Kūčių nakties tradiciją teturi dvi pasaulio tautos – lietuviai ir mūsų kaimynai lenkai. Etnologas, etnokosmologijos pradininkas Lietuvoje, Vilniaus edukologijos universiteto Istorijos fakulteto Baltų proistorijos katedros profesorius Libertas Klimka sako: “Galvojame, kad visi pasaulyje švenčia Kūčias, nors iš tikrųjų net katalikiškas pasaulis tikrai taip nesureikšmina Kūčių vakarienės.” Gruodžio 24-osios vakarą etnologo namuose bus dengiamas tradicinis Kūčių stalas, tačiau ant jo šeimininkės statys ne dvylika, kaip dažnuose namuose įprasta, o devynis patiekalus. Kodėl?
Anot etnologo, “žmonės nežino tradicijų. Senovėje ant Kūčių stalo būdavo ne dvylika, o devyni patiekalai. Šis skaičius labai simboliškas ir į mūsų kultūrą atėjęs iš senojo mėnulio kalendoriaus, kuomet savaitę sudarė devynios dienos. Ant Kūčių stalo turėtų būti tik tie valgiai, kuriuos žmogus pasiima iš gamtos, išaugina, nes tik tokį maistą galima siūlyti protėvių vėlėms”.
Dvylika patiekalų, pasak L. Klimkos, atsirado vėlesniais laikais, kai žmonės ėmė gyventi turtingiau, kai atsirado galimybė šeimoms dengti įvairesnio maisto stalus. Dvylika patiekalų lietuvių sąmonėje greičiausiai susieta su apaštalų skaičiumi ar dvylika metų mėnesių. Vienaip ar kitaip namiškiams būdavo ir tebėra privalu paragauti jų visų.
„Lietuviai dalijasi kalėdaičiu, susėda prie šventinės vakarienės patiekalų nukrauto stalo, bet nežino, kokius būtent valgius reikia valgyti ir kodėl šie tokie svarbūs”, – sakė pašnekovas.
Plačiau – šeštadienio GR.
Sveta Vitkienė
