Algimantas šyptelėjo: „Kiekvienas save gerbiantis miestas turi turėti savo istorinį, kultūrinį pažintinį kelią. Rokiškis – irgi. Esu sudaręs tris Rokiškio spiralinius žiedus. Tris galimus pažintinius kelius. Spiralinis reiškia, kad kelionę užbaigi ten, kur pradėjai.“
O kodėl pėsčiomis arba dviračiu? Gal galima ir automobiliu? Daugybę kilometrų pėsčiomis nužygiavęs ar dviračiu nuvažiavęs Algimantas paaiškina: „Tik keliaujant lėtai atsiveria mažieji stebuklai, atsiranda patirtys ir emocijos, kurios įstringa ilgam. Mes, piligrimai, tą puikiai žinome. Tą pradedama suprasti ir visame pasaulyje, todėl taip populiarėja vadinamasis lėtasis turizmas.“
Pirmasis spiralinis žiedas
Šį kartą Algimantas papasakojo apie pirmąjį Rokiškio spiralinį žiedą, kurį ilgai, kruopščiai sudarinėjo ir pats su ištikimais keliautojais išbandė 2018 m. Žygį paskyrė Lietuvai, minint mūsų valstybės atkūrimo šimtmetį, nes šio maršruto ilgis – 100 km. Pėsčiomis jį galima įveikti per tris dienas su dviem nakvynėm, o dviračiu – net ir per dvi dienas.
„Svečiui pasiūlyčiau atvykti į Rokiškio centrą. Čia palikti automobilį, užsimesti kuprinę ir iškeliauti. Po trijų dienų, apsukus ratą, grįžti ten pat“, – sako Algimantas.
Keliauti reikėtų link Ruopiškio, kur kažkada prie ežero vykdavo dainų šventės, ir senuoju keliu per Alsetą pasiekti Kamajus, neatsiejamus nuo legendinės asmenybės, poeto, pirmojo spausdinto lietuviškų eilėraščių rinkinio autoriaus, kunigo Antano Strazdo vardo, „Kuc kuc Kamajuos“ turgaus „baronkyčių“ ir bebokštės Šv. Kazimiero bažnyčios. Čia pasisvečiavus reikia pasukti link Rudžių kaimo, kuriame augo rašytoja Alė Rūta, savo romane „Trumpa diena“ aprašiusi Rytų Aukštaitijos kaimo gyvenimą, ir keliauti iki Duokiškio, išgarsėjusio Sauliaus Šaltenio „Duokiškio baladėse“, o dabar dar ir – Kiškių muziejumi. Kiškių krašte jau reikėtų dairytis nakvynės.
„Už Duokiškio, Vaineikių kaime, yra puiki sodyba „Vieneri vartai“, visuomet mielai priimanti keliautojus“, – nurodo išbandytą nakvynės vietą Algimantas.
Pailsinę kojas, keliautojai kitą dieną patrauktų link Jūžintų, kur galima pasigrožėti balta kaip gulbe bažnyčia, unikaliu vienuolynu jos bokšte, jeigu pavyktų, pasivaišinti išskirtiniu šio krašto kulinariniu paveldu – keptiniu alumi ir duona. Iš Jūžintų prasukant pro Gačionių dvarą, Čivylius galima pasiekti Bobriškį su senąja cerkve ir galiausiai pasiekti Kriaunas. Gal net pagailėjus kojų seniūnijos keltu iki jų nuplaukti. Nakvynės galima dairytis čia arba keliauti iki Aleksandravėlės.
Algimantas sako, kad Kriaunose nakvynę galima gauti bendruomenės namuose, čia aplankyti muziejų, bažnyčią. Susirasti nakvynę šveicarišku peizažu žavinčioje Aleksandravėlėje – irgi ne problema, pavyzdžiui, prie Degučių apsistoti kaimo turizmo sodyboj.
O čia jau daug įdomybių, net piliakalnį, kur buvo filmuotas Tadas Blinda, galima pamatyti. Degučių kapinaitės, poeto Pauliaus Širvio gimtinė, žavus kraštovaizdis. Iš Aleksandravėlės reikia sukti link Bagdoniškio dvaro, Mykolo Romerio gimtinės, po to per Čelkius išlįsti prie Laibgalių ir keliaujant laukais galima pasiekti senąjį geležinkelį bei senąją Rokiškio geležinkelio stotį, kuri turistus taip pat gali sudominti. Iš ten pargrįžti į pradinį tašką, Rokiškio centrą – vienas juokas. Juolab kad, pasak Algimanto, turistai tikrai bus apsvaigę nuo įspūdžių, gryno oro ir nueitų kilometrų.
Nuo iškilių asmenybių, dvarų, bažnyčių iki nepamirštamų istorijų
Algimantas sako, kad šis šimtakilometrinis kelias kupinas Rokiškio krašto istorinio ir kultūrinio paveldo. „Vien kiek garsių asmenybių pėdsakų jame likę. Ir kiek istorijų, pasakojimų su jais susijusių galima išgirsti. Poetas, kunigas Antanas Strazdas, jo muziejus, kapas su iškaltais garsiosios giesmės „Pulkim ant kelių“ žodžiais. Legendinė asmenybė, gyvenęs neva ne pagal savo luomo pašaukimą, nes turėjo sūnų, buvo suspenduotas, o palaidotas nešventintoje Kamajų kapinių žemėje. Arba teisininkas, visuomenės veikėjas, Lietuvos konstitucinės teisės kūrėjas, profesorius M. Romeris. Jo vardu pavadintas Teisės universitetas. Rašytoja, JAV lietuvių visuomenės veikėja Alė Rūta, mylimas poetas Paulius Širvys. O miesteliai su savo istorijomis, nepakartojamomis bažnyčiomis. Juk Jūžintų bažnyčios vienuolynas – vienintelis toks Lietuvoje. Pasakojama, kad atgailaujantys vienuoliai mažytėse celėse plakdavosi iki sąmonės netekimo, savo maldomis ir ašaromis sukūrė tokį stiprų energetinį lauką, kad ir po šimto metų tebejuntamas jo veikimas. O bažnyčios rūsiai kokie įspūdingi. Jūratė Puslienė mums pasakojo daug istorijų, dabar daug kas išdilo iš atminties, tik prisimenu, kad anksčiau buvo naudojama kažkokia šildymo metodika – smarkiai prikūrendavo rūsius, o ten susikaupusią šilumą naudodavo visą žiemą bažnyčiai šildyti“, – pasakoja Algimantas.
O kur dar Kamajų bažnyčia ir liturginių reikmenų muziejus, kuriame viską galima liesti rankomis, groti vargonais, landžioti po visus užkaborius? Bagdoniškio dvaras ir garsioji Romerių giminė? Bobriškio sentikių cerkvė, tiesa, dabar nebeveikianti, bet XIX a. buvusi svarbiu šiaurės rytų Lietuvos sentikių religiniu centru. Gačionių dvaras. Tik dabar, pasak Algimanto, situacija ten turbūt visai kitokia, nei buvo jiems keliaujant, kai dvare šeimininkavo tikrasis baronų Rozenų palikuonis Piotras. Deja, savo giminės namus, kuriuos taip ilgai restauravo ir puoselėjo, P. Rozenas prieš kurį laiką pardavė.
„O kur dar Aleksandravėlė, poeto P. Širvio gimtinė Degučiai, garsiosios Degučių kapinaitės, galų gale senoji Rokiškio geležinkelio stotis. Visko tikrai labai daug ir visko neišvardinsi, bet po trijų dienų grįžti perpildytas įspūdžių ir istorijų, pamatęs daugybę mažų stebuklų, kurie atsiveria tik keliaujant lėtai“, – sako Algimantas.
Kaip įveiklinti paveldą?
Kalbamės su Algimantu apie tai, kad gaila, jog šis pažintinis maršrutas liko tik jo galvoje ir susidarytame žemėlapyje. Niekas Rokiškio turistams jo nesiūlo ir nelabai gali pasiūlyti, nes jo kaip ir nėra.
„Kalbam apie Rokiškio turizmo pagrindinę problemą – vienadienį turizmą, kuris faktiškai menkai arba visai nestimuliuoja vietinio verslo. Turistai atvyksta, per dieną aplanko gražiąją Rokiškio bažnyčią, Nepriklausomybės a., Tyzenhauzų alėja nukeliauja iki dvaro – ir viskas. Na, gal dar užsuka į Ilzenbergo dvarą. Žinoma, antrą kartą to paties žiūrėti nebeatvyksta. O galimybių turime sočiai. Kelių dienų kelionės mūsų krašto pažintiniais maršrutais sukurtų nevienadienį turizmą, paskatintų maršrutų vietose kurtis smulkiems verslams – juk keliautojams reikėtų nakvynės, maitinimo, parduotuvėlių ir pan. Smulkus verslas kuriasi ten ir tada, kai mato vartotojų poreikį, o ne atvirkščiai“, – kalba Algimantas.
Klausiu, ko reikėtų, kokių investicijų, norint įveiklinti jo sudarytus Rokiškio krašto pažintinius spiralinius maršrutus.
„Pirmiausia sužymėti maršrutą ženklais. Vadinasi, juos reikėtų ir pagaminti, ir gauti leidimus jais žymėti atitinkamas kelionės vietas. Antra, reikėtų sukurti interaktyvų maršruto žemėlapį, kurį būtų galima atsisiųsdinti ir į telefoną. Maršrute turėtų būti sužymėtos įdomios, lankytinos vietos, garsių asmenybių palikti pėdsakai, nakvynės, maitinimo vietos su visais kontaktais ir pan. Trečia, reikalingas intensyvus tokių maršrutų viešinimas, o smulkusis verslas prisitaikys – jei pamatys paslaugų poreikį, galimybę užsidirbti, atsiras maršrute ir nakvynės, maitinimo vietų“, – įsitikinęs Algimantas. Jo teigimu, reikalingas ir rajono savivaldybės, bendruomenių palaikymas.
O kas turėtų tuo užsiimti? „Manau, kad nieko nebus, jei neatsiras privačių iniciatyvų. Galvoju, gal reikia rašyti projektus ir pačiam įveiklinti maršrutus, kuriuos išbandžiau ir kuriais tikiu“, – svarsto Algimantas.
Kadangi turiu mažiau keliavimo pėsčiomis patirties, vėl kyla klausimų – „o kas turistams organizuos keliones šiais maršrutais“? Algimantas paaiškina piligrimystės ir keliavimo pėsčiomis specifiką – jeigu yra įveiklintas maršrutas, visa kita organizuojasi pats turistas: tariasi dėl nakvynės, dėl objektų lankymo ir pan. Galima samdytis ir profesionalius gidus, pasikviesti juos pavakaroti nakvynės vietose prie laužo. „Mes irgi taip darėme, kvietėmės istoriką Giedrių Kujelį ir net ausys linko nuo įdomių istorijų po žvaigždėtu dangumi. Svarbu, kad būtų su kuo tartis“, – juokiasi patyręs keliautojas.
Projektą iš dalies remia:
Šaunuolis ALGIS.