Seniai gvildenta idėja
Esu įsitikinęs, kad mūsų gimtasis Rokiškis turi daugybę potencialo kiek kitokio, neįprasto, sporto srityje, jis gali tapti techninio bei ekstremalaus sporto sostine.
Galvoje sukosi ekstremalios kalnų dviračių trasos idėja. Trasoje, skirtoje visiems, norintiems pasivažinėti, būtų galima rengti ir dviračių ar net ekstremalaus bėgimo varžybas.
Galbūt idėja dar būtų ilgai rusenusi, bet „Youtube“ platformoje netyčia pamačiau užsienyje vykusių varžybų pakartojimą. Tai paskatino imtis veiksmų. Akivaizdu, tokiai trasai didelių investicijų ar grandiozinių planų nereikia. Dviratininkai mina siaurais takeliais, pilnais šakų, šaknų ir kitų kliūčių. Pagalvojęs prisiminiau, kad aplinkui Vaidlėnų tvenkinį, šalia Miliūnų poilsiavietės, kažkada mėgėjiškai buvo įrengta trasa ir dviratininkų ten nestigo. Pasidomėjęs susisiekiau kalnų dviračių entuziastais Mindaugu Šarkausku ir Artūru Diliu. Pasirodo, Rokiškio rajono dviratininkų bendruomenė yra nemaža. Papasakojau jiems savo idėją ir bendromis pastangomis kreipėmės į rajono merą Ramūną Godeliauską.
Merui trasos idėja irgi patiko. Po valdžios atstovų ir miškininkų susirinkimo apėjome dviratininkų sudarytą maršrutą aplink Miliūnų ežerą ir sudarėme planą, kur, ką ir kaip reikėtų padaryti. Labai smagu, kad tiek valdžios atstovai, tiek miškininkai, tiek dviračių entuziastai sutelkėme jėgas ir kartu įrengėme takus. Trasa išėjo 5–6 km ilgio, ji driekiasi per įvairus kalniukus, nuokalnes, yra pora vietų šuoliams, yra didelių nuokalnių, kurios ne vienam gali įvaryti baimės. Nors trasa nėra skirta pradedantiesiems, visgi keliomis atkarpomis pasivarę dviratį ją gali įveikti dauguma.
Tikiuosi, dar šiais metais čia pavyks surengti varžybas, tad tepkite grandines, pirkite apsaugas ir ruoškitės.
Suvilios kelio vingiai ir vaizdingos apylinkės
Mindaugas Šarkauskas – dviratininkas, sudaręs naują ekstremalią kalnų dviračių trasą. Kada jis pamėgo kalnų dviračių sportą, kokius maršrutus renkasi ir kokia jo nuomonė apie naująją Miliūnų trasą?
– Kada rimtai pradėjai užsiimti dviračių sportu? Ar kalnų dviračių sportas populiarus Lietuvoje?
– Rimčiau dviračiu pradėjau važinėti nesenai, gavęs jį dovanų, maždaug 2018 m. Tais metais dalyvavau ir pirmosiose kalnų dviračių varžybose. Tiesiog gavau pasiūlymą, atsitiktinai. Iškart „užsikabinau“.
Šis sportas yra populiarus ir vis populiarėja, nes kasmet į varžybas susirenka vis daugiau dalyvių.
Šiuo laikotarpiu koją pakišo pandemija, buvo atšaukta daug varžybų. Kai kurios iš jų vyko virtualiai – trasą buvo galima įveikti patogiu laiku naudojantis navigacija, o rezultatus fiksavo programėlė.
– Ar aplinkui, kaimyniniuose rajonuose, yra trasų, skirtų ekstremaliems pasivažinėjimams?
– Kaimyniniuose rajonuose yra trasų, kurios skirtos ekstremalesniems pasivažinėjimams, pavyzdžiui, Zarasuose, Anykščiuose.
– Kokia yra Rokiškio kalnų dviratininkų situacija? Ar jų bendruomenė didelė, aktyvi ir draugiška? Ar mūsų rajone šis sportas populiarus?
– Rokiškyje yra šiek tiek kalnų dviračių entuziastų, kuriems patinka šis sportas, nors jis nėra toks populiarus kaip krepšinis ar futbolas. Čia organizuojamos kalnų dviračių varžybos. Jose dalyvauja vyrai, moterys ir vaikai. Smagu, kad vis daugėja vaikų, kuriems patinka kalnų dviračiai. Kai kurie tėvai, atvedę savo atžalas į varžybas, vėliau patys pradeda jose dalyvauti. Rokiškio dviratininkų bendruomenė yra aktyvi ir draugiška, jeigu prireikia, negaili vieni kitiems patarimų, vieni kitus motyvuoja ir palaiko.
– Kokias vietas iki šiol rinkdavotės?
– Dažniausiai maršrutus susiplanuoju iš anksto naudodamasis kompiuteriu ir žemėlapių programėlėmis, kad būtų kuo mažiau asfalto ir kuo daugiau miško keliukų. Yra buvę, kad bevažiuojant susidėliotu maršrutu pasibaigia kelias ir tenka dviratį nešti per upelį. Būna, navigacija rodo, kad mini keliu, nors realiai tai – grikių laukas. Kartais renkuosi kitus miestus, prieš tai rimtai suplanavęs maršrutą, pasikliauju ir kolegų išbandytomis trasomis.
– Kaip pavyko suplanuoti naująją Miliūnų trasą? Ar ji atitiks dviratininkų standartus?
– Džiaugiuosi, kad Rokiškyje įrengėme kalnų dviračių trasą. Manau, viskas pavyko. Galbūt ateityje imsimės ją koreguoti, atsižvelgdami į dviratininkų pastabas ir komentarus. Miliūnų trasoje yra nemažai kliūčių, ji driekiasi vaizdingomis vietomis aplinkui ežerą, gražiais keliukais. Daugumoje trasų nėra nurodomųjų ženklų, o mes pasistengėme sužymėti ją visą.
Pagrindinėse kalnų dviračių varžybose trasos būna išties sudėtingos – takai takeliai, daugybė posūkių, didelės kliūtys ir kalnai. Tokiose varžybose vidutinis dviratininkų greitis siekia 15–16 km/h, vieno rato „sukilimas“ – apie 120 m. O štai Miliūnuose vidutinis greitis – 18–19 km/h, „sukilimas“ – apie 60 m.
– O kaip vertini trasos sudėtingumą? Ar ji įveikiama ne tik patyrusiems dviratininkams?
– Palyginti su trasomis, kuriomis esu važiavęs, mūsiškė yra vidutinio sunkumo. Yra pora ekstremalių nusileidimų nuo kalniukų, vienas nedidelis tramplinas ir nemažai vingiuotų vietų. Ši trasa yra įveikiama ir nepatyrusiems dviratininkams, tačiau reikėtų būti atsargesniems ir nepervertinti savo galimybių. Pirmąjį ratą rekomenduoju apvažiuoti atsargiau, o susipažinus su trasa galima pasirinkti savo tempą ir, žinoma, nepamiršti apsaugos priemonių.
– Ar nemanai, kad ši trasa paskatins rokiškėnus traukti iš užkaborių savo dviračius ir pradėti sportuoti?
– Esu įsitikinęs, kad netrukus atsiras dar daugiau kalnų dviračių sporto entuziastų, kurie, išbandę trasą, įsitrauks į šią veiklą ilgam.
Ne vienintelis rajono žmonių bendruomeniškumo pavyzdys
Jei Miliūnų trasos keletą atkarpų įveiksite sausais batais, tai greičiausiai dėl mero lentų. Jas, storas ir nebenaudojamas, meras su bendraminčiais patiesė drėgnose vietose. Ramūnas Godeliauskas vertina bendruomenės susitelkimo svarbą ir ragina idėjų turinčius rokiškėnus kreiptis. Ir tai dar – ne visi pažadai…
– Miliūnų dviračių trasa – lyg dviratininkų bendruomenės, valdžios ir miškininkų bendras projektas. Ar atsiranda žmonių, kurie kreipiasi su savo idėjomis ir jas pavyksta įgyvendinti? Galbūt rokiškėnus reikia paskatinti imtis daugiau iniciatyvos ir drąsiai pristatyti savo netgi pačias netikėčiausias idėjas?
– Taip, tai tikrai bendras projektas, atsiradęs dviratininkų bendruomenės iniciatyva. Džiaugiuosi, kad noriai prisidėjo ir Rokiškio miškų urėdija. Tai puikus pavyzdys, kaip minimaliomis išlaidomis padaryti didelį darbą. Yra ir daugiau gražių pavyzdžių – žmonės sukviečia talkas ir nudirba svarbius darbus. Tai ir Kairelių kaimo, Juodupės, Obelių, Kavoliškio, Kriaunų bendruomenių pavyzdžiai. Skatinu rokiškėnus kreiptis su savo idėjomis. Žinoma, negaliu pažadėti, kad viską įgyvendinsime, bet pabandyti verta.
– Kodėl ekstremalios dviračių trasos idėja Jums pasirodė tinkama?
– Kuo daugiau rajone bus įdomaus laisvalaikio vietų, tuo patrauklesni ir įdomesni būsime ne tik atvykstantiems, bet ir patiems rokiškėnams.
– Visą trasą apėjote pėsčiomis ir pasisiūlėte prisidėti prie darbų. Jūsų nuomone, kokia ji pavyko?
– Puiki trasa, kurią, manau, puikiai įvertins ne tik dviratininkai, bet ir mėgstantieji pasivaikščioti gamtoje. Prisidėdamas prie idėjų įgyvendinimo tiesiogiai, jaučiuosi gerai. Man tai patinka. Turėjau keletą nenaudojamų storų lentų, patiesėme jas drėgnose vietose – džiaugsis kiekvienas, sausais batais įveikęs tuos takus.
– Kokių galimybių įžvelgiate ateityje šioje trasoje rengti varžybas?
– Pats įsteigsiu mero taurę. Varžybas būtina organizuoti dar šiemet.
Kviečiame virtualiai apžiūrėti sukurtą trasą:
Projektą iš dalies remia:
Aukštas ir išsišiepęs atrado naują erdvę piarintis.
Mero žiniai dviračių varžybos Rokiskyje kasmet ir taip organizuojamos. Kišunas tuo aktyviai rupinasi. Pernai Miliunuose buvo vienas iš etapų, o nuo to kad meras įsteigs taure varžybos geresnės nepasidarys.