Daro tai, ko nespėdavo „per tuos lakstymus“
Menininkė nepaliauja suktis karpinių, medžio ir lino raižinių, margučių skutinėjimo, piešimo tušu pasaulyje. Kai paskambinau telefonu, Odetos balso fone girdėjosi krebždesys, išduodantis, kad užtikau darbo įkarštyje. „Šiuo metu labai daug dirbu. Nei guostis, nei pykti ant karantino negaliu. Per jį netekau labai daug mokymų, kelionių, išvažiavimų. Buvo užsakyti mokymai net Kipre, ten prieš Velykas turėjau mokyti lietuvius marginti kiaušinius. Kai tiek lakstau, važinėju – mokymai, parodos, mugės ir visa kita – mažai laiko skiriu kūrybai, o dabar turiu… Aš labai tuo džiaugiuosi. Per tuos lakstymus nebūčiau tiek padariusi. Jie atima laiką, energiją, jiems turi ruoštis. Labai džiaugiuosi šiuo laiku“, – atviravo gerai žinoma menininkė. Neseniai ji baigė karpinius, skirtus Kamajų parapijos leidžiamam kalendoriui.
Priešistorija
O. Tumėnaitė-Bražėnienė 2016 m. išleido savo pirmąjį kalendorių „Karpytos prakartėlės“, iliustruotą karpiniais. Sulaukusi gražių atsiliepimų ir pageidavimų tęsti šią idėją, kitiems metams išleido kalendorių „Odetos angelai“. Jame – karpiniai su angelais. Puošnus 2018 m. kalendorius buvo skirtas Lietuvos šimtmečio jubiliejui. Būtent „Odetos angelai“ pateko į Kamajų, Salų ir Duokiškio parapijų klebono Andriaus Šukio rankas. Dvasininkas pasiūlė tokio karpinio stilistinę idėją sujungti su sakraline tematika (tokia mintis gimė po pasisekusios liturginių rūbų ir simbolių parodos Kamajų bažnyčios šventoriaus koplyčioje). Kadangi idėja menininkei labai patiko, prasidėjo bendradarbiavimas su Kamajų parapijos Sielovados grupe ir klebonu A. Šukiu.
Tema pasirodė sunkiai įkandama
Bendradarbiaujant jau 2018 m. buvo išleistas specialus kalendorius, kurio tematika – didžiosios liturginės metų šventės. Vėliau imtasi šventųjų paveikslų, religinių ir tautinių švenčių temų. 2021-iesiems klebonas A. Šukys pasiūlė unikalią temą – liturginių simbolių ir rūbų pristatymą karpiniuose su trumpu aprašymu.
Praėjusią vasarą kraštietė dar tik brandino kūrybines mintis ir tokią temą laikė nemažu iššūkiu, mat į ankstesnius kalendorius ji „suguldė“ jau turėtus darbus, o liturginių simbolių ir rūbų tema visai nauja, į ją teksią gilintis ir kurti specifinius darbus…
Lengviausią kelią atmetė
Menininkė pasisakė ilgai svarsčiusi, kokią techniką rinktis: ar lino raižinį, ar medžio raižinį, ar karpinį. „Lengviausia būtų buvę piešti plunksna ir tušu“, – prisipažino. Be to, jai norėjosi, kad kiekvienas darbas taptų išbaigtu kūriniu – parodose demonstruojamu paveikslu. Pamąsčiusi visgi intuityviai pasirinko karpinius. Tačiau vėl iškilo dilema ir pasitvirtino iššūkiai: „Karpiniai yra dekoratyvus menas. Eiliniame karpinyje viskas aišku: gyvybės medis, simetrija ir t. t. O čia kiekvienas darbas buvo iššūkis. Visiems dvylikai mėnesių kūriau naujus darbus.“
Sužaidė spalvomis ir galvojo apie visumą
Karpiniuose pavaizduoti liturginiai simboliai ir rūbai: bursa, patena, komuninė, taurė, monstrancija, Kryžiaus kelio stacija, vaškinė Velykų žvakė, altorius, sakykla, vargonai, rožinis, kapa, arnotas, sutana, kamža, stula. Paskutiniame karpinyje – užuomina į Evangelijų knygą. Įprasta, kad karpiniams renkamasi juodą-baltą spalvas. Tik ne šį kartą. „Visi įsivaizduoja, jeigu sakralinė, klasikinė tema, tai turi būti juoda-balta. Man norėjosi spalvų. Norėjau, kad žmogui būtų gražu, juk kalendorių kabinsis ant sienos. Į užsakytus kalendorius pradėjau žiūrėti kaip į atskirą leidinį, kurį žmonės išsaugo, pasideda. Jie neišmetami, pakabinami. Pavyzdžiui, monstrancija pati savaime graži, iškirpau geltoną, auksinę. Bet to dar buvo maža, tad papuošiau baltu užtiesalu ant Dievo stalo“, – emocingai pasakojo pašnekovė.
Kodėl katalikų dvasininkų liturginiams drabužiams – kapai ir arnotui – pavaizduoti menininkė rinkosi raudoną spalvą, juk jie gali būti ir kitų spalvų – žali, violetiniai, juodi? Pasak menininkės, jai norėjosi iškilmingumo, o raudoni bažnytiniai rūbai kaip tik ir reiškia šventę. Beje, liturginiai drabužiai vaizduojami ne viename karpinyje. Vienas jų labai panašus į piešinį, kuriame žaidžia ne tik spalvos, bet ir atspalviai. Autorė atskleidė: „Žaidžiau spalvomis. Kapą su arnotu dariau atskirai, tai jeigu dar trečias karpinys bus be žmogaus… Norėjosi sutaną, stulą, kamžą „sudėti“ ant vieno žmogaus. Norėjosi, kad kiekviena detalė būtų kaip atskira, bet galvojau ir apie visumą – apie dvylika paveikslų.“
Vienas dalykas – žinoti, visai kitas – įprasminti
Kurdama šia tema, gilinosi į sakralinius, religinius dalykus. „Pavyzdžiui, žinau, kas yra ir kaip atrodo monstrancija, stula, bet kai reikia kurti, tenka sužinoti daugiau. Domėjausi aprašymais, reikšmėmis. Vienus karpinius labai greitai sekėsi sukurti, prie kitų ilgai sėdėjau ir galvojau, kaip tai įmanoma padaryti. Pavyzdžiui, vargonai. Man jie buvo šakės! Kaip juos pavaizduoti karpinyje? Nematytas dalykas! Juos sudėtingiausia buvo sugalvoti. Pavaizdavau ne konkrečius, o bendro stiliaus vargonus“, – kūrybinius subtilumus pabrėžė O. Tumėnaitė-Bražėnienė.
Kas sudėtingiausia ir lengviausia?
Įgyvendinti, iškirpti sudėtingiausia buvo Evangelijų knygą. Šiame paveiksle iškarpyti keturių evangelistų – šv. Mato, šv. Morkaus, šv. Luko ir šv. Jono – vardai bei jų simboliai. Evangelija pagal Matą geriausiai išreiškia Jėzaus žmogiškumą, todėl šio evangelisto simbolis yra žmogus (angelas). Evangelija pagal Joną pasižymi skvarbumu, giliomis teologinėmis įžvalgomis, todėl jį simbolizuoja aukštybėse sklandantis erelis. Evangelisto Luko atributu pasirinktas jautis, nes jis yra taikingumo ir geraširdiškumo simbolis, vienas iš svarbiausių deginamajai aukai skirtų gyvulių, o Evangelija pagal Luką prasideda pasakojimu apie Zacharijo tarnystę šventykloje, kur ir buvo aukojami gyvuliai. Evangelija pagal Morkų pradedama tyruose šaukiančiojo balsu – užuomina į riaumojantį liūtą. Iš pradžių kūrėja nebuvo linkusi nurodyti jų vardus, tačiau vėliau persigalvojo, nes, jos manymu, ne kiekvienas žmogus žino evangelistų simbolius. Ir ji pati iki tol nebuvo varčiusi Evangelijų knygos (nepainiokite su „Naujuoju Testamentu“ – aut. past.).
Lengviausiai pasisekė pavaizduoti monstranciją, kadangi, pasak Odetos, ji nuostabus dalykas, mat yra simetriška. Duoklę Kamajams atidavė karpinyje įamžindama rožančių. Jį pavaizdavo virš Kamajų bažnyčios.
Visgi vienas menininkės darbas kurtas ne specialiai šiam kalendoriui – tai viršelyje pavaizduotas geležinis kryžius. Jis paimtas iš aštuonių karpinių ciklo „Senieji Kriaunų kapinių kryžiai“, padovanoto Kriaunų muziejui.
Nors karpiniai jau paruošti, kol kas šis kalendorius dienos šviesos dar neišvydo, ankstoka.
Draugams – arbata
2021 m. kalendorių Kamajų parapijai O. Tumėnaitė-Bražėnienė pradėjo kurti pavasariop. Dabar eilėje laukia pasaulietiškas kalendorius, skirtas jos draugams visame pasaulyje. Odeta prasitarė turinti seriją karpinių su arbatinukais, tad būsimajame kalendoriuje karaliaus arbatos magija. Ši tema pasirinkta neatsitiktinai, juk daugelį nediduko formato, vartomų kalendorių žmonės pakabina virtuvėse.
Projektą iš dalies remia
