Tikslas – turėti nuosavybę
Pagalvojus, o kam Valentinai pirkti butą, jeigu vienu kartu bus išleista nemaža pinigų suma, o nuomos pinigėlius galima trupinti po nedaug ir vis tiek likti neterminuotai gyventi? Močiutė vis tiek užsispyrė, kad jai reikalingas būtent nuosavas būstas. Klausiame, kodėl. Valentina bando paaiškinti, esą savivaldybei priklausančiame bute ji negali apsišiltinti sienų, įėjimo į butą jos vadinamoje „palėpėje“ (arba antrame aukšte), kadangi nenori investuoti į jai nepriklausantį turtą. Pasvarsčius, ar visgi ne pigiau atsieitų tiesiog imti ir apsišiltinti sienas, nesvarbu, „valdiškos“ jos ar nuosavos, Valentina vis tiek tvirtino „valdiškoms“ sienoms savo pinigėlių neleisianti. O šiltinti esą būtina, kadangi priemenėje pastatytas paplavų kibiras žiemą tiesiog užšąla. Vėlgi teirautasi, ar ne patogiau tada būtų pirkti butą kur nors pirmame aukšte ir už pageidaujamą kainą, jeigu ji sakanti, kad turto vertintojai suklydo ir jos butą įvertino neteisingai. Valentina tikino norinti būtent šio buto, o ir kitur kraustytis jai bus sunku, nes nėra kas padeda.
Bendravimo netrūksta, bet už rūpestį „užrašytų“ butą?
Galop močiutė išsitaria, kad turėti nuosavą butą ji nori dėl to, kad jį galės „užrašyti“ kokiam nors žmogui, kuris jai iki mirties padės pasirūpinti savimi bei buitimi, lankys. Lankančia „socialine darbuotoja“, kuri atneša vandens, išpila paplavas, pasirūpina pirkiniais, Valentina sako esanti patenkinta ir labai ja džiaugėsi. Taip pat ji tvirtino, jog nesijaučia vieniša, esą ją lanko daug draugų, bendraujanti ji ir socialiniuose tinkluose. Taip pat Valentina tvirtino bendraujanti su dviem suaugusiais savo vaikais, kurių vienas gyvena Vilniuje, o kitas – Londone. Vaikai į motinos butą nepretenduotų, nes yra apsirūpinę, turi geras gyvenimo sąlygas. Valentinai pasiūlius Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) „Šiltų apsilankymų“ programą ir šios organizacijos savanorių apsilankymą, senjorė susimąstė. LRK Rokiškio skyriaus vadovė Jurgita Erslovienė sakė, kad, norėdami padėti, jie pirmiausia turi sužinoti senolės poreikius. Valentinai buvo pateikti lankstinukai apie LRK veiklą, „Šiltų apsilankymų“ programą.
Bendrautų ne su bet kuo
Valentina pripažino, galbūt būtų ne prieš, kad ją lankytų LRK savanoriai, tačiau užsiminė, kad jai labai svarbu bendrauti ne su bet kuo ir ne apie bet ką. Labiausia esą močiutę džiugintų diskusijos apie Lietuvos politiką, aktualijas. Valentina paminėjo, kad socialiniame tinkle „Facebook“ dažnai susiginčijanti su oponentais dėl šiuo metu priiminėjamų įstatymų, įvykių Seime. Štai ir Seimo nario R. Žemaitaičio paskyroje ji dėstė savo pozicijas apie požiūrį į žydus bei istoriją, kas iš tiesų sudegino Pirčiupį. Naujausias žinias, laidas ji stebinti per savo seną televizorių. Valentina įtikinėjo, kad jai tikrai geras senas televizorius ir naujesnio nereikia tikrai ne dėl to, kad neturi pinigų, o dėl to, kad nėra reikalo jų taškyti tam, kas nebūtina. Valentinai išgyventi vienatvę padeda ir du katinukai. Abu jie sterilizuoti ir valgo vien maistelį „Whiskas“. Katinais pasirūpinti padeda Utenos gyvūnų mylėtojų draugijos savanoriai, gyvenantys Rokiškio rajone ir pasirūpinantys beglobiais šio krašto katinėliais. Viena jų – Nijolė Pranskūnaitė.
Kreipėsi į rajono valdžią
Bekalbant apie savivaldybei priklausančio buto pirkimą, Valentina ant stalo ima dėlioti dokumentus, gautus iš savivaldybės administracijos direktoriaus Valerijaus Rancevo bei mero Ramūno Godeliausko. Administracijos direktoriaus raštu V. Zacharevskajai nurodoma, kokia yra pageidaujamo pirkti buto kaina, kad ji nėra savivaldybės valdininkų sugalvota, nes turto vertinimą atliko viešąjį pirkimą laimėjusi UAB „Apus turtas“. Svarbu tai, kad jeigu Valentina atsisakys pirkti butą už nurodytą kainą, ji vis tiek privalės susimokėti turto vertinimo išlaidas savivaldybei – 580,80 Eur. Tam jai duotas vienerių metų terminas nuo atsisakymo pateikimo. Kaip matyti iš susirašinėjimo, Valentina dar kreipėsi į merą R. Godeliauską, prašydama pakomentuoti, kaip buvo atliktas turto vertinimas. Mero rašte nurodoma, kad turto vertinimas atliktas lyginamuoju metodu, išanalizavus 2022 metais Rokiškio mieste paduotų butų kainas, pasirinkus juos pagal vienodas sąlygas (statybos metai, namo būklė, aukštas, šildymo būdas, vandentiekis, kanalizacija ir pan.). Meras nurodė, kad savivaldybė nuosavybės teise jai priklausančius būstus gali parduoti tik vadovaudamasi Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu ir tik už turto vertintojų nurodytą būsto rinkos vertę. Meras „Gimtajam Rokiškiui“ tokį savo raštą pakomentavo, kad sudaryti kitokių sąlygų būsto išpirkimui nėra galimybių, sąlygos visiems pirkėjams turi būti vienodos, kitaip atsirastų prielaidos korupcijai. Valentina pyko, kad turto vertinimas atliktas tik iš nuotraukų, kuriose galimai nebuvo parodytas būsto skurdumas.
Gaisras paliko taip, kaip stovi
Savivaldybės būstą Valentina šiuo metu nuomojasi neterminuotam laikotarpiui. Anksčiau jis buvęs suteiktas laikinai po penkių žmonių gyvybes nusinešusio gaisro name Upės Tako g. 10, Rokiškyje. Namo griuvėsiai, kaip tų laikų priminimas, tebestovi puošnesnių namų akivaizdoje, o iš stogo jau auga medžiai. Tačiau svarbu ne tai. Tąkart Valentina, turėjusi ten butą nuosavybės teise ir gyvenusi viena, buvo beveik vienintelė, išsigelbėjusi iš gaisro apimto namo. Gaisras įvyko 2010 m. rugsėjo 11 d. naktį. Senjorė pasakoja, kad tą vakarą nusiprausė ir nuėjo miegoti. Kurį laiką ji už sienos girdėjo, kaip šurmuliavo kaimynai. Pabudo nuo traškesio ir šviesų. Tik pradariusi kambario duris, ji pajuto dūmų ir svilėsių kvapą, todėl puolė iš namų. Spėjusi ir apsirengti, ir susitvarkyti. Iš jos buto vedė atskiras išėjimas, per kurį moteris ir paspruko iš gaisro apimto namo. Tiesa, turto išgelbėti nepavyko. Išsigelbėjo dar viena kaimynų šeima: moteris, vyras ir trys jų vaikai, kurie iš antro aukšto nusileido kopėčiomis. Gaisre žuvo 3 vyrai ir 2 moterys. Gaisro metu greičiausiai visi jie miegojo. Nustatyta, kad žuvusieji: sutuoktiniai Irena L., gimusi 1964 m., ir Vilius L., gimęs 1963 m. Kiti – du kaimynai ir vienas atsitiktinai užsukęs į svečius žmogus. Visų žuvusiųjų amžius – panašus. Kokia gaisro priežastis, Valentina negalėjo nurodyti. Ji pasiguodė, kad tais laikais dėl savivaldybės būsto teko ir pakovoti, kad jis būtų skirtas nuosavą butą turėjusiai rokiškietei. Anot Valentinos, nusipirkti kito nuosavo buto ji nebūtų galėjusi. Kol gavo savivaldybės nuomojamą butą, mėnesį Valentina esą gyveno pas draugus.
Sutaupė ne iš pensijos
Pasiteiravus, ar užtenka lėšų pragyventi, Valentina tik numojo ranka ir pasakė, kad ne pinigai jai svarbiausia, visko jai esą pakanka, valgyti turi ką. Vis tik bekalbėdama ji atidarė stalčiuką, kur sudėti vaistai, ir paminėjo, kad šis „turtas“ kainuoja nepigiai, daug medikamentų nėra kompensuojami, o ir už kompensuojamus tenka primokėti. Tai iš ko Valentina sutaupė pinigų nupirkti butui? Senolė sakė, kad pinigų gavo pardavusi paveldėtą iš tėvų žemę. Iš pensijos jai tikrai nepavyktų sutaupyti. Rokiškietė nurodė, kad jos mėnesio pajamos – 457,42 Eur, iš kurių 334,33 Eur yra senatvės pensija, 34,89 Eur – išmoka vienišam žmogui, o 88,20 Eur – išmoka dėl specialiųjų poreikių.
Gal galimybės padėti dar neišsemtos?
Pokalbį baigėme sugrįždamos į buto pirkimo sunkumus. Valentina tvirtino, jog butas jai esąs patogus, kito ji nenori, bet vis tiek peikė, kad jis yra „palėpėje“. Moteris jokiu būdu nenorėjo sutikti, kad tai yra namo antrasis aukštas. Be to, savivaldybei priklausančiame bute remonto ji daryti nenorinti, nes (cituojame): „Niekas man nebeatlygintų išlaidų. Jie niekada neturi pinigų, tik vogti turi.“ Ir vis tik V. Zacharevskaja išsitarė, kad, nors ir sunkiai, ji nulipanti laiptais, atsiremdama į turėklus. Ji esą vaikščioti galinti, tik kai yra į ką atsiremti. Pasiūlius ramentus ar vaikštynę, Valentina vėlgi tik numojo ranka – netilps mažame bute, kuriame ir taip nėra vietos apsisukti. Senjorė pripažino, kad kartais ją geri žmonės nuveža iki bažnyčios ir ji nėra visiška buto kalinė. Kuo galėtų padėti senjorei, paklausėme Rokiškio dekanato „Carito“ vadovės Dangiros Šatienės. Ji pažadėjo močiutę aplankyti ir pasidomėti, kas jai reikalinga. Senjorė gali sulaukti pagalbos, jeigu ne butui nusipirkti, tai bent jau neliks pasiklydusi mintyse, kas iš tiesų reikalinga senatvėje gyventi oriai ir laimingai.
Projektą iš dalies remia:
