išsilaiko – taigi vartojimas nemažėja.
Santa: – Tvarumo tema aktuali visame pasaulyje, o greitosios mados pramonė yra viena ir šio amžiaus ekologijos ir tvarumo problemų. Jaunimas jau mokomas tvarumo, domisi ekologijos problemomis, tad, mano nuomone, naudotų prekių rinka bus dar paklausesnė. Daug mano pažįstamų žmonių parduoda ir perka dėvėtus drabužius „Vinted“ platformoje. Džiugu, kad žinomi žmonės taip pat dažnai parduoda savo naudotus drabužius ir aksesuarus, juk jie, galima sakyti, formuoja daugelio požiūrį. Aš manau, kad jau vien nusprendę pirkti ne naują, o dėvėtą drabužį, visi bent mažu žingsneliu prisidėsime prie švaresnės mūsų planetos ateities.
Ieva: – Aš esu už bet kokį panaudoto daikto, drabužio „prikėlimą“ antram gyvenimui, juk yra tokių daiktų, kurių net norėdamas niekaip nesudėvėsi. Tai visų pirma vaikų prekės. Pati naudojuosi „Vintedu“ dažniausiai vaikų prekėms pirkti ar parduoti, nors kartais parduodu ir savus drabužius. Pati labai mėgstu savo ir vaikų drabužius perleisti, taip pat mielai priimame kitų atiduodamus. Mano vaikai net didžiuojasi, kad „man šitą drabužį padovanojo tas ir tas vaikas“. Su draugėmis ir sese mainomės daiktais, kai susitvarkome spintas, perleidžiame viena kitai nebenešiojamus drabužius, juk kitiems jie lyg nauja, suteikia džiaugsmo. Viskas juda ratu.
Manau, ši niša dar labiau augs, daug žmonių renkasi tvaresnį gyvenimą, vis dažniau perka kokybiškus brangesnius daiktus, kad jie tarnautų ilgai, o atsibodę galėtų keliauti į kitas rankas.
Projektą iš dalies remia:
