Jaunimo iniciatyva – „Trashsitis“ (šiukšlių miestas)
Eimantas TŪSKA
Rokiškėnas moksleivis
– Kodėl nusprendėte inicijuoti šį projektą, kaip kilo idėja?
– Projektą inicijavo Rokiškio jaunimo organizacijų sąjungos „Apvalus stalas“ šeši jauni savanoriai. Idėja rašyti ir įgyvendinti ekologijos projektą kilo tuomet, kai mūsų organizacijos savanoriai, grįžę iš mainų programos, pasidalijo savo patirtimi. Jie pasakojo apie maisto švaistymą, rūšiavimą, daugkartinį daiktų panaudojimą ir t. t. Ši tema sudomino, ėmė kilti daug klausimų, susijusių su tvaresniu gyvenimu, tad galiausiai nusprendėme, kad atsakymus norime surasti patys. Tam įgyvendiname vienerių metų trukmės Europos solidarumo korpuso programos finansuotą projektą „Trashsitis“ (šiukšlių miestas).
– Papasakokite apie šio projekto veiklas.
– Veiklų buvo gausu. Organizavome mokymus, kurių metu jaunuoliai gilino tvaraus gyvenimo žinias, keliavome į ekologišką ūkininkavimą vystantį Ilzenbergo dvarą, kvietėme rokiškėnus „Zero Waste“ vakarienės, vakarieniaudami stengėmės palikti kuo mažiau atliekų.
Viena iš įsimintiniausių veiklų – šiukšlių rinkimo akcija. Sutvarkėme vieną iš labiausiai apleistų Rokiškio vietų, jaunimui žinomą kaip „latakombos“ (prie geležinkelio stoties). Organizavome vasaros stovyklą ir dalyvavome pirmajame Lietuvoje „Zero Waste“ festivalyje. Mūsų projektas buvo įtrauktas į Rokiškio miesto šventės programą, dalinome bambukinius šiaudelius, kvietėme dalyvauti protmūšyje ir nusifotografuoti su mūsų projekto simboliu „Brokoliuku“.
Baigiamąjį renginį organizavome Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje, čia buvo galimybė vaišintis ekologiškais skanėstais, pasigaminti kalėdinį žaisliuką ir išgirsti projekto „Trashsitis“ istoriją bei mūsų komandos per metus išmoktas pamokas, patirtus išgyvenimus ir jausmus.
– Ar šis projektas į Jūsų gyvenimą atnešė konkrečių pokyčių, galbūt atsirado naujų sprendimų, kur atsispindi tvarumas?
– Po šio projekto tikrai netapau „zero wasteriu“, tačiau dabar atkreipiu daug didesnį dėmesį į mūsų gamtą bei ekologijos problemas.
Tai tampa geru įpročiu
Janina KARALEVIČIENĖ
70 metų rokiškėnė
– Kaip atrodo Jūsų tvari ir aplinkai draugiška diena?
– Fizinė sveikata man labai svarbi. Mėgstu vaikščioti, sportuoti, kartais viena šoku. Stengiuosi prižiūrėti ir savo mitybą. Riboju cukrų, druską, neperku greitų, nesveikų maisto gaminių. Renkuosi lietuviškus ir ekologiškus produktus: nuo maisto iki veido kremo. Labai atsakingai perku drabužius, gerai pagalvoju, ko man reikia. Aš džiaugiuosi gyvendama aplinkai draugišką gyvenimą, juk kaip gera gurkšnoti kavą gamtoje ir justi, jog tu ją puoselėji ir saugai.
– Kaip rūšiuojate atliekas ir kodėl svarbu tai daryti?
– Rūšiuoti pradėjau tuomet, kai tik atsirado atliekų rūšiavimo konteineriai. Labai kruopščiai ir atsakingai rūšiuoju šiukšles, išplaunu kiekvieną pakuotę ar indelį prieš mesdama į šiukšliadėžę. Negalėčiau, ranka neišdrįstų išmesti plastiką, stiklą ar popierių ne į jam skirtą talpyklą. Nesuprantu, kodėl žmonės tokie abejingi… Manau, jie neturi sąžinės, nejaučia atsakomybės. Turbūt galvoja – „po manęs nors ir tvanas“. Labai liūdna, kai parkuose, miškuose ar net ant šaligatvių žmonės prišiukšlina. Pastebėjusi visada sutvarkau, negaliu žiūrėti ir nieko nedaryti. Galbūt žmonės galvoja, kad rūšiavimas atima daug laiko. Nesutinku. Tai tampa įpročiu, geru įpročiu. Mes skubame, lekiame, bet trumpam sustokime ir pagalvokime ne tik apie save, bet ir apie mus supančią aplinką.
Smagu nereikalingą daiktą prikelti antram gyvenimui
Nadiežda IVANOVA ir Inga BELOVIENĖ
„IN and Co“ kūrybininkės
– Jūsų rankų darbo gaminiai yra puikus pasirinkimas žmonėms, kurie nori gyventi aplinkai draugišką gyvenimą. Ar kurdamos galvojate apie tvarumą?
– Kurdamos visada siekiame, kad mūsų daiktas tarnautų ilgai ir būtų praktiškas. Stengiamės naudoti kuo natūralesnes medžiagas ir priemones. Siūti pirkinių maišelius iš lino paskatino noras prisidėti prie tvaraus gyvenimo ir gamtos saugojimo. Kiekvieną kartą nuėjęs apsipirkti į prekybos centrą dažnas renkasi plastikinį maišelį, tad namuose jų vis susikaupia. Be to, jie vienkartiniai, niekur kitur nepanaudosi, todėl norisi pasiūlyti alternatyvą – daugkartinius pirkinių maišelius, kuriuos patogu įsimesti į rankinę ir ištraukti vos prireikia.
Vedame edukacinius užsiėmimus. Po kūrybinių veiklų lieka audinių likučių, skiautelių, todėl nusprendėme panaudoti ir juos. Kai kam gali atrodyti, kad jie nebereikalingi, niekam nebetinkami, o mums tai – naujos idėjos. Pavyzdžiui, iš mažų skiautelių galima pasigaminti pakabuką, lėlę ar sukurti aplikaciją pirkinių maišeliui ir pan. Labai smagu nereikalingą daiktą prikelti antram gyvenimui.
– Kaip kilo mintis savo kūrybą pasiūlyti kitiems?
– Mintis kurti kilo 2017 m. šv. Kalėdų metu. Iš veltinio pabandėme pasigaminti kalėdinių žaisliukų eglei. Tai ir buvo mūsų, kūrybininkių „IN and Co“ (Ingos Belovienės, Nadieždos Ivanovos ir dviejų šeimų), veiklos pradžia. Savo hobį pavertėme mažu rankdarbių verslu. Pirmuosius gaminius parodėme artimiesiems, draugams ir, sulaukusios jų palaikymo, pradėjome dalyvauti mugėse. Smagu užmegzti su pirkėjais grįžtamąjį ryšį, žmonės vertina mūsų darbus, tampa nuolatiniais klientais – tai skatina mus kurti ir ieškoti naujų idėjų.
– Kaip puoselėjate tvarumą kurdamos?
– Visų pirma rankdarbiams siūti naudojame natūralias medžiagas, audinius, aksesuarus. Mūsų gaminiai nėra masinės gamybos, kuriame vienetinius daiktus, galvojame, kokiam klientui jie tiktų ir patiktų. Norisi, kad gaminys nebūtų vienkartinis. Bendradarbiaujame su siuvėja, ji dovanoja mums audinių likučių, iš jų gimsta nauji rankų darbo gaminiai.
– Kaip aplinkai draugiškas gyvenimo būdas atsispindi Jūsų kasdienybėje?
– Stengiamės būti draugiškos aplinkai. Juk viskas prasideda nuo savęs. Net negalime įsivaizduoti, kaip siūlyti klientui įsigyti daugkartinį pirkinių maišelį, kai pats jo nenaudoji. Daugiau nei dešimt metų namuose puošiame dirbtinę Kalėdų eglę – galvojame apie žaliaskares, kurios vėliau yra išmetamos. Kalėdiniai žaislai – savomis rankomis pagaminti. Rūšiuojame šiukšles – nors iš pradžių tai atrodė neįmanoma misija, dabar atrodo, kad kitaip negali būti. Išaugtus vaikų drabužius dovanojame, kad jie gyventų antrą gyvenimą.
Projektą iš dalies remia:
