Klesti tie, kam netoli rajono centras arba padėjo merai

Konkuruojančios temos

Jeigu tektų glaustai paminėti pagrindines pokalbių su Obelių krašto žmonėmis temas, visas nurungtų seniūno rinkimų ir vandens tiekimo aktualijos. Vienų nuomone, geriau seniūnas vyras, nes kaimo vietovėse daug ūkiškų darbų. Kiti pirmenybę teikia vietiniam, kuris geriausiai pažįsta žmones ir žino problemas. Ne paskutinėje vietoje ir kandidatų moralinis veidas bei jų šypsenos „Gimtojo…“ fotografijose.

Žmonės tikino: pasiteisino rajono mero Ramūno Godeliausko laikinas „kabineto perkėlimas“ į Obelius: jau parengtas miesto vandentiekio sistemos projektas, pagaliau kyla „Žaliąja“ vadinamo bendruomenės pastato sienos. „Per trumpą laiką Pakriauniuose  išspręsta mokesčių už vandenį problema. Vieni vandens naudodavo mažai, kiti daugiau, tačiau mokėdavome vienodai. Įrengti skaitikliai, kiek sunaudojame, už tiek mokame“, – sakė Pakriaunių bendruomenės pirmininkė Ala Nikitina.

Antanašėje pasidžiaugta kaimynų laime – R. Godeliausko dėka iš Antanašės į Stasiūnų gyvenvietę, esančią kitapus kelio, nutiesti vandentiekio vamzdynai. Geru žodžiu minėti ir buvę merai.

Alos įdirbis ir svajonės Antanašėje

Nuo mero, seniūno daug kas priklauso, tačiau pirmuoju smuiku dažnai sugroja vietiniai.

Pakriauniuose Aušra Čelkienė per pečius apkabino bendruomenės pirmininkę: „Dvejus metus Obeliuose neturėjome seniūno, bet turėjome savąją Alą.“ Jei bus galimybių, bendruomenės namų viduje tikimasi įrengti tualetą, virtuvę, įsigyti skalbimo mašiną. Kita gera žinia – kaime tik 2–3 tušti namai (iš viso Pakriauniuose gyvena 217 žmonių). „Namus perka ir remontuoja iš užsienio grįžęs jaunimas. Vaikų daugėja, jų nuo 1 iki 18 metų yra 38. Jauni tėvai ilgai dirba, vaikai iš mokyklos grįžta daug anksčiau, tad kyla problema – kas juos prižiūrės. Dėl to planuojame kurti dienos centrą“, – sakė A. Nikitina. Jos manymu, kaimas traukos centru tampa dėl gero susisiekimo su Rokiškiu. Vietoje stinga darbų, tad dirbti važiuojama į Obelius, Rokiškį, Antanašę. Be to, kaimas gražus, tvarkingas. Čia, anot Alos, visus lenkia A. Čelkienės sodyba.

Antanašėje pasidžiaugta: talkos metu rankomis sutvarkytas prižėlęs ežero paplūdimys. Tačiau žolės – gyvas daiktas, jos vėl kelia galvas. Visgi vietiniai nepraranda vilties, kad ateityje jų paplūdimys taps gražesnis už Obelių ežero paplūdimį.

Nuo seimūnų iki savaitinių patarimų

Kelionių po kaimus metu žmonės išsako rūpesčius, pasufleruoja būsimų straipsnių temas, kai kas ateina su konkrečiais klausimais.

Obeliuose daugiausia gyvenimiškų pastebėjimų mums turėjo Julijona Noreikienė, kai kuriuos iš jų įpareigojo perduoti jos draugės. Dažnai laiką prie radijo imtuvo ir televizoriaus leidžianti moteris pastebėjo – mažėja LRT kultūrinių laidų, pavyzdžiui, nutrauktos prieš pat vidurnaktį per radiją transliuotos poezijos valandėles, dabar vietoje jų skamba užsienietiška muzika. Per televiziją patinka stebėti gamtos dokumentikos laidas, tačiau kai kurios neverčiamos į lietuvių kalbą. Siūlė pasidomėti, kodėl mokyklose išnyko chorai. Moterys pasigenda Seimo narių atsakomybės ir siūlo, kad seimūnai gautų tokį atlyginimą, kokį gaudavo paskutinėje darbovietėje.

Aleksandravėlėje skaudžiausia problema – čia neįsikuria jauni žmonės, nes juos atbaido tolimas atstumas iki rajono centro, jiems ūkininkauti būtų sudėtinga, mat stinga laisvos žemės. Nepaisydami kitų išsakytų keblumų, gyventojai, pasipuošdami kiemus, kasmet mini Mindaugo karūnavimo dieną. Vanda Butėnienė ir kitos moterys išsakė pageidavimų, kad laikraštyje vėl pasirodytų priminimų, kokius darbus būtina arba palankiausia atlikti tą savaitę, kad nuolat spausdintume patiekalų receptus. Visada populiarūs sėjos kalendoriai ir informacija apie kainas turguje.

Rūpestis – vaikų pavėžėjimas

Laibgaliai nesiskundžia jaunų šeimų stygiumi. Tai lemia geras susisiekimas su rajono centru. Čia namai kainuoja 40–50 tūkst. eurų. Apgailestaujama, kad uždarė mokyklą. Vaikų darželį lanko per 20 mažųjų laibgaliečių. Problema – vaikų pavėžėjimas iki mokyklų Rokiškyje. Pasak bendruomenės pirmininkės Vandos Cicikos ir seniūnaitės Vismantės Griškevičienės, miesto mokyklos turi suskirstytas teritorijas, iš kurių geltonieji autobusiukai paima vaikus. Jei vaikas lanko jam nepriskirtą mokyklą, iki jos nepavežamas. Moterų žiniomis, „mokyklos šnekasi apie šią problemą, bet spręsti turėtų Švietimo skyrius“. Joms keista, kad negalima pavėžėti  „svetimų“  vaikų.

Laibgaliečiai džiaugiasi jau gaunantys švarų vandenį. Šio tikslo siekė nuo 2012 m. Projektas baigiamas, tvarkoma nuotekų sistema. Anot pašnekovių, to pasiekta, nes pažadus ištesėjo buvę rajono merai Vytautas Vilys ir Rimantas Velykis, vandentiekio įrengimu labai rūpinosi ir buvusi seniūnė Audronė Baltuškaitė.

Rageliai – be vieno ženklo, bet su švytinčia stotele

Ragelių seniūnaitė Laimutė Stakėnienė pažėrė klausimų ir prašė pasidomėti, kada bus pastatyti vandens nugeležinimo įrengimai, kada gatvę vėl apšvies ryškios, o ne blausios lempos. Be to, įvažiuojant į kaimą, iš vienos pusės stinga ženklo „Rageliai“. Zita Sargūnienė vedasi į bendruomenės patalpas. Jose ant grindų patiestas pieštas  kaimo genealoginis medis, kuriame kaligrafiškai surašytos XIX a. pab. – XXI a. pr. gyventojų pavardės, gimimo metai. Jį apipavidalino pati Zita, o istorinę medžiagą surinko dabar Rokiškyje gyvenančios Jelena Čiujeva ir Aldona Krasauskienė. Kam to reikia? Mat bendruomenės patalpose lapkričio 23 d. organizuojamas Didėjos kaimo buvusių ir dabartinių gyventojų smagus susitikimas.

Zita primygtinai prašo užsukti į jos rūpesčiu atnaujintą autobusų stotelę. Užsukam. Viduje Zitos ranka išrašytas ir apipavidalintas autobusų tvarkaraštis skelbia, kur ir kada gali išvykti „miškais apsupti rageliečiai“, nuo skersvėjų apsaugo ant langelių užkabintos sunkios užuolaidos, o prie šiukšliadėžės kabo skelbimas, prašantis nešiukšlinti. Kad lengviau patektum į stotelę, kastuvu sukasta pora laiptelių. Nuovokumo, paprastumo ir fantazijos šiai moteriai galima pavydėti.

Apie šilumą

Kriaunų bibliotekoje sklandė kalėdinės nuotaikos, kvepėjo liejamomis žvakėmis – vyko edukacinis užsiėmimas. Jame darbavosi pulkas moterų. Į klausimą, kaip gyvena, be pykčio tarstelėjo, kad „apie Kriaunas ir taip kas trečiam numery prirašyta“. Kalba pasisuko apie artėjančius renginius, apie tai, kad gruodžio mėnesį kvies kalėdinių vainikų pinti…

Čivylių kaimo bibliotekoje – atvirkščiai. Tylu. Biblioteka – vienintelis kultūros židinėlis. Joje žmonės apsilanko dažniausiai iš ryto. Kaime tik trys vaikai.

Bibliotekininkės Gražina Deksnienė, Ritė Gernienė, Eliunė Kubilienė, Reda Lapienienė, Alma Mekšėnienė, Asta Mustafinienė, Vijolė Raugienė, Rasa Striungytė ir Dovilė Šimėnaitė atviros – į renginius žmones tenka kviestis asmeniškai, sumanymus riboja renginiams skiriamų pinigų stygius, tad tenka aukoti savų lėšų. Nepaisant to, bibliotekos išlieka kultūros ir naujienų nešėjomis.

Projektą iš dalies remia

1 iš 7