Atėjo laikas platesnėms diskusijoms
Raimonda Stankevičiūtė-Vilimienė
Rokiškio rajono vietos veiklos grupės pirmininkė
Ačiū „Gimtojo Rokiškio“ redakcijai už laiku ir vietoje įgyvendinamą iniciatyvą aiškintis Rokiškio tapatumo ženklus. Savivaldybė šių metų biudžete skyrė 15 tūkst. Eur Rokiškio rajono prekės ženklui sukurti ir reklamuoti, Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centras (TTAIKC), kiek žinau, yra pateikęs ar rengiasi pateikti projektą Rokiškio, kaip turistinės teritorijos, strategijai parengti. Pernai per pirmąją rajono bendruomenių sueigą Juodupėje rajono Vietos veiklos grupės (VVG) konferencijoje šios įstaigos specialistė Ingrida Kujelė pateikė savo studijų darbo įžvalgas. Panašu, kad išmušė platesnės diskusijos valanda: jaučiamas poreikis, yra metodinės įžvalgos, numatyta pinigų. Be to, yra ir rajono tarybos politikų perdėti nuogąstavimai dėl to, kad Rokiškis nežinomas (tai buvo pasakyta per rajono tarybos posėdį vasario 26 d.). Žodį „perdėti“ vartoju tiesiogine prasme, nes Rokiškį per „Rokiškio sūrį“ tikrai žino Lietuvos ir Europos sūrio vartotojai. Na, kad žinotų Rokiškį ir kaip kultūros, valstybės istorijos lobyną, turėtų darniai dirbti krašto politikai ir kultūrininkai. Tokia buvo ir viena iš I. Kujelės išvadų, jai nuoširdžiai pritariu. Ar darnios bus pastangos, pamatysime, kai su atskirais pinigų krepšeliais panašią idėją įgyvendins TTAIKC ir savivaldybės Komunikacijos ir kultūros skyrius. Esu savivaldybės Kultūros tarybos narė, todėl sieksiu, kad dermė būtų ir kad abu produktai vienas kitą papildytų.
Išskirtinės asmenybės – kaip tapatumo ženklai
Rajono VVG (įgyvendiname jau antrą kaimišką strategiją) Rokiškio krašto tapatumo, išskirtinumo ženklai yra nuolatinė metinė darbotvarkė. Per keletą pastarųjų metų vis jungiame įvairius maršrutus: jungėme krašto dvarus, valstybininkus, laisvės kovų vietas, sakralinį paveldą, aktualinome UNESCO saugomą Struvės paminklo Gireišių vietovę (visa medžiaga esame pasidalinę – savasrokiskis.lt). Visose temose veriasi išskirtiniai lobiai. Reikia pavyzdžių? Menai – pirmosios Lietuvos dailės mokyklos įkūrėjas Justinas Vienožinskis, vieni garsiausių XX a. Lietuvos primityvistų Lionginas Šepka, Monika Bičiūnienė, o kur dar Romerių Kriaunų dvaro atšaka – istorinis dailininkų lopšys; mokslas – Struvės paminklas (jungia10 Europos šalių), Lietuvos konstitucinės ir administracinės teisės mokslo kūrėjas profesorius Mykolas Romeris (kurio įžvalgos ir dabar studijuojamos pasaulio universitetuose), vienas garsiausių XIX a. Lietuvos ornitologų Rokiškio dvaro savininkas grafas Konstantinas Tyzenhauzas (beje, gabus verslininkas, vertėsi ir sūrio gamyba, turėjo ypatingą receptą); Lietuvos valstybės iškilūs veikėjai – prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas, trys tarpukario Lietuvos ministrai pirmininkai – profesorius Antanas Tumėnas (jis ir 1922 m. pirmosios nuolatinės Konstitucijos komisijos pirmininkas), Juozas Tūbelis, kun. Vladas Mironas, du iš aštuonių partizanų, 1949 m. deklaracijos autorių – Leonardas Grigonis-Užpalis ir Vytautas Gužas-Kardas, Lietuvos kariuomenės kapelionas, rabinas Šmuelis Aba Sniegas, išgyvenęs holokaustą ir parengęs pilną Talmudą, Europos lietuvių katalikų vyskupas Antanas Deksnys, pagaliau Lenkijos prezidento Bronislavo Komarovskio giminės lopšys; įspūdingas sakralinis paveldas – ypač Kriaunų krašto: seniausias Baltijos šalyse varpas, išsaugota liturginės tekstilės kolekcija, labai vertinama Lietuvos menotyrininkų, kunigo poeto Antano Strazdo, pirmojo originalių lietuviškų pasaulietinių eilėraščių rinkinio autoriaus, gimtinė, sentikių viena pirmųjų gyvenviečių Lietuvoje, Panemunėlis su švietėjo, knygnešio kunigo Jono Katelės pėdsaku, Rokiškio Šv. Mato bažnyčios ansamblis, vienas gražiausių XIX a. ansamblių Lietuvoje, įspūdingos kaimų bažnyčios, pergyvenusios karus ir ateizmo laikotarpį; įdomios istorijos ir apie išlikusias dvaro sodybos – norėtųsi, kad šis paveldas būtų gyvas ir turėtų ateitį.
Kiškis – žaismingumo simbolis
Pagaliau žaismingumui, ypač vaikams, mes irgi turime simbolį – kiškį, užkoduotą Rokiškio pavadinime. Prisimenu, idėją kiškio simbolį panaudoti „Gimtojo Rokiškio“ laikraštyje parsivežiau iš Švedijos – ten visi vakariniai miestelių laikraščiai turėjo vis kito naminio gyvūno simbolį, siekdami pabrėžti, kad laikraštis – tai namų, šeimos dalis. Tada mums Valentinas Morkūnas pripiešė įvairiausių kiškių – kiškis laiškininkas, kiškis policininkas ir t. t. Šią paveikslėlių galeriją, kurią buvo išsaugojęs, dabar perdavė Duokiškio kaimo bendruomenei, kuriančiai kiškių mini muziejų.
Taigi mes galime būti įdomūs, jei gebėtume istoriją panaudoti kaip mūsų kultūrinę, o gal ir ekonominę stiprybę bei tapatybę.
Įtraukime vietos žmones
Klausiausi rajono savivaldybės tarybos posėdyje (vasario 26 d.) apie prekės ir tapatybės ženklus kilusios diskusijos. Nenorėčiau sutikti su mintimi, kad istorinis paveldas, kaip tapatybės ženklas, yra per sunkus, nedinamiškas šiuolaikinei visuomenei. Kiekviena relikvija gali būti ir statiškas muziejinis reliktas, ir labai dinamiškas objektas, jei atsiduria kūrėjo rankose. Tai matėme Rokiškio – Lietuvos kultūros sostinės – atidarymo šventėje, kai Liongino Šepkos sakralinė drožyba atgijo 3D projekcinėse instaliacijose.
Pasaulyje yra vietovių, kurioms reikia susikurti legendą ir iš jos – tapatybę. Mūsų kraštas – lobis, kurio tapatybės ženklus, įskaitant tą patį Rokiškio miesto herbą, jau sukūrė čia gimę ir gyvenę žmonės, geriausi iš geriausių Lietuvoje. Mums, dabar čia gyvenantiems, reikia tik sutelkti kūrybinę galią, kad įtaigiai, dinamiškai, darniai tai panaudotume, su šiuo paveldu susietume savo, savo vaikų prisiminimus. Todėl noriu pasidalinti dar viena, mano galva, labai svarbia patirtimi. Kuriant tapatumo ženklą, bet kokį reikšmingą bendruomenės įvykį, didžiausią investiciją, nebūtinai piniginę, bet būtinai laiko ir pastangų, reikia skirti vietos žmonėms – kad jie imtų domėtis, patikėtų, norėtų apie tai kalbėti, tai naudoti… ir gimusiu produktu (rezultatu) vėliau norėtų dalintis su kitais. Turime susikurti bendruomenę – kritinę jos masę, bet tai jau atskira tema.
Nakvynės klausimas – vienas aktualiausių
Algimantas Šablinskas
Kavinės „Senas grafas“ savininkas, patriotinių ir pažintinių žygių po mūsų kraštą ir Lietuvą organizatorius
Pats esu rokiškėnas, daug keliauju po Lietuvą, bet niekaip negaliu atsigrožėti mūsų nuostabiu miestu. Pagrindinė problema – kaip ilgesniam laikui sulaikyti turistą mieste. Tai sudėtinga, o viena iš priežasčių gali būti ir viešbučiai, svečių namai. Neturim viešbučių konkurencijos, bet turim nemažai kaimo sodybų, turistas galėtų užsilikti jose. Bet čia vėl problema – kaimo turizmo sodybos daugiausia pritaikytos vakarėliams ir iškilmėms. Šeimoms su vaikais savaitgaliais apsistoti – be šansų, nėra kur. Gal kaimo sodybos bent vidury savaitės priimtų pravažiuojančius turistus?
Mano manymu, turime arba galime sukurti ne vieną projektą, į kurį būtų verta investuoti. Pavyzdžiui, „Roko kalavijas“. Galėtų būti rengiamas liepos 6-ąją ar rugsėjo 22-ąją, per miesto gimtadienį. Galėtų tapti tarptautiniu kelių dienų riterių turnyru ir tikrai keltų daug susidomėjimo. Nustokim betiksliai taškyti miesto gimtadienio pinigus banaliems koncertams su zvonkėm, bunkėm ir kitu dumblu. Kokį dar fiasko reikia patirti – toks buvo pernai, kad suprastume, jog tokios gimtadienio formos jau niekam neįdomios.
Kitas projektas galėtų būti „Rokiškis – Lietuvos sūrio sostinė“. Aišku, šį klausimą reikėtų derinti su bendrove „Rokiškio sūris“. Iš savo patirties žinau (kavinėje „Senas grafas“ rengiama Rokiškio krašto delikatesų degustacija), kad degustacijos tarp mūsų miesto svečių labai populiarios ir puikiai vertinamos.
Investuoti verta ir į „Velykalnio“ sporto aikštyną. Būtų galima organizuoti sporto stovyklas paplūdimio tinklinio, lauko teniso aistruoliams. Taip pat sudaryti sąlygas treniruotis klubams, miestų, šalių rinktinėms.
Dar vertėtų investuoti į Rokiškio krašto dvarų kelią. Surinkusiems keliautojo pase atitinkamą antspaudų skaičių, Rokiškio dvaro lankymas galėtų būti su nuolaida. Būtų galima įteikti ir kokį prizą ar pasiūlyti pietus miesto kavinėse (kurios dalyvautų tokiame projekte) su nuolaida.
Manau, kad turistus sudomintų plenerai Rokiškyje. Miesto svečiai galėtų dalyvauti kelių dienų pleneruose su langinių dailininkais ar medžio drožėjais.
Nemažai kalbėta, kad vis dar mažai išnaudojamas Salų dvaras. Jis ir galėtų tapti tuo plenerų traukos centru, kuris garsintų Rokiškio kraštą ne mažiau negu mūsų įžymioji turistinė ašis – nuo bažnyčios iki dvaro, – bei naujuoju traukos objektu tapęs Ilzenbergo dvaras.
Projektą iš dalies remia:
Kadangi seku visus straipsnius apie Rokiškio identitetą, panašu, kad to identiteto ieškojimuose bus daug norinčių brukti savo nuomones ir nepritarti naujovėms. Palinkėsiu eiti nesidaitant šiuolaikiškumo kryptimis ir mažiau kreipti dėmesį į stabdžius kad ir kokie jie ten įtakingi norėtų atrodyti.