Gimnazijoje – renginių ciklas
Kamajų Antano Strazdo gimnazija įvairiais renginiais mini dvasininko ir poeto Antano Strazdo 190-ąsias mirties metines bei 60-metį, kai mokyklai buvo suteiktas šis garbingas vardas.
Atsiliepdami į iniciatyvą minėti sukaktis mokiniai gamino suvenyrinius strazdukus, kurie papuoš Kamajų miestelio aikštę bei poeto kapą, vyko integruotos pamokos, klasių valandėlių metu vaikai lankėsi interaktyviame Antano Strazdo muziejuje. Mokyklos bibliotekoje puikuojasi J. Lašienės parengta poeto atminimui skirta paroda „Pėsčias svieto paukštis“. Gimnazijos būrelis LITTERA (vadovė mokytoja N. Markevičienė) parengė informacinį lankstinuką, kurį 7 klasės mokiniai (klasės vadovė Z. Šivickienė) padovanojo Kamajų seniūnijos gyventojams.
Balandžio 18 dieną gimnazijos Mažojoje salėje vyko susitikimo su poezija akimirka „Kai žmogus į paukštį grįžo“. S. Gedos poemos „Strazdas“ ištraukas bei Strazdelio poeziją skaitė svečias, aktorius ir režisierius Jonas Buziliauskas. O Neformaliojo švietimo skyriaus mokiniai pasirodė Panemunėlio UDC Kamajų skyriaus organizuojamame renginyje „Paukšteliu sugrįžau“.
Įgyvendinta graži bendruomeninė idėja – rėmėjų pagalba gimnazijos teritorijoje įkurta Strazdų alėja, kurioje puikuojasi 20 inkilėlių.
„Pasibaigus šventiniams renginiams, visos užfiksuotos istorinės akimirkos ir įspūdžiai suguls į interaktyvią knygelę, kuri įprasmins renginių ciklo finalą.
Džiaugiamės savo gimnazija ir didžiuojamės vadindamiesi garbingu Antano Strazdo vardu!“ – sakė renginių organizatorė Ramunė Glinskienė.
Gimnazija, kuriai A. Strazdo vardas suteiktas 1963-iaisiais, rūpinasi ne tik poeto kapo priežiūra.
Čia vyksta dauguma A. Strazdui skirtų renginių, kaupiamos knygos apie A. Strazdą, daugybė atmintinų renginių fotografijų. Kamajiškiai neabejoja, kad kiekviename jų slypi pasididžiavimo, įsipareigojimo jausmas. Jo nė kiek nesumenkina tai, kad poetas kitoks, vertinamas prieštaringai ir, praėjus šimtmečiams, lieka svarstymų, spektaklių, kūrybos objektas.
Poetas ir kunigas
Prieštaringa, į rėmus netilpusi Strazdelio asmenybė ir šiandien domina istorikus, literatus. Jis vadinamas pirmuoju panku, nagrinėjama jo kūryba, statomi spektakliai, kuriamos versijos, nes tikrų A. Strazdo biografijos faktų likę labai mažai. Būtent todėl jis tapo legenda. Poetas ir kunigas. Nors ir neoficialiai, yra žinių, kad laisvas poetas kunigas turėjo sūnų. 250 metų jubiliejaus proga A. Strazdo gimnazijoje išleistame laikraštyje buvo rašoma: „Ne tik su kunigais, bet ir su vyskupais jo nei kiek nesiskaityta. Kai vyskupas jį ėmė barti už sūnų, jis atsakęs: „Dvasiškas tėve, kad ir Dievas turėjęs sūnų. Tai ką jaunus paprastus žmogelius už tai kaltinti.“
Negausūs biografijos faktai
A. Strazdas gimė Astrave (dabar Margėnai), Rokiškio rajone, baudžiauninko šeimoje, 1760-ųjų kovo 9-ąją.Buvęs Kamajų seniūnas Vytautas Vilys yra sakęs: „Neaišku tai, ar Kamajų kapinėse, kur stovi antkapinis paminklas poetui, yra tikroji jo palaidojimo vieta. Tiesa, tuo, kad jis palaidotas šiose kapinėse, neabejojama.“
Gyvam esant išleistas tik vienas poezijos rinkinėlis
Vaikystėje ganė gyvulius, paaugęs padėjo tėvams. Mokėsi Kurše, paskui – Krėsdavos kunigų seminarijoje, iš ten persikėlė į Varnius, kur po devynių mėnesių buvo įšventintas į kunigus. Kunigavo Kupiškyje, Subačiuje, Karsakiškyje, Jurgiškyje, Šimonyse, Pandėlyje. 1820 m. persikėlė į Kamajus. Nuolatinių pareigų neturėjo, gyveno iš atsitiktinių dvasininko patarnavimų ir išsinuomotos žemės. Už „elgesį ne pagal luomo pašaukimą“ 1828 m. liepos 10 d. poeto kunigavimas suspenduotas, jis uždarytas į Pažaislio vienuolyną. Savavališkai iš jo pasitraukęs 1829 m. grįžo į Kamajus. 1833 m. mirė po ilgos ligos, palaidotas Kamajuose.
Gyvam esant buvo išleistas tik vienas A. Strazdo poezijos rinkinėlis „Giesmės svietiškos ir šventos“ (1814 m.), kurį sudaro devyni eilėraščiai ir dvi religinės giesmės. Daug neišleistų eilėraščių plačiai paplito liaudyje, virto liaudies dainomis.
Turime unikalių dokumentų
Rokiškio krašto muziejuje saugomas Kamajų bažnyčios archyvas. Ten yra unikalių dokumentų. Pavyzdžiui, apie kunigo pareigų suspendavimą užfiksuota, kad jo „jokiu būdu negalima leisti prie altoriaus“, nors išsamiau neanalizuojama kodėl. Istorikų versija tokia, kad A. Strazdas neatitiko kunigų luomo reikalavimų, nes gyveno lūšnose, dėvėjo suplyšusias sutanas ir buvo gyvas poezija, kuri nepamirštama daugiau nei du šimtus metų. Jo giesmė „Pulkim ant kelių“ pirmą kartą lietuviškai sugiedota Obeliuose ir Rokiškio bažnyčioje. Ji iki šiol giedama. O garsusis vargonų mokyklos steigėjas čekas Rudolfas Lymanas mokė savo mokinius šitos giesmės.
Dar vienas dokumentas liudija apie tai, kad poetas buvo labai įsiskolinęs parapijiečiams. Dėl skolų už lūšnos remontą, sutanos lopymą, kalvio darbus per varžytynes pardavus gyvulius buvo uždirbta 15 rublių ir 35 kapeikos. Apie tai raportu klebonas informavo vyskupą, todėl šis dokumentas ir užfiksuotas.
Rokiškio dvare saugomas ir skulptoriaus Vlado Žuklio sukurtas Strazdelio bareljefas, vertinamas kaip vienas geriausių poeto įamžinimų. Ir Eduardas Romeris nutapęs A. Strazdą. Labai gaila, bet Rokiškio grafas Pšezdzieckis ypatingą portretą padovanojo M. K. Čiurlionio galerijai Kaune. Nors atkurtame A. Strazdo portreto fone matomas Rokiškio dvaras, tvenkiniai, pastatai ir jis būtų labai tinkamas eksponuoti Rokiškyje.
Paminklui pinigus rinko šviesuoliai
1933-iaisiais, kai buvo minimas mirties šimtmetis, Kamajai Strazdeliui atidengė paminklą. Buvęs seniūnas V. Vilys yra pasakojęs įdomią paminklo sukūrimo istoriją. Kunigai pasitarę, kadangi Strazdas neva buvo prieš kunigus ir turtuolius ir apskritai nepavyzdingas kunigas, užteks ir šv. Mišių. Tačiau Kamajėlių dvarininkas šviesuolis Indriūnas taip nepagarbiai su poetu pasielgti neleido. Šviesuolio iniciatyva kartu su Juozu Tumu-Vaižgantu visoje Lietuvoje buvo renkami pinigai paminklui, o jo atidengimo iškilmėse dalyvavo visa tuometinė Rokiškio valdžia, kunigija, poetas Liudas Gira. Šie faktai yra užfiksuoti.
Projektą iš dalies remia:
