Rokiškis garsėja Kūno kultūros ir sporto centro kūjo metikais. Puikių rezultatų yra pasiekę Greta Šeikutė (daugkartinė Lietuvos pirmenybių prizininkė, ne kartą atstovavo Lietuvos rinktinei tarptautinėse varžybose; pagrindinė rungtis – 4 kg kūjo metimas), Agnė Ruzgutė (universali sportininkė – meta diską, rutulį, kūjį; daugkartinė varžybų nugalėtoja ir prizininkė), Luka Rinkevičiūtė (Lietuvos jaunučių žaidynių ir jaunių pirmenybių antrosios vietos, buvo kviečiama į Lietuvos jaunių rinktinę), Neda Butkytė (pirmoji vieta Lietuvos jaunučių ir sporto vilčių žaidynėse, geriausias rezultatas – 43,82 m), Rugilė Mikalajūnaitė (trečioji vieta Lietuvos jaunučių ir sporto vilčių žaidynės, geriausias rezultatas – 41,92 m), Jokūbas Kalpokas (trečioji vieta Lietuvos jaunučių ir sporto vilčių žaidynėse, geriausias rezultatas – 44,41 m). Jaunųjų sportininkų treneriai – Valentas Čereška ir Rimantas Šinkūnas.
Kartais ir likusi trečia jaučiuosi lyg būčiau pirma
Neda Butkytė
Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos aštuntokė
Nebuvau iš tų vaikų, kurie tingi sportuoti, o penktoje klasėje draugė pasiūlė lankyti lengvąją atletiką. Galvojau – bėgiosiu, bet treneris patarė mėtyti kūjį. Ir gerai patarė, nes iš pat pradžių ėmė sektis. Būdama mažesnė, dalyvaudavau įvairiose veiklose – lankiau skautų ir kitus būrelius. Dabar trečius metus sportuoju.
Didžiausias pasiekimas – tapau Lietuvos lengvosios atletikos vaikų pirmenybių Utenoje nugalėtoja (2 kg kūjo asmeninis rekordas yra 46,77 m; 3 kg – 43,82 m).
Sportas leido man suprasti, kad visada galiu būti pirma, kartais ir tapdama trečia jaučiuosi lyg pirma, nes kovojau iš visų jėgų ir visos širdies. Jei ne sportas, labai norėčiau šokti, nes mėgstu judėti. Norėčiau įvaldyti hiphopą, bet kur Rokiškyje jį išmokti?
Savo ateities neplanuoju sieti su sportu, manau, ir planuoti dar labai anksti, nes norai gali keistis. Mano šeimoje visi myli sportą.
Sportas padėjo geriau pažinti save
Luka Rinkevičiūtė
Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos aštuntokė
Išbandžiau ir kitas rungtis, bet man jos nepatiko. Tada treneris pasiūlė kūjo metimą ir pamatėme, kad man tai geriausiai sekasi. Gruodžio mėnesį sueis dveji metai, kaip lankau lengvąją atletiką. Man smagu varžytis su vyresnėmis varžovėmis. Smagu ir pirmosios vietos, kurios mane lydi beveik kiekvienose varžybose.
Sportas išmokė mane būti savarankiška, dėmesingesne, kantresne, išmokė geriau pažinti save. Apie kitas veiklas net negalvoju, dabar nežadu mesti lengvosios atletikos, nors, pabaigusi mokyklą, ateities su sportu nesiesiu.
Maži nusivylimai sustiprina
Rugilė Mikalajūnaitė
Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos aštuntokė
Visad mėgau aktyvų laisvalaikį po pamokų, tai – galimybė atsikratyti niūrios kasdienybės. Iš pradžių lankiau įvairius šokių būrelius, kai draugė pasirinko lengvąją atletiką, susidomėjau ir pati. Per pirmąsias treniruotes mokiausi rutulio stūmimo, tačiau laikui bėgant treneris paskatino išbandyti kūjo metimo rungtį. Sudomino. Atsisakiusi kitų sporto šakų, susitelkiau ties šia.
Treniruojuosi trečius metus. 2016 m. Utenoje savo amžiaus grupėje tapau kūjo metimo rungties Lietuvos čempione (35,54 m). Šiais metais Alytuje pagerinau savo rekordą (41,92 m) ir užėmiau antrąją vietą.
Sportas ugdo pasitikėjimą savimi, ištvermę ir uolumą, tai leidžia siekti rezultatų ir nepasiduoti, net jei nepasiseka. Maži nusivylimai sustiprina ir įkvėpia ryžto tolimesniems iššūkiams.
Aktyvus laisvalaikis man svarbus, todėl, jei nesportuočiau, rinkčiausi šokius. Ar noriu savo gyvenimą sieti su sportu, nežinau, tačiau nežadu jo paleisti.
Kaip susieti sportą ir literatūrą?
Agnė Ruzgutė
Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio abiturientė
Pirmus dvejus metus tarsi barsčiausi tarp dviejų rungčių – disko metimo ir rutulio stūmimo. Prieš pradėdama lankyti treniruotes net nežinojau, kas tas kūjo metimas, nebuvau mačiusi įrankio. Laikui bėgant atsirinkau tai, kas man sekasi ir labai traukia. Sportuoju penkerius metus. Pasiekimai? Tai prizinės vietos Lietuvoje, Latvijoje, atstovavimas Lietuvos rinktinei Baltijos šalių mače.
Sportas ugdo asmenybę. Anksčiau nemokėjau priimti kritikos, nesivaldžiau, po nesėkmingo bandymo net leptelėdavau mesti sportą. Bėgant laikui, privalėjau „perlipti“ per save, susitvarkyti su nervais, atrasti sportinį pyktį, kuris pasiteisintų greičiu bei jėga. Privalėjau ramiau reaguoti į nesėkmes, o svarbiausia, nekartoti klaidų ir pozityviai judėti į priekį.
Prieš pradėdama treniruotis grojau pianinu, šokau Choreografijos mokykloje. Iki šiol dalyvauju meninio skaitymo rajono konkursuose. Dvejus metus kartu su mokytoja rinkomės Juditos Vaičiūnaitės kūrybą. Jos kūriniuose atskleidžiami skirtingi, istoriškai įžymių moterų portretai (2017 m. skaičiau „Kanoną Barborai Radvilaitei“, 2018 m. – „Keturis portretai“). Ne vienas žmogus manęs yra paklausęs: „Kaip susieji sportą ir literatūrą?“ Atsakymas paprastas – niekaip. Sportas yra viena, o kūryba – visai kas kita.
Ateitis? Noras tapti olimpine ar Europos čempione niekada nebuvo mano tikslų sąraše. Savo pasiekimais labiau noriu išgarsinti Rokiškį, papildyti rokiškėnų, gerų kūjo metikų, gretas.
Projektą iš dalies remia
