Raižiniai – kokybės rodiklis
Rokiškio bitininkų draugijos vadovė Danutė Trumpienė laiko 28 avilius. Ji įsitikinusi: ir bitininkų Rokiškio rajone, ir bičių prinešamo medaus labai daug, todėl abejoja, kad kas nors dar bites primaitintų, ir tiki, jog medus kokybiškas, be priemaišų ir chemikalų.
Cukraus sirupas – tik rudenį?
Dažnas medaus pirkėjo klausimas – ar bitės buvo maitinamos cukrumi? Daugelis įsitikinę, kad kokybiškas medus tik be pridėtinio cukraus. Visgi bites maitinti galima prieš žiemą ir taip joms padėti peržiemoti.
„Rudenį bitės įprastai maitinamos cukraus sirupu, kad lengviau peržiemotų. Gali peržiemoti ir be to cukraus, jeigu žiema ramesnė ir bitės stipresnės, bet kur kas sunkiau, nes medus, kuriuo jos maitinsis, virškinimas sunkiau. Mano bičių meduje, kurį parduodu žmonėms, cukraus nebūna, nes pavasariop jo nebelieka.
Štai pavasarį bičių nereikia maitinti – jos iš augalų prineša nektaro. Kartais bitininkai pavasarį duoda sirupo, jeigu oras būna blogas. Jeigu matau, kad bitėms trūksta maisto, pati duodu ne sirupo, o pernykščio medaus, kad cukraus neliktų koriuose“, – pasakojo bitininkė Danutė ir pridūrė, kad daug cukraus sirupo naudoja nebent sukantieji medų komerciniais tikslais, o Rokiškio rajone, jos manymu, tokių nėra, nes čia ir bitininkų daugybė, ir prinešamo medaus tiek, kad kartais nėra kur realizuoti.
Parodo tik tyrimai
Tai kaip atskirti – geras ir kokybiškas tai medus, ar suneštas bičių, maitintų cukraus sirupu? „Plika akimi atskirti, ar medus ekologiškas, ar jame daug cukraus, sunku. Tai aiškiausiai parodo tyrimai. Ypač sunku atskirti vasaros metu, kai medus būna šviežias ir skystas, bet žiemą, kai jis sukietėja, ant stiklainių šonų susidaro tarsi tokie balti raižiniai, liudijantys, kad medus buvo išsuktas ir išpilstytas – nieko daugiau nedaryta. Kartais, jeigu meduje būna daug lipčiaus, jis išlieka vientisas ir tų raštų nesusiformuoja. Visgi tie raižiniai – kokybiško medaus rodiklis“, – aiškino D. Trumpienė.
Tik ne grikių
Medaus rūšių yra įvairių: pienių, liepų, rapsų, lipčiaus, grikių ir kt. Teiravomės, kokio medaus dažniausiai dairosi pirkėjai ir kokio atsisako.
„Medų perka ir jaunimas, ir vyresnio amžiaus žmonės. Klientai sugrįžta, dažnai pagirdami, kad mano bičių medus skanus. Galbūt taip yra dėl to, kad aplinkui auga daugybė skirtingų augalų –medžių, karklų, snieguolių, trešnių, agrastų, obelų, kriaušių, facelijų, barkūnų, katžolių, šilokų, šaltekšnių, akacijų, aviečių, gauromečių, driekiasi pievų. Visko po gabaliuką, bet visur bitės dūzgia.
Žmonės dažniausiai prašo medaus be grikių. Tas grikių medus, nors yra labai sveikas, suteikia specifinį kvapą, kurio ne visi mėgsta. Teko ragauti vien tik grikių medaus, nelabai patiko, bet kai susimaišo su kitais augalais, kvapas silpnesnis.
Dažniausiai žmonės prašo pavasarinio, vasaros pradžios medaus, kol grikiai nežydi. Tiesa, kartais grikiai pradeda žydėti net anksčiau nei liepos. Šiemet kokia diena anksčiau sužydėjo liepos, bet dėl panašaus žydėjimo meto tas liepžiedžių medus turi grikių priemaišų. Jei liepų labai daug, o grikiai pasėti kur nors toli, galima išgauti vien liepų medaus. Visgi bitės skrenda toli, net tris kilometrus, tai reikia stebėti augalus trijų kilometrų spinduliu ir iš to spręsti apie derlių. Kartais medaus skonis kiekviename avilyje vis kitoks, juk bitės iš skirtingų augalų suneša nektarą“, – pasakojo Bitininkų draugijos pirmininkė.
Skiriasi tik skonis, bet ne naudingosios savybės
Pašnekovei užsiminus, kad grikių medus sveikas, teiravomės, ar apskritai jis gali būti skirstomas į labiau ir mažiau sveikesnį. „Visas medus sveikas – ir pavasarinis, ir rudeninis, nes išgaunamas iš vaistažolių, medžių. Iš to, kas sveika. Negali išskirti, kur medus sveikesnis, skiriasi tik skonis. Pavasarinis medus, sakyčiau, švelnus ir saldus, o rudeninis aštresnis. Šiemet bitės labai dūzgė aplink klevus, sunešė daug klevų medaus, kuris – išskirtinis, labai skanus, bet retas, jei pavasaris šaltas“, – teigė D. Trumpienė.
Svarbu, kas ir kaip aplinkui auga
Gali bites auginti atsakingai, nemaitinti jų cukraus sirupu, bet medus vis tiek nebus kokybiškas, jei nektaras nešamas iš šalia dirbamų laukų, kurie purškiami chemikalais.
„Medaus kokybei įtakos turi tai, ar aplinkui esantys laukai purškiami chemikalais, nors šiaip bitės ten neskrenda nujausdamos. Aplinkui mano bityną žemę dirba Dalia Lūžienė-Malijonienė, vystanti ekologišką ūkį, ji nenaudoja chemikalų, tai labai gerai ir man. Dabar, visa laimė, nebegalima purkšti laukų dienos metu, kai bitės dirba. Juk jų neuždarysi“, – sakė bitininkė.
Vargas dėl ženkliuko
Ekologišką medų paprasta atskirti iš jo ženklinimo. Tiesa, tam reikia nemažai pastangų.
„Ekologiškas medus – ženklinamas, o kad gautum ženklą, reikia triskart per metus atlikti tyrimus: pavasarį, vasarą ir rudenį. Šie tyrimai nėra pigūs, nors dalį išlaidų padengia Nacionalinė mokėjimų agentūra, visgi tas mėginių vežiojimas užima daug laiko ir nemažai kainuoja. Manau, tai aktualu daug bičių auginantiems ir daug medaus išsukantiems žmonėms. Nemažai kam tai tampa kliūtimi. Neseniai ir pati nusprendžiau atsisakyti ženklinimo“, – pokalbį užbaigė D. Trumpienė.
Viskas natūraliai – kur pienės, kur dobilai – ten bitutės ir dirba
Rokiškio turguje medumi prekiauja apie dešimt žmonių. O medaus čia – įvairaus, ir tamsesnio, ir šviesesnio, ir pernykščio, ir ką tik išsukto. Pro medumi prekiaujančią Oną Ališauskienę praeiti nebuvo įmanoma, kai ši ne tik siūlė nusipirkti šio turto, bet ir paragavus išsirinkti skaniausią. Ji kartu su vyru Antanu Ališausku laiko 22 avilius ir bitininkyste užsiima jau seniai.
Ant prekystalio – liepų medus
„Prekiaujame paskutinių liepos žiedų ir liepos pradžios medumi. Žmonės abi rūšis perka, o kurie neišsirenka, duodu paskanauti. Vienas toks aštresnis, kitas švelnesnis, o kurį perka žmogus, priklauso jau nuo jo norų“, – pasakojo Ona ir pridūrė, kad medus negenda, jį galima pardavinėti ištisus metus, todėl čia pat pastatytas ir pernykštis, ir su koriuku. Taigi pasirinkimo yra.
Tik tai, ką suneša bitės
Pardavėja tikino, kad jos medus – natūralus, kokybiškas, be cukraus sirupo.
„Nenaudojame jokių priemonių, kad to medaus daugiau išgautume – ką bitutės suneša iš žiedelių, tą ir turim. Aplinkui bityną auga pievos, miškas, driekiasi nedirbami laukai, toli nuo pagrindinio kelio. Medus tikrai geras ir skanus, be jokios chemijos. Nors, sako, bitės atsirenka – nerenka nektaro iš žiedų, apipurkštų chemikalais, bet aplink mus to ir nėra. Nieko nesodinome, viskas auga natūraliai – tai kur pienės išauga, tai kur dobilai, kas sode, pamiškėje ar pakrūmėse želia, ten bitutės ir dirba. Mūsų žemė nusidriekia iki ežero, tai dūzgia ir prie pakrantės žydinčių augalų.
Nors turim 22 avilius, daug medaus neišsukome, nes aplink mus nėra užsėtų laukų. Šiemet išsukome perpus mažiau medaus nei pernai, mat pavasaris buvo šaltas, sunku bitutėms buvo“, – pasakojo Ona.
Pradedantys bitininkai neretai apgalvoja, kur statyti avilius, kad arti nebūtų dirbamų laukų ar kelio, o štai Ališauskams to spręsti ir neteko. „Mūsų bitės auga sodyboje, kaime. Kartais nepasirinksi – pastatysi avilius, o po kiek laiko ūkininkas gali pradėti dirbti žemę ir ją purkšti chemikalais, bet mūsų sodyba sena, dar tėveliai gyvendami augino bites“, – sakė bitininkė.
Kaina pakilo, bet derėtis galima
Bekalbant su Ona priėjo pirkėja, kuri jau ne pirmąkart perka medų būtent čia. Tiesa, moteris kiek nustebo išgirdusi, kad šis gėris pabrango euru. Visgi derėtis galima, pirkėja medaus įsigijo už pernykštę kainą – 6 eurus.
„Šiemet medų pabranginome euru. Gyvename 36 km nuo Rokiškio, važinėti į turgų reikia, o kuras pabrango, kaip ir visa kita – tara medui, dangteliai… Pernai medus kainavo 6 Eur, šiemet – 7 Eur, bet kaip matėt, ir už seną kainą parduodu, kai pirkėjai derasi. Pastebiu, kad jie sugrįžta, aišku, ne visus įsidėmiu, atėjusieji pasako, kad jau pirko pas mus ir patiko“, – aiškino O. Ališauskienė.
Prie pensijos
Bitininkė pasakojo, kad prekyba medumi leidžia prisidurti pinigėlių prie pensijos, nors būna dienų, kai grįžta namo ir nė vieno stiklainio nepardavusi.
„Jei tik sveikata leis, ir toliau užsiimsim bitininkyste, nes jei kas atsitiktų, tai viskas, bites reikėtų išparduoti. O dabar pavyksta ir prie pensijos prisidurti. Šiandien nupirko du stiklainiukus medaus, tai gal dar bus pirkėjų, o gal ir niekas nebepirks.
Štai šiandien įsigijau indelių, nes reikės pradėti tvarkyti lizdus, dar kažkiek medučio bus, vėliau kulsime duonelę, rinksime pikį. Kartais dangteliams, stiklainiukams, pirštinėms išleidžiu visą uždarbį.
Už vietą turguje mokame mokestį ir tikrai būna tokių dienų, nors ir nedaug, kad nieko neparduodu ir su nuliu kišenėje parvažiuoju. Bet kažkaip sukamės – va, kad ir šiemet užderėjo didesnis pomidorų derlius, tai ir jais prekiauju“, – pokalbį užbaigė bitininkė Ona.
