52 hortenzijos ir besikeičiantys skaičiai
Janina Rudinskienė pokalbį pradeda nuo gėlių. Sako, kad kur benuvyktų, vis naujų dekoratyvinių augalų ieško. Kiek tiksliai jos gėlynuose yra augalų, ji sakė negalinti įvardinti. Garantavo tik, kad hortenzijų yra 52. Kiti augalai surašyti juos perkant, bet dalis neišgyveno, tad skaičius gali būti mažesnis. Štai nupirktos buvo 46 lelijos, 31 bijūnas. Sunkiai atpažįstamos čia retesnės veislės svyrančiais žiedais pasipuošę begonijos, žydi lepios rožės, veši kuplūs krūmai, kurių pavadinimų nespėta paklaust. Gėlės ir prie jaukios pirtelės, ir prie sūpynių, prie mažo tvenkinuko, verandoje ir aplinkui visą namą. Pasirodo, Rudinskai turi ir daržiuką. Ravėti ir sodinti augalus padeda kėdutė, pirkta iš reklaminio žurnalo „Top Shop“. Pirkiniu Janina patenkinta – naudojantis ja, lankstytis nereikia. Moteris sako, kad kaimynai jos gėlynus vadina „Mažuoju botanikos sodu“. Gėlių rūšių kaita vyksta nuolat – vienos neprisitaiko ir nunyksta, jas pakeičia naujos, atsparesnės.
Patarė gydytis… gimdymu
Janinos judėjimą riboja operuoti klubų sąnariai. Kairysis klubas operuotas tik kartą, o dešinysis – du kartus. Sunkiausia buvusi antroji dešinio klubo operacija – ir pjūvis buvęs ilgesnis, ir truko ilgai. Vyras Arvydas laukia kelio operacijos. Turi jis ir kitokių sveikatos bėdų. Kad ir nenoriai, bet Janina išsitaria, kad kairysis klubas deformavosi po gimdymo. „Dėl daktarų kaltės,“ – tarsteli. Kad su klubo sąnariu kažkas ne taip ir reikia kreiptis į gydytojus, moteris suprato ne iš karto. Tuojau po gimdymo ji jautė kirkšnies skausmą, bet moteris buvo kantri, kentė skausmą. Vėliau kreipėsi į moterų gydytoją, po to – į traumatologą. Pirmasis jokių bėdų nerado, o vietinis traumatologas nė nežvilgtelėjęs tarė: „Pagimdysi ketvirtą, ir praeis“. Kadangi ketvirto gimdyti nesiruošė, taip ir vaikščiojo Janina su skaudančiu sąnariu. Ėjo metai, o klubas vis skausmingesnis darėsi. Vėl nuėjo pas gydytoją. Tas klausia: „Kur tu anksčiau buvai?“ Janina sako neapsikentusi priekaištų, atsistojusi ir išėjusi. Dar keletui metų praėjus, Janina išsiruošė pas chirurgą Žilėną. Jis pažiūrėjo, liepė pasidaryti nuotrauką, po to žiūri į ją ir keturiasdešimtmetei moteriai sako: „Tu dar jauna, bet visam amžiui invalidė“… Žinoma, kad Janina išsigando. Sąnarys ne tik buvo išėjęs iš vietos, bet ir netinkamai suaugęs, sukremzlėjęs. Kiti gydytojai sakė, kad turėjo būti kokia nors trauma, kad taip nutiktų. Traumos Janina neprisiminė, tokių įrašų medicininiuose dokumentuose nebuvo. Liko tik pagalvoti apie gimdymą, kada juto, jog su ta koja negerai.
Kol galėjo, skausmo nepaisė
Kadangi dėl vieno klubo sąnario defekto Janina šlubavo, susigadino ir dešinės kojos klubo sąnarį. Be to, kriaunietė visai savęs nesaugojo – daržus ravėjo, gyvuliais rūpinosi. Tad operacijos prireikė ne tik kairei kojai, bet ir dešiniajai. Janina sakė, kad stengiasi neparodyti, kad kojas skauda. Padėjo su skausmu tvarkytis apsilankymas Skausmo klinikoje Utenoje. Ilgą laiką Janina turėjo nustatytą neįgalumą, kaip ir jos vyras, o dabar – senatvės pensininkė. Moteris tik stebėjosi, kad sunkiai vaikščiodama ji neturi teisės automobilio prie parduotuvės pasistatyti neįgaliesiems skirtoje vietoje. Taip ir liko neaišku, kodėl. Nors, atrodytų, ir anais laikais (sovietmečiu), ir atkūrus nepriklausomybę, Rudinskai kaime turėjo būti nemenki ponai (juk tarybinio ūkio direktorius ir seniūnas reiškė tikrai nemažai), pasirodo, daktarai apie juos nešokinėjo ir netgi rimtas bėdas pražiūrėjo. Janina tik nusijuokė… „Niekada nebuvau pasikėlus ir nemaniau, kad, jei jau aš vadovo žmona, tai dabar apie mane šokinėkit,“ – sakė ji.
Užsiminė Janina, kad gal kiti vadovai ir kitokie, bet jie – kaimiečiai…
Lentynose – linksma kompanija
Be aistros gėlynams ir aplinkos tvarkymui Janina bandė šį bei tą meistrauti. Namuose į sekcijos lentynas išrikiuotos kruopščiai dekoruotos vazos ar įdomesnių formų buteliai. Žinoma, jie čia į butelius nuo vyno tikrai nepanašūs, nes apklijuoti mažais medžio ritinukais. Janina sako, kad mažus rutuliukus pjaustė iš lanksvos šakų. Lanksvų šakos pjaustymui tinka tik nuo vėlyvo rudens iki pavasario. Vėliau šio krūmo mediena tampa minkšta, greitai skyla. Nebuvęs tas darbas lengvas – ne visi ritinukai tikdavę dydžiu, aukščiu, forma. Juos reikėjo derinti prie sumanyto rašto, klijuojant lipalu, sutalpinti, kad neliktų tuščių tarpų. Tuo metu kriaunietė netgi į gražesnių butelių „medžioklę“ įniko – ne gėrimui, bet norint padaryti gražią vazą. Janina dalį savo dekoruotų indų išdalino, dalį pardavė, o dalį pasiliko sau. Janina sako, kad ir karoliukus vėrė, riešines mezgė, skutinėjo velykinius kiaušinius, užsiminė, kad ir veidukus darė. Iš karto kilo klausimas, kas tai. Esą dalyvavo Janina edukacijoje ir išmoko medžiaginius linksmos išraiškos veidukus daryti. Sugalvojo ji, kad gražu būtų tuos besišypsančius veidukus įdėti į plastikinės gėlės vidurį. Sako, kad mugėje tokias dekoracijas žmonės noriai pirko. Liko keletas ir namuose, sumerktų į vazą. Lentynose radome netgi lėlių skudurinukių. Išrikiavus visus krūvoje, gavosi tikrai linksma kompanija.
Paprasti, bet ne prasti
Janina į Rokiškio rajoną atvyko iš Marijampolės. Pagal specialybę – virėja. Tiesa, iš pradžių moteris gėdijosi pasisakyti, kad ji toks „paprastas“ žmogus. Teko įtikinti, kad virėjos darbas nėra lengvas ir tikrai ne paprastas, nes skaniai valgyti virti reikia mokėti. Janina užsiminė, kad dirbti tikrai buvę sunku ir virtuvėje buvę karšta. Janina į Rokiškio kraštą atitekėjo – įsikūrė ten, kur vyras. Pradžioje apsigyveno Lailūnuose, tik po to persikėlė į Kriaunas. Vyrui Arvydui Rudinskui teko rinktis – arba armija, arba darbas Kriaunose. Būdamas pagal išsilavinimą agronomas, tapo Sartų tarybinio ūkio direktoriumi. Nemažą laiko tarpą (nuo 2000 m. iki 2021 m.) jis dirbo Kriaunų seniūnijos seniūnu.
Tradicijas tęsia sūnūs
Rudinskai turi tris sūnus: Mantą, Kęstutį ir Darių. Mantas tęsia ūkininkavimo tradicijas Kriaunose. Mat ir jo tėtis Arvydas, kaip rodo jo biografija šiais metais kandidatuojant į savivaldybės tarybos narius, keturiasdešimt metų ūkininkavo. Janina tik užtikrino, kad prie jos gėlynų kartu gyvenantis sūnus Mantas neprisidėjo.
Kiti du sūnūs taip pat nedykaduoniauja, patys užsidirba duonai ir sviestui.
Janinos pyragas
Besišnekučiuojant su Rudinskais, Janina pavaišino savo keptu pyragu. Nežinia, kaip tiksliau jį pavadinti – meduoliu ar keksu, tačiau skonis abejingų nepaliko. Tad parvežtu pyragu pasivaišinusių kolegų prašymų, dalinamės Janinos pyrago receptu.
Reikės:
200 g smulkiai tarkuotų morkų;
200 g miltų;
170 g rudo cukraus;
3 vnt. kiaušinių;
150 g aliejaus;
pusės arbatinio šaukštelio kepimo miltelių;
pusės arbatinio šaukštelio sodos;
100 g razinų (gali būti riešutai, šokolado drožlės, džiovinti vaisiai ir pan.);
2-3 arbatinių šaukštelių prieskonių meduoliams.
Kiaušinius išplakti (Janina plaka ne elektriniu mikseriu, o rankomis, konditerine šluotele) su cukrumi ir įmaišyti aliejaus. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais, soda, prieskoniais, sudėti razinas. Į tarkuotas morkas dėti miltus su priedais, pilti išplaktus kiaušinius. Viską gerai išmaišyti. Tokio kiekio pakanka vienai kepimo formai. Kepti apie 50 min., 180 ℃ orkaitėje, kol tešla nebekibs prie įkišto medinio pagaliuko. Atvėsinus pyragą, apipilti cukraus glajumi.
Projektą iš dalies remia:
