Vaizdai ir pasakojimai apie senamiestį
Kaip sakė restorano savininkė Laura Viduolytė-Pupelienė, knygos su vaizdais iš Rokiškio rajono, anksčiau gautos dovanų, skirtos visiems svečiams, todėl jas mielai varto ir rokiškėnai, ir miesto svečiai. Tačiau tuo apsiriboti neketinama – netrukus bus išspausdintas ir „Pupelėje“ skaitytojų lauks naujas lankstinukas apie Nepriklausomybės aikštės pastatus.
„Savaitgaliais, kai svečių srautas tikrai didelis, ne visiems pasiseka gauti laisvą staliuką. Dažnas nori laukti, kol galėsime priimti, todėl eina pasivaikščioti po senamiestį. Pas mus dirbančiam barmenui Edvinui kilo puiki mintis – laukiančius miesto svečius ir rokiškėnus supažindinti su senamiesčio istorija. Mąstėme, ką galima būtų pasiūlyti apžiūrėti, apie kokius istorinius objektus pasiskaityti lankstinuke“, – idėja išleisti naujus lankstinukus dalinosi restorano savininkė.
Siekė išskirtinumo, nesikartojančių maršrutų
Lankstinukus bus galima rasti ir pasiskaityti tik restorane, tačiau pašnekovė žada kiekvienam norinčiam jį padovanoti. Klausite, kodėl jame – būtent Nepriklausomybės aikštės pastatai? „Nenorėjome kartotis ir nukreipti klientus maršrutais, kuriuos siūlo Rokiškio krašto muziejus ar Rokiškio turizmo informacijos centras. Tad nusprendėme parengti savo lankstinuką.
Rokiškis turtingas senų pastatų, kultūros paveldo. „Pupelė“ įsikūrusi miesto širdyje, todėl aplink ją tikrai yra, ką pamatyti. Kiekvienas pastatas turi istoriją, kiekvienas iš jų – savitas. Mums patiems buvo labai įdomu rengti tą lankstinuką, todėl tikime, kad jis sudomins ir mūsų svečius“, – viltis dėstė L. Viduolytė-Pupelienė.
Į pagalbą – istorikas Kujelis
Kuriant lankstinuko maketą ir turinį buvo kreiptasi į Krašto muziejuje dirbantį istoriką, direktoriaus pavaduotoją muziejinei veiklai Giedrių Kujelį. „Kilus idėjai parengti lankstinuką net neabejojome, kur kreiptis. G. Kujelis yra nuolatinis mūsų svečias „Pupelėje“. Jis – Krašto muziejaus veidas, atsidavęs savo darbui, todėl džiaugiamės, kad jis mielai sutiko mums pagelbėti“, – sakė restorano savininkė.
Rokiškio dvaro prekybos namai
Nepriklausomybės a. 8
XIX a. pradžios klasicizmo stiliaus pastatas. Statytas vienu metu su naująja Rokiškio dvaro sodyba. Statytojas grafas Ignotas Tyzenhauzas. Grafo inicialai „IT“ yra iškalti šio pastato vakarinėje sienoje. Šiame pastate veikė dvaro ir kitų prekybininkų, daugiausia žydų, parduotuvės. Pasakojama, kad dvaro parduotuvės buvo geresnės.
Antano Mainelio „Arbotinė“
Nepriklausomybės a. 4
XX a. pr. iš Antano Mainelio palikimo statytas pastatas, kuriame buvo įsikūrusi blaivybės draugijos arbatinė, ją rokiškėnai vadino „Mainelia arbotine“, pavasarininkų salė, knygynas. A. Mainelis buvo Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios statybų komiteto narys. Jo vardas yra įrašytas kitoje Rokiškio bažnyčios altoriaus pusėje. Pasakojama, kad rokiškėnai A. Mainelį vadindavo „Dėde“ ir kad jo namuose buvo šiltai priimamas kiekvienas svečias ar prakeleivis. A. Mainelis yra aktorės Vaivos Mainelytės prosenelio brolis.
Kepykla
Nepriklausomybės a. 5
Antrame aukšte gyveno kepėjas su šeima, o pirmame aukšte buvo parduotuvė ir kepykla. 1931 m. informacinėje knygoje „Visa Lietuva“ yra paminėta, kad Rokiškyje veikė 3 kepyklos: viena Kamajų g. (dab. Respublikos), kita Naujojoje g. (dab. Vytauto) ir dar vienos vieta nepatikslinta. Ši kepykla priklausė Heseliui Švarcbergui. 1928 m. fotografijoje ant šio pastato matoma iškaba, kurioje pavaizduoti batai, tai galima teikti, kad jame taip pat buvo įsikūręs ir batsiuvys.
Rokiškio „Saulės“ gimnazija
Vytauto g. 1
Šis mūrinis pastatas, manoma, statytas XIX a. antroje pusėje. XIX a. pab. čia buvo įsikūrusios įvairios parduotuvės ir karčiama. 1918 m. čia buvo įkurta „Saulės“ gimnazija. Pokario metais II a. veikė teismas. 1921 m. plane pažymėta, kad jis priklauso grafui Jonui Pšezdzieckiui.
Zameto namas
Nepriklausomybės a. 10
Namas su bokšteliais pastatytas apie 1928 m. ir priklausė turtingiausiai rokiškėnų šeimai Zametams. Broliai Chonė ir Besselis Zametai Rokiškyje buvo įkūrę metalo apdirbimo ir žemės ūkio technikos gamyklą „Litmetal“ (dab. Laisvės g. 19), sovietmečiu šį įmonė buvo nacionalizuota ir pervadinta į „Plūgą“, o vėliau reorganizuota į Rokiškio mašinų gamyklą. 1921 m. Izraelis Zametas (manoma, kad Basselio ir Chonės tėvas), už grubius pažeidimus nušalinus tuometinį burmistrą Igną Tamošiūną, laikinai ėjo Rokiškio miesto burmistro pareigas.
Šio pastato pirmajame aukšte veikė įvairios parduotuves, „Litmetalo“ kontora, „Singer“ atstovybė, „Švyturio“ knygynas. Antrame aukšte gyveno šeimininkai, o trečiajame buvo nuomojami butai.
Samuelis Meleras savo atsiminimuose rašo, kad jo šeima 1939 m. persikėlė į naują butą turbūt vieninteliame Rokiškyje triaukščiame name. Tuo metu namas priklausė Zametų ir Šneerų šeimoms. Name jau buvo vandentiekis ir kanalizacija. Sovietmečiu čia buvo įsikūrusios saugumo struktūros. Šiame pastate 1944–1953 m. buvo kalinami ir kankinami kovotojai už Lietuvos laisvę. Atgavus nepriklausomybę čia veikė įvairios įstaigos, buvo įsikūrusios partijų, šaulių būstinės, vėliau perkeltas miesto archyvas. Šiuo metu pastatas priklauso privačiam asmeniui.
Policijos nuovada
Nepriklausomybės a. 12
Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu čia buvo įsikūrusi policijos nuovada, apie 1940 m. viešbutis. Sovietmečiu šiame pastate veikė vakarinė suaugusiųjų mokykla, vėliau reorganizuota į Rokiškio suaugusiųjų mokymo centrą.
